2020 m. sausio 17-20 d. Vyks Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui perkėlimas į naujus serverius. Atsiprašome už galimus sutrikimus.

Lėciaus apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Lėciaus apskritis{{#set:Vardininkas=Lėciaus apskritis}}
Landkreis Lötzen

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of Poland.svg

Prusy Wschodnie de.svg

Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.

Administracinis centras: Lėcius
1818-1905: Flag of Preussen 1701-1918.jpg Gumbinės apygarda
1905-1945: Alnaštyno apygarda
Gyventojų: 40 452 (1900), 47 681 (1939)
Plotas: 898,8 km² (1818)

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}}

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda
Lėciaus tvirtovė

Lėciaus apskritis (vok. Landkreis Lötzen) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Lėcius.

Turinys

Geografija

Lėciaus apskritis apėmė Rytų Prūsijos provincijos centro pietrytinę dalį, ribojosi su Zensburgo, Rastenburgo, Unguros, Alėckos, Luko apskritimis ir Johanisburgo apskritimis. Apskrities plotas 898,8 km², iš jų 70% užėmė dirbama žemė, 12,5% vandenys, iš 46 ežerų 23 didesni, kaip 0,5 km². 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Lėciaus ir Reino miestai bei 86 savivaldybės.

Istorija

Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Lėciaus apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Ryne įkurta Landrato įstaiga, 1820 m. ji perkelta į Lėcių. Apskrityje buvo 7 parapijos, 3924 ūkiai. 1905 m. Lėciaus apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai.[1]

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Gižycko pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [2]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1818 m. ir 1945 m.
1818 m. 1871 m. 1885 m. 1890 m. 1900 m.
19 296 39 203 42 666 41 793 40 452
1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m. 1945 m.
41 209 45 724 46 100 47 681 50 012

1890 m. lenkais užsirašė 19 000 gyventojų.

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 41793 509 268
1900 40452 39279 512
1910 41209 39766 839
1925 45724 44027 1271 144
1933 46100 44012 1663 92
1939 47681 44476 1737 24

Landratai

  • 1812: Karl Theodor von Przyborowski (nuo 1820 m. Ryne)
  • 1826: Paul Karl von Jastrzemsbki
  • 1832: Stechern
  • 1841: Friedrich Bielitz
  • 1872: Max von Wurmb
  • 1876: Emil Ernst Horst Julius Freiherr von Lyncker
  • 1890: Christiam Carl von Byla
  • 1900: Bernuth
  • 1901: Arnim von Tyszka
  • 1923: Ludwig von Herrmann
  • 1933: Ernst Speidel
  • 1942: Carl Rachor

Šaltiniai

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: