Lateno kultūra

Lateno kultūros paplitimas

Lateno (La Tène) kultūra (V–I a. pr. m. e.) yra Europos ankstyva ikiromėninė geležies amžiaus archeologinė kultūra. Pavadinta pagal archeologinių radinių vietą La Tène Šveicarijoje, už keleto kilometrų nuo Noišatelio (Neuchatel) ežero. Ten Hanslis Kopas 1857 m. rado didelį artefaktų lobį.

Lateno kultūra buvo paplitusi vėlyvajame geležies amžiuje (nuo 450 m. pr. m. e. iki romėnų užkariavimo I a.) Dunojaus aukštupyje, iš dalies vidurio ir žemutiniame Dunojaus baseine, dabartinėje Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, pietvakarių Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Šiaurėje ji buvo išsiplėtusi iki Jastorfo kultūros Šiaurės Vokietijoje. Kultūra išsivystė iš ankstyvojo geležies amžiaus Halštato kultūros be ryškaus kultūrinio lūžio stipriai veikiant Viduržemio (graikų, vėlyvajai etruskų) kultūrai. IV a. pr. m. e. įvyko kultūros centro poslinkis.

Vystymasis ir būdingi bruožai

Būdingos visų pirma keltiškos meno formos.

Laidojimo būdas priklausė nuo regiono ir keitėsi laikui bėgant. Paplitimo arealo vakaruose ir pietuose iš pradžių vyrauja laidojimas, o šiaurėje ir rytuose – deginimas. Kai kuriuose regionuose tam tikrą laiką (greičiausiai IV a. pr. m. e.) abu laidojimo būdai kurį laiką praktikuoti kartu.

Dėl plataus paplitimo ir regioninių skirtumų negalima pateikti apibendrinančio Lateno kultūros ir jos papročių apibūdinimo.

Lateno kultūra literatūroje dažnai skirstoma į tris laikotarpius:

1. Ankstyvasis Latenas (taip pat Latenas I arba Latenas A ir B): 480–300 m. pr. m. e.
2. Vidurio Latenas (taip pat Latenas II arba Latenas C): 300–100 m. pr. m. e. (atskiruose regionuose iki 150 m. pr. m. e.)
3. Vėlyvasis Latenas (taip pat Latenas III arba Latenas D): 150/ 100 m. pr.m.e, kai kur iki mūsų eros pradžios.

Šaltiniai

Žinios apie Lateno kultūrą gaunamos iš trijų šaltinių:

• archeologiniai radiniai yra tiesioginiai Lateno kultūros paminklai, kuriais remiantis ir apibūdinama Lateno kultūra;
• rašytiniai šaltiniai. Nuo V a. graikų ir romėnų rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti Lateno kultūros arealas. Minimi keltai arba galai, kuriuos galima sieti su Lateno kultūra. Autoriai dažniausiai yra išoriniai stebėtojai, turintys tik apytikres žinias apie kultūrą, nors, pvz., Julijaus Cezario raštuose, kurie sudaro labai svarbų šaltinį, remiamasi asmenine Cezario patirtimi. Kultūros vaizdavimas dažniausiai atspindi subjektyvius rašančiojo interesus, o ne pateikia objektyvias žinias.
• etnografiniai stebėjimai bei šaltiniai apie vėlesnių laikų keltus Airijoje ir Velse. Šie šaltiniai yra keliais šimtmečiais jaunesni ir iš principo gali būti laikomi nepatikimais, nes tarp Lateno ir šių kultūrų nėra tiesioginio pereinamumo.

Šaltiniai

Vikiteka