Lietuvių kalbos institutas

Lietuvių kalbos institutas

Forma	Valstybinė mokslo institucija
Įkurta	1941 m. sausio 16 d.
Vadovai	Albina Auksoriūtė
Būstinė	Vilnius
Veikla	Moksliniai tyrimai, doktorantūros studijos
Adresas	P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
Tinklalapis	www.lki.lt
El. paštas	lki@lki.lt
Telefonas	(5) 234-6058
Kodai	Juridinio asmens kodas: 11955023

Lietuvių kalbos institutas (LKI) – valstybinė mokslo institucija, lietuvių kalbos mokslinių ir taikomųjų tyrimų bei jų sklaidos centras.

Instituto raida

1938 m. Kaune buvo įsteigtas pirmasis Lietuvoje mokslinio tyrimo "Lituanistikos institutas".
1941 m. sausio 16 d. įsteigtas "Lietuvių kalbos institutas" naujai įkuurtos LMA sudėtyje.

Instituto paskirtis

Pagrindinė Instituto veikla yra moksliniai ir taikomieji tyrimai bei jų sklaida. LKI veikla vyksta pagal LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintus įstatus >> Įstatai.

Instituto paskirtis – humanitarinių mokslų lituanistiniai moksliniai tyrimai ir socialinė bei kultūrinė plėtra. Institutas atsakingas už lietuvių kalbos mokslui ir praktikai svarbių tyrimo programų ir temų parinkimą, jų kvalifikuotą vykdymą, telkia šiems darbams mokslo jėgas.

Instituto veiklos rūšys – humanitarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai (kodas 72.20.10) ir su jais susijusi mokslinė, profesinė ir kita veikla, būtina pagrindinei veiklai užtikrinti ir vykdyti, darbų sklaida.

Misija, vizija

Misija

Naujų fundamentinių ir taikomųjų žinių apie lietuvių kalbą ir raštiją kūrimas, nematerialiojo kalbinio paveldo kaupimas, sisteminimas ir sklaida, valstybei ir visuomenei aktualių kalbos raidos ir funkcionavimo uždavinių sprendimas, lituanistikos palaikymas pasaulyje.

Veiklos kryptys, sritys

Mokslinių tyrimų kryptys:

Lietuvių kalbos istorija
Leksika
Terminologija
Gramatika
Onomastika
Kalbos funkcionavimas visuomenėje
Tarmės, kalbos kontaktų tyrinėjimas

Veiklos sritys:

...

Tikslai, uždaviniai

Veiklos tikslai:

vykdyti šalies kultūros ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius fundamentinius lietuvių kalbos mokslinius tyrimus ir socialinę bei kultūrinę plėtrą;
kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos ir lituanikos paveldą šalyje ir užsienyje: rengti mokslines ekspedicijas bei išvykas kalbos duomenims ir lituanistikos bei lituanikos medžiagai Lietuvoje ir abipusiais susitarimais –kitose valstybėse rinkti, rengti spaudai ir leisti raštijos šaltinius, intensyviai skaitmeninti kalbos išteklius bei archyvus, fundamentiniams tyrimams veiksmingai naudojant sukauptus lietuvių kalbos duomenis;
plėtoti lietuvių kalbą informacinėje visuomenėje: kurti, diegti ir palaikyti internete kalbos mokslines duomenų bazes bei skaitmeninius produktus ir lietuvišką elektroninę terpę;
dalyvauti nustatant valstybinės lietuvių kalbos tyrimo ir vartojimo strategiją ir taktiką Lietuvoje ir Europos Sąjungos erdvėje;
bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir užsienio šalių atstovybėmis Lietuvoje, Lietuvos Respublikos atstovybėmis užsienyje, sprendžiant aktualius kalbos raidos ir funkcionavimo, tarmių saugojimo, lietuvių kalbos, lituanistikos ir lituanikos populiarinimo šalyje ir pasaulyje klausimus; bendradarbiauti su socialiniais partneriais socialinės ir kultūrinės plėtros srityje;
bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis ir teikti joms visokeriopą pagalbą plėtojant lituanistiką, kartu su universitetais įstatymų nustatyta tvarka rengti mokslininkus;
teikti mokslinę pagalbą ir paramą lituanistikos, baltistikos ir Baltijos šalių regiono tyrimų centrams užsienyje: skatinti aukščiausio lygio mokslininkus dalyvauti tarptautiniuose ir tarpdisciplininiuose tyrimuose, rengiant bendrus projektus, incijuojant bendrus tyrimus; teikti mokslinę ir metodinę pagalbą rengiant baltistus ir lituanistus užsienyje;
analizuoti bendrinės lietuvių kalbos raidos procesus ir siūlyti norminimo rekomendacijas: vertinti bendrinės lietuvių kalbos normos ir vartosenos santykių kaitą; tirti ir vertinti naujus lietuvių kalbos ir terminijos reiškinius, atsiradusius lietuvių kalbai tapus oficialia Europos Sąjungos kalba; rengti ir leisti kalbos praktikai skirtus leidinius ir elektroninius produktus.

Uždaviniai:

atlikti mokslinius lietuvių kalbos istorijos ir tarmių, leksikos ir leksikografijos, terminologijos, gramatikos,onomastikos, kalbos kultūros ir sociolingvistikos tyrimus;
ugdyti ir puoselėti valstybinę lietuvių kalbą: spręsti kalbos norminimo klausimus, teikti kalbos konsultacijas;
dalyvauti formuojant valstybinės lietuvių kalbos tyrimo ir vartojimo strategiją bei taktiką Lietuvoje;
rengti mokslines ekspedicijas bei išvykas kalbos duomenims rinkti, kaupti lietuvių kalbos išteklius ir sudaryti duomenų bazes, rūpintis jų apsauga, plėtimu ir naudojimu;
kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti aukščiausios kvalifikacijos filologijos krypties mokslininkus;
rengti mokslines konferencijas;
rūpintis lietuvių kalbos ir jos mokslo tyrimų rezultatų sklaida visuomenėje.

Mokslinė veikla

lietuvių kalbos istorijos ir raštijos raidos tyrimai;
lietuvių kalbos leksikos ir leksikografijos, terminologijos ir teorinės terminografijos, gramatikos ir tipologijos, onomastikos tyrimai;
lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje ir pragmatikos tyrimai;
lietuvių tarmių ir sociolingvistikos tyrimai;
lituanistikos ir lituanikos dabartinių bei istorinių kontaktų tyrimai;
lietuvių kalbotyros istorijos tyrimai;
lietuvių kalbos funkcionavimo informacinėse technologijose tyrimai.

Darbų temos

Kaupiama ir skaitmenuojama lituanistinė medžiaga, sudaromos tarmių, senųjų raštų, bendrinės kalbos, terminų, sinonimų duomenų, kalbos tvarkybos informacinė bazės, Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų sistema, elektroninė „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka ir kt.

Lietuvių kalbos institutas padeda formuoti valstybinės lietuvių kalbos tyrinėjimo ir vartojimo strategiją ir taktiką. Teikia ekspertines ir kitas paslaugas visuomenei (veikia interneto svetainė „Kalbos namai“,^[1] skirtas visuomenės kalbos praktikai) rengia seminarus ir konferencijas, gramatikos, dialektologijos studijų vasaros mokyklas, moksleivių konkursus, pažintines ekskursijas, paskaitas. Remia užsienio aukštųjų mokyklų baltistikos ir lituanistikos centrų mokslinę bei akademinę veiklą.

Leidiniai

Leidžiamos serijos:

Lietuvių kalbos gramatikos darbai
Lietuvių kalbos tarmės mokyklai
Opera linguistica Lithuanica
Bibliotheca archivi Lithuanici
Bibliotheca Salensis
Tarmių tekstynas

Tęstiniai leidiniai:

Acta linguistica Lithuanica (iki t. 43 Lietuvių kalbotyros klausimai)
Archivum Lithuanicum (kartu su aukštosiomis mokyklomis)
Kalbos kultūra
Terminologija

Struktūra ir valdymas

Sandara yra patvirtinta Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos 2016 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 21

Skyriai

Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius
Vardyno skyrius
Gramatikos skyrius
Kalbos kultūros skyrius
Terminologijos centras
Leksikografijos centras, kuris sujungė Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ bei Bendrinės kalbos žodynų skyrius
Leidykla

Materialinė bazė

...

Statistiniai duomenys

...

Valdymas

Instituto valdymo organai:
1. Kolegialus valdymo organas – Mokslo taryba;
2. Vienasmenis valdymo organas – direktorius.
Instituto visuomeninės priežiūros institucija – Instituto priežiūros taryba.

Instituto mokslo padaliniai:
1. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras;
2. Bendrinės kalbos tyrimų centras;
3. Geolingvistikos centras;
4. Raštijos paveldo tyrimų centras;
5. Sociolingvistikos centras;
6. Terminologijos centras.
Instituto ne mokslo padaliniai:
1. Bendrųjų reikalų ir infrastruktūros skyrius;
2. Finansų skyrius;
3. Lituanistikos židinys;
4. Mokslinė biblioteka;
5. Socialinių, kultūrinių inovacijų ir rinkodaros skyrius.

Istorija

Lietuvių kalbos instituto užuomazgos – 1930 m. J. Balčikonio suburta Lietuvių kalbos žodyno redakcija. Tuomet imtasi kolektyviai rašyti žodyną, kuris iki šiol yra didžiausias ir vienas reikšmingiausių Instituto darbų. 1939 m. Kaune įsteigtas Antano Smetonos Lituanistikos institutas, kuriam, be kitų uždavinių, buvo pavesta tirti lietuvių kalbą, rinkti, tvarkyti ir skelbti lietuvių kalbos medžiagą ir atstovauti lituanistikos mokslams Lietuvoje bei užsienyje. 1940 m. Lietuvai atgavus Vilnių į jį perkeltas ir Lituanistikos institutas. Jis įsikūrė inžinieriaus P. Vileišio 1902–1905 m. pastatytuose rūmuose Antakalnio gatvėje, viename iš pastatų Institutas buvo iki 2002 m.

1941 m. Lietuvą aneksavus Sovietų Sąjungai Lituanistikos instituto ir Lietuvių mokslo draugijos pagrindu įkurtas Lietuvių kalbos institutas Lietuvos mokslų akademijos sudėtyje. 1945 m. Lietuvių kalbos instituto veikla atnaujinta, tuo metu Institute dirbo tik 12 darbuotojų. 1952 m. Mokslų akademijos prezidiumo nutarimu Lietuvių kalbos institutas sujungtas su Lietuvių literatūros institutu. Jungtinio instituto direktoriumi tapo rašytojas ir literatūros kritikas Kostas Korsakas, vadovavęs jam iki 1984 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute iš pradžių dirbo 47 darbuotojai, o 1980 m. – 113. 1952 m. Institute įsteigta aspirantūra. 1941–1952 m. buvo kaupiamos lietuvių kalbos žodyno, tikrinių vardų kartotekos, tyrinėti Vilniaus krašto vietovardžiai, tarmės, 1951 m. sudaryta medžiagos lietuvių kalbos atlasui rinkimo programa, organizuotos dialektologijos ekspedicijos, redaguotas ir leistas akademinis lietuvių kalbos žodynas, kiti leidiniai.

1990 m. balandžio 16 d. atkurtas atskiras Lietuvių kalbos institutas. Jo direktoriumi išrinktas Aleksandras Vanagas. Tų metų pabaigoje Institute dirbo 95 žmonės, iš jų 63 mokslo darbuotojai. 1991 m. Institutui suteiktas valstybinės mokslo institucijos statusas. 1993 m. Institutas pasirašė mokslo ir studijų asociacijos sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu.

2008 m. Institute dirbo 70 mokslo darbuotojų, iš jų 9 habilituoti daktarai ir 37 daktarai.

Nuo 2004 m. Europos Sąjungos nacionalinių kalbos institucijų federacijos (EFNIL), nuo 2003 m. Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM), nuo 2006 m. Europos terminologijos asociacijos (EAFT), nuo 2005 m. Europos leksikografų asociacijos (EURALEX) narys.

1953 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute kalbos mokslui buvo skirti Dabartinės lietuvių kalbos ir žodynų bei Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriai. 1960 m. pirmasis jų reorganizuotas Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos ir Žodynų sektorius. Abiejuose sektoriuose tuo metu dirbo po 7 mokslinius bendradarbius. Pirmajam nuo įkūrimo iki 1976 m. vadovavo Jonas Kruopas, vėliau – Aleksandras Vanagas. 1990 m. sektorius pertvarkytas į Gramatikos skyrių, jam 1990–2001 m. vadovavo Vytautas Ambrazas, nuo 2001 m. Akselis Holvoetas.

Žodynų sektoriui iki 1976 m. vadovavo Zigmas Zinkevičius, 1976–1990 m. Kazys Ulvydas, 1990–2002 m. Vytautas Vitkauskas, nuo 2003 m. Leksikografijos centrui vadovavo Vilija Sakalauskienė. Nuo 1952 m. Žodynų sektoriuje dirbo Terminologijos komisija (vadovas – Jonas Kruopas). 1971 m. ji pertvarkyta į Terminologijos grupę, kuriai ėmė vadovauti Kazimieras Gaivenis. 1990 m. Institute įkurtas Kalbos kultūros ir terminologijos skyrius (vadovas – Stasys Keinys). Po metų jis pertvarkytas į du atskirus padalinius: Kalbos kultūros skyrių, kuriam iki 2001 m. vadovavo Pranas Kniūkšta, 2001–2006 m. – Rita Miliūnaitė, nuo 2006 m. – Loreta Vaicekauskienė, ir Terminologijos skyrių (nuo 2003 m. Terminologijos centras), kuriam iki 2000 m. vadovavo Kazimieras Gaivenis, nuo 2000 m. – Albina Auksoriūtė.

Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriui, kuriame 1953 m. buvo 5 moksliniai bendradarbiai, iš pradžių vadovavo Borisas Larinas, 1953–1955 m. – Kazys Ulvydas, 1955–1960 m. – Jonas Kruopas, 1960–1966 m. – Elena Grinaveckienė, 1966–2000 m. – Kazys Morkūnas, 2001 m. – Giedrius Subačius, 2001–2002 m. – Ona Aleknavičienė, šiuo metu – Danguolė Mikulėnienė. 1959 m. šiame sektoriuje įsteigta Toponimikos grupė (vadovas – Aleksandras Vanagas), kuri 1976 m. perkelta į Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektorių, o 1991 m. pertvarkyta į Vardyno skyrių, kuriam nuo įsteigimo vadovavo Vitalija Maciejauskienė, nuo 2003 m. – Laimutis Bilkis. 1974 m. Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektoriuje įkurta Sociolingvistikos grupė, kuri 1979 m. perkelta į Kalbos istorijos ir dialektologijos sektorių, o vėliau – į Gramatikos skyrių. 1992 m. Institute įsteigta Leidybos grupė. Jai iš pradžių vadovavo V. Gružas, nuo 1993 m. – A. Stanislovaitienė, nuo 2001 m. – Jolanta Zabarskaitė.

Direktoriai

Bibliografija

Lietuvių kalbos žodynas, 20 t. 1941–2002 m. elektroninis variantas 2005 m.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1954 m. 2000 m., elektroninis leidinys 2008 m., internetinis variantas 2003 m.
Lietuvių kalbos gramatika, 3 t. 1965–1976 m.
Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1994 m., 4 leid. 2005 m.
Lietuvių kalbos gramatika (angl. Lithuanian Grammar) 1997 m. 2 leid. 2006 m.
Lietuvių kalbos atlasas, 3 t. 1977–1991 m.
Lietuvių kalbos enciklopedija, 1999 m., 2 leid. 2008 m.
Lietuvių pavardžių žodynas, 2 t. 1985–1989 m.
Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, 2004 m.

Šaltiniai

↑ Kalbos namai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+41-0=41 wiki spaudos ženklai).

[1] Kalbos namai

[1]