Latvijos žemės ūkis

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte.

Vaizdas:Merge-arrows.svg

Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Latvijos ekonomika“! Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje.

Latvijos, kaip ir Lietuvos, žemės ūkis yra labai tradicinis ekonomikos sektorius. Jo dalis šalies BVP 2003 m. buvo 2,8, miškininkystės – 1,7 proc.

Kaimo vietovėse 2003 m. gyveno 32,1 proc. šalies gyventojų (746,4 tūkst.). Iš jų 109 tūkst. verčiasi žemės ūkiu ar medžiokle, 31 tūkst. – miškininkyste. Nuo visų šalyje dirbančių žmonių tai sudaro atitinkamai 10,9 ir 3,1 proc. 1996 m. kaimo vietovėse gyveno 31,4 proc. visų gyventojų, žemės ūkyje dirbo 14,6 proc., miškininkystėje – 2,1 proc. visų šalies dirbančiųjų.

Nedarbas minėtuoju laikotarpiu siekė 8,6 proc., tačiau atskirose šalies dalyse jis buvo labai nevienodas – nuo 5,2 proc. Rygos apskrityje iki 27,6 proc. Rezeknėje. Vidutiniškos dirbančiojo žemės ūkyje pajamos (apie 490 Lt – 140 EUR*, *1 EUR/0,60 latų) yra tik 66 proc. vidutinio miestiečio atlyginimo (740 Lt – 214 EUR).

Daugiau negu pusę visų namų ūkio disponuojamų pajamų sudaro darbo užmokestis (61 proc.), penktadalį – pensijos ir tik 9,4 proc. grynųjų pajamų yra iš žemės ūkio veiklos ar privataus verslo. Labiausiai kaimo vietovėse skursta namų ūkiai, kuriuos sudaro vienas asmuo ar du suaugę su dviem ar daugiau vaikų iki 14 metų amžiaus. Rizika patekti žemiau skurdo ribos (kai pajamos tėra 50 proc. vidutinių vartojimo išlaidų) 2002 m. grėsė 15 proc. šeimų, turinčių vieną vaiką, 16 proc. – 2 vaikus, 26 proc. – 3 ir daugiau. Kaimo moterys skursta labiau negu vyrai. Mažiausiai Latvijos kaime skursta gyventojai, perkopę 65 metus.