Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio LSMU)
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LSMU logo.jpg
LU Centriniai rūmai, 2010 m.
Lotyniškai: <>
Įkurtas 1922
Tipas Valstybinis
Rektorius Rimantas Benetis
Vieta Kaunas
Fakultetai 5
Darbuotojai xx
Studentai xxx
Svetainė lsmu.lt
LSMU Centriniai rūmai

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – valstybinė universitetinė aukštoji medicinos profilio mokykla.

Raida

  • 1920 m. sausio 27 d. - 1922 m. vasario 16 d. Aukštųjų kursų medicinos skyrius.
  • 1922 m. vasario 16 d. - 1930 m. birželio mėn. 7 d. Lietuvos universitetas Medicinos fakultetas.
  • 1930 m. birželio mėn. 7 d. - 1940 m. rugpjūčio 21 d. Vytauto Didžiojo universitetas Medicinos fakultetas.
  • 1940 m. rugpjūčio 21 d. - 1941 m. liepos 3 d. Kauno universitetas Medicinos fakultetas.
  • 1941 m. liepos 3 d. - 1943 m. kovo 17 d. Vytauto Didžiojo universitetas Medicinos fakultetas.
  • 1944 m. spalio 23 d. - 1950 m. spalio 31 d. Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas Medicinos fakultetas.
  • 1950 m. spalio 31 d. - 1989 m. spalio 23 d. Kauno medicinos institutas
  • 1989 m. spalio 23 d. - 1998 m. <> Kauno medicinos akademija
  • 1998 m. <> - 2010 m. birželio 30 d. Kauno medicinos universitetas
  • Nuo 2010 m. kovo 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Struktūra

Fakultetai

Institutai

Centrai

Tarnybos

Išsidėstymas

Akademinė dalis

Istorija

Universitetas įkurtas 2010 m., susijungus dviem aukštosioms mokykloms – Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai.

LSMU yra stambiausia universitetinio pobūdžio sveikatos specialistų rengimo mokykla Lietuvoje. Jos studijų ir mokslinio darbo tradicijos siekia Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto, vėliau tapusio Kauno medicinos institutu, laikus.

Net sudėtingais pokario metais tuometinis Medicinos institutas sugebėjo tapti viena iš geriausių buvusios Sovietų Sąjungos aukštųjų medicinos mokyklų, su kuria, ypač per paskutiniuosius du dešimtmečius, noriai bendradarbiavo užsienio universitetai bei medicinos mokslo įstaigos.

Palaipsniuj tobulėjo bei nuo 1946 m. patirtų nuostolių, kuomet pavasario potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrengimų ir apgadino pastatus, atsigavo ir Veterinarijos akademija. Išsiliejusios Neries vandenyse žuvo visi laboratoriniai gyvūnėliai, 30 arklių – gydomųjų serumų producentų. Laikui bėgant buvo įsteigtas mokslinis sektorius, nuolat buvo plečiama Akademijos mokymo bazė, daugėjo studentų, gausėjo mokslinis ir pedagoginis personalas.

Nuo 1990 m. vyko esminiai medicinos studijų ir mokslo pertvarkymai. 1989 m. Kauno medicinos institutas tapo Akademija. 1990 m. į jos struktūrą grąžintos Akademinės klinikos, 1991 m. – Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai, 1992 m. įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas, įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros.

2001 m. prie Veterinarijos akademijos prijungti Lietuvos gyvulininkystės ir Lietuvos veterinarijos institutai. Tais pačiais metais įsteigtas Veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų ir darbuotojų tęstinio mokymo centras. Veterinarijos akademijos struktūra nuolat kito, buvo taikomasi prie naujų reikalavimų, mokslo bei gamybos raidos. 2004 m. LVA buvo reorganizuojamos katedros.

Nuo trijų tradicinių fakultetų (Medicinos, Stomatologijos bei Farmacijos) Medicinos akademijos studijos išaugo iki penkių. 1990 m. įkurtas Medicinos seserų su aukštuoju mokslu (dab. Slaugos), o 1994 m. – Visuomenės sveikatos fakultetai. Įdiegtas studijų laipsniškumo principas, disciplinos dėstomos blokais, ikidiplominės studijos susietos su podiplominėmis. Studijų struktūros reformos buvo baigtos 1995/1996 mokslo metų pradžiai. Jų tikslas – priartinti Akademijos aukštąsias medicinos studijas prie Europos studijų standartų. Ši Akademijos reforma vyko aktyviai talkinant Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos universitetams.

2010 m. birželio 30 d. LR Seimo nutarimu Kauno medicinos universitetas sujungtas su Lietuvos veterinarijos akademija, naujajai institucijai suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vardas.

Struktūra

Studijos

Universitete vykdomos trijų pakopų studijos: pirmosios (pagrindinės universitetinės), antrosios ir trečiosios. Nepertraukiamos studijos, apimančios pirmąją ir antrąją pakopas, vadinamos vientisosiomis. Baigusiesiems nuosekliąsias pirmosios, antrosios pakopos ar vientisąsias universitetines studijas suteikiamas kvalifikacinis (bakalauro arba magistro) laipsnis ir (arba) profesinė kvalifikacija. Studijos vykdomos nuolatine ir ištęstine studijų forma.

Nuorodos



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+54-0=54 wiki spaudos ženklai).