Lapkalnio-Paliepių miškai
Lapkalnio-Paliepių miškai – miškai Raseinių raj. ir Kėdainių raj. savivaldybių teritorijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Ariogalos.
Geografija
Sudaro Juodžių, Lapkalnio, Paliepių, Pašušvio, Šilainių miškai. 42 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Raseinių ir Kėdainių miškų urėdijoms. Per masyvą teka Dubysos dešinysis intakas Gynėvė ir jos intakai Lendrė ir Upytė. Paviršius lygus, šiaurinėje dalyje banguotas.
Medynai
Miškų plotas 3710 ha, mišku apaugę 2795 ha. Miško augavietės derlingos laikinai įmirkusios ir įmirkusios. 77 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 16 % vandens apsauginiai III grupės, 7 % ekosistemų apsaugos II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 9 %, beržynų 48 %, eglynų 30 %, drebulynų 8 %, uosynų 5 %, juodalksnynų 4 %, ąžuolynų 3 %, pušynų 2 %, liepynų ir baltalksnynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 26 %, pusamžiai medynai 31 %, bręstantys 19 %, brandūs 24 %. Medynų vidutinis amžius 48 m., bonitetas 1,4, skalsumas 0,71, tūris 196 m³/ha. Kasmet priauga 6,9 m³/ha.
Istorija
1944–1953 m. Lapkalnio-Paliepių miškuose veikė ir prieglobstį rado Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės ir Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai.[1]
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Brukas. Lapkalnio-Paliepių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 528 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||