Latvijos karinės pajėgos
| Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos Latvijas Nacionālie bruņotie spēki | |
|---|---|
 Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų emblema | |
| Atkurtos | 1991 m. |
| Pajėgų rūšys | Sausumos pajėgos Jūrų pajėgos Oro pajėgos Nacionalinė gvardija |
| Štabo būstinė | Ryga |
| Vadovybė | |
| Vyriausiasis kariuomenės vadas | Andris Bērziņš |
| Krašto apsaugos ministras | Artis Pabriks |
| Generalinio štabo viršininkas | Raimonds Graube |
| Žmogiškieji resursai | |
| Amžius | nuo 18 m. |
| Mobilizaciniai resursai | 568.683 vyrų, 16-49 m. amžiaus (2009 m.[1]), 565.826 moterų, 16-49 m. amžiaus (2009 m.[1]) |
| Tinkamų karinei tarnybai | 410.374 vyrų, 16-49 m. amžiaus (2009 m.[1]), |
| Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių |
12.901 vyrų (2009 m.[1]), 12.497 moterų (2009 m.[1]) |
| Aktyvus personalas |
5.052 +10.642 (aktyvus rezervas ir savanoriai) |
| Finansinės išlaidos | |
| Biudžetas | 508,1 mln. USD (2007 m. duom.) |
| Proc. nuo BVP | 1,9 proc. (2007 m. duom.) |
Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGP) (latv. Nacionālie Bruņotie Spēki (NBS)) yra Latvijos ginkluotųjų pajėgų visuma. Latvijos gynybos politika remiasi Švedijos-Suomijos modeliu, pagal kurį greitojo reagavimo pajėgas sudaro mobilizacinis rezervas ir nedidelis kiekis profesionalių karių. LNGP susideda iš sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų, karinių oro pajėgų, nacionalinės gvardijos ir kitų padalinių. Nuo 2007 m. Latvija perėjo prie profesionaliosios kariuomenės ir atsisakė šauktinių. LNGP vyriausiasis vadas - prezidentas. Jam talkina nacionalinio saugumo taryba, kuria sudaro ministras pirmininkas, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, kariuomenės vadas, parlamento gynybos, nacionalinio saugumo ir vidaus reikalų komisijų pirmininkai.
Tikslai ir uždaviniai
LNGP pagrindinė misija yra garantuoti Latvijos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir ginti šalį karinės agresijos atveju. Siekiant įgyvendinti šias užduotis, LNGP pasiruošusios ginti tautą, Latvijos oro erdvę ir teritorinę jūrą, vykdyti didelio masto krizių valdymo operacijas, paieškos ir gelbėjimo operacijas, dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo operacijose. Pagrindiniai LNGP uždaviniai:
- Užtikrinti teritorijos, oro erdvės ir teritorinių vandenų neliečiamybę;
- Dalyvauti tarptautinėse operacijose;
- Vykdyti personalo apmokymus ir karinį parengimą;
- Modernizuoti ir stiprinti gynybinius pajėgumus.
Struktūra
Latvijos Nacionalines ginkluotąsias pajėgas sudaro:
- LNGP Jungtinis štabas;
- LNGP vado asmeninis štabas
- Sausumos pajėgos;
- Karinės jūrų pajėgos;
- Karinės oro pajėgos (pagrindinė bazė - Lielvardės aerodromas);
- Nacionalinė gvardija;
- Specialiųjų užduočių vienetas;
- Karo policija;
- LNGP štabo batalionas
- Parlamento ir prezidento apsaugos tarnyba;
- Mokymo ir doktrinų valdyba;
- Logistikos valdyba.
Personalas
Šiuo metu LNGP sudaro 5.052 profesinės karo tarnybos kariai. Iš jų:
- 952 - Sausumos pajėgose;
- 552 - Karinėse jūrų pajėgose;
- 291 - Karinėse oro pajėgose;
- 550 - Nacionalinėje gvardijoje (+ 10.642 karių savanorių).
Taip pat, krašto apsaugos sistemoje dirba 1.380 civilių tarnautojų ir darbuotojų, 1.284 karininkų, 1.945 puskarininkių ir 1.817 eilinių kareivių.
Tarptautinis bendradarbiavimas
LNGP, besirūpindamos nacionalinės gynybos klausimais, taip pat pasirengusios nedelsiant reaguoti į grėsmę kitoms NATO valstybėms narėms, tarptautinių krizių atveju. Latvija bendradarbiauja su Estija ir Lietuva kolektyviniuose tarptautiniuose projektuose:
- BALTBAT - bendras pėstininkų batalionas;
- BALTRON - karinė jūrų eskadra;
- BALTNET - baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema;
- BALTDEFCOL - baltijos gynybos koledžas.
Šiuo metu Latvijos oro erdvės apsauga ir patruliavimu rūpinasi NATO vykdydama Baltijos oro policijos misiją (žr. Baltijos oro policija).
Modernizavimas
Po prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Latvija prisiėmė įsipareigojimus stiprinti savo šalies gynybos galią. Ginkluotosios pajėgos modernizuojamos remiantis principu - greitos reakcijos gerai ginkluoti ir aprūpinti junginiai, galintys veikti ir už NATO ribų. Po įstojimo į NATO, Latvijos gynybos sistema persiorientavo nuo teritorinės gynybos prie bendros kolektyvinės gynybos. Latvija išugdė nedidelę, bet profesionalią kariuomenę, kuri buvo integruota į NATO struktūras.
LNGP kariai tarptautinėse operacijose dalyvauja nuo 1996 metų. Buvo sukurti specializuoti padaliniai (pvz., karo medikai, karo policija, išminuotojai, koviniai narai ir specialiosios pajėgos), siekiant palengvinti ir sustiprinti LNGP dalyvavimą tarptautinėse operacijose.
Šaltiniai
Nuorodos
| ||||||