Lūšis
- Apie Ventos kairįjį intaką žr. Lūšis (upė), apie lūšį kaip simbolį žr. Lūšis (simbolis)
| Lynx lynx Apsauga: 1(E) - Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Lūšis (Lynx lynx) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Lūšies paplitimas | ||||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||||
| Lynx lynx Linnaeus, 1758 |
Lūšis (lot. Lynx lynx, angl. Eurasian lynx, vok. Eurasische Luchs) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis. Lūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2008 m. Lietuvoje gyvena kelios dešimtys lūšių).
Praeityje lūšys buvo paplitusios visoje Europoje, tačiau XX amžiaus viduryje rytinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Paskui pradėta lūšis reintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma. Apie 90 % visų šios rūšies atstovų gyvena Sibire.
Laikosi didesniuose miškuose. Minta pelėmis, pelėnais, stirnomis, elniais, bet dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Žmogaus vengia.
Lūšis stipresnė už šunį (pvz., vokiečių aviganį). Buvo atvejų, kai lūšys mirtinai sudraskydavo piemenų šunis.[reikalingas šaltinis]
Išvaizda
Tai didžiausi kačių šeimos gyvūnai Lietuvoje. Ilgis 80–105 cm, aukštis 60–65 cm, uodega trumpa, apie 25 cm. Sveria 30 kg ir daugiau. Ausys su ilgais juodų plaukų kuokšteliais viršūnėje. Jaunikliai balti, vėliau spalva darosi rusvai pilka, išryškėja tamsiai rudos dėmės.
Lūšies liemuo stambus, trumpas, kojos ilgos ir storos, letenos didelės. Kailis tankus ir švelnus, šviesiai rusvas su juosvomis ar rusvomis dėmėmis. Uodega trumpa, juodu galu. Ausų viršūnėse yra plaukų šepetėliai.
Gyvena mišriuose miškuose, mėgsta ramius, su tankiu pomiškiu plotus. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse. Gaudo stirnas, kiškius, pelinius graužikus, paukščius. Veda 2-5 jauniklius, kuriuos patelė prižiūri 1-2 metus. Lūšis nelaisvėje gyvena iki 25 metų, laisvėje daug trumpiau.
Dauginimasis
Ruja trunka nuo sausio iki kovo mėnesių. Nėštumas – 60-70 dienų. Patelė veda 2-5 aklus jauniklius, jie praregi po 10-11 dienų. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais.
Lietuvoje
Lūšis visada buvo gana reta. XX a. pradžioje Tadas Ivanauskas rašė, kad jų liko tik menki likučiai. Apie 1970 m. Lietuvoje gyveno 150–200 lūšių, kurį laiką jos medžiotos. 1979 m. medžioklė uždrausta, dabar lūšis įrašyta į Raudonąją knygą.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 80–100 lūšių, šiaurės Lietuvoje, ties Biržais, prie Latvijos sienos.[1] Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos.
Šaltiniai
| ||||||