Laužiškio piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Laužiškio piliakalnis
Kiti pavadinimai

Laužiškio piliakalnio su gyvenviete piliakalnis,
Užburtas kalnas

Laužiškio piliakalnis 02.jpg
[1]
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Širvintų rajono savivaldybė
Seniūnija: Zibalų seniūnija
Gyvenvietė: Laužiškis
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 7–13
Aikštelės apimtis, m 32×25
Naudojimo laikotarpis I tūkstm. – XIV a.
Žvalgymo metai 1970 m.
Tyrimo metai 2001–2003 m.
Registrinės savybės
Statusas Valstybės saugomas
Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas 3414
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A1460K1
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR1137
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Laužiškio piliakalnis (arba Užburtas kalnas) stūkso Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Laužiškio viensėdyje. Pasiekiamas iš kelio ŠirvintosGiedraičiai pervažiavus Širvintą, ant kalno pasukus į kairę šiaurėn ir nežymiu lauko keliuku pavažiavus 300 m – yra kairėje, už nedidelės griovos, nepasiekus sodybos.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Širvintos kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 32×25 m dydžio. Ji buvusi apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko rytiniame ir pietiniame pakraščiuose, kur yra 1-3 m aukščio (aukščiausias rytų pusėje), 10-15 m pločio. Čia piliakalnio 7,5 m aukščio šlaitai leidžiasi į 15 m pločio, 3,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 7-13 m aukščio.

Piliakalnio vakarinis ir šiaurinis pakraščiai nuslinkę, pylimas ir aikštelė apardyti duobių. 2001-2005 m. sustabdyta piliakalnio erozija, užpiltos duobės, pietrytiniame šlaite įrengti laiptai. Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais iškirtus ant jo augusį mišką.

Senovės gyvenvietė

Į rytus ir pietus nuo piliakalnio, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Tyrimai

1970 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. [2] 20012003 m. Gintautas Zabiela ištyrė piliakalnio aikštelės šiaurinį kraštą ir išlikusias šiaurinio šlaito dalis, padarė rytinio pylimo pjūvį - iš viso tyrinėtas 339 m² plotas.

Piliakalnyje aptikti 3 skirtingų laikotarpių kultūriniai sluoksniai. Apatinis 30 cm storio sluoksnis datuojamas I a.II a. Jam priklauso geležiniai peiliai-pjautuvėliai, ylos, smeigtukai, moliniai svoreliai, verpstukų, tiglių fragmentai, brūkšniuotoji keramika, gyvulių kaulai. Tuo laiku šiauriniame šlaite buvo įrengtas 1,4 m pločio kelias į aikštelę. Rytiniame krašte aikštelė buvo įtvirtinta iškasus 5 m pločio, 1,1 m gylio griovį, šalia kurio stovėjo mediniai pastatai, kurie mažiausiai tris kartus degė. Po paskutinio gaisro griovys užpiltas, o jo vietoje suplūktas 0,65 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Šalia jo stovėjo stulpinės konstrukcijos gynybinė siena.

XIV a. piliakalnyje stovėjo vietos valdovo sodyba. Tai liudija žalvariniai žiedai, žvangutis, apkalai, svorelis, geležinė spyna, raktas, lanko strėlė, kirstukas, geležinis masyvus dirbinys (kėlimo mechanizmo dalis?), sidabrinės segės dalis, žiesta keramika. Tuo laiku sustiprintas piliakalnio pylimas ant ankstesnio pylimėlio užpilant iki 1,8 m aukščio molio sluoksnį, o už jo iškasant dabar matomą griovį.

XVII a.XVIII a. piliakalnyje stovėjo medinis pastatas su kokline krosnimi - greičiausiai dvarelis; rasta žiestos keramikos, koklių, geležinių vinių.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIV a.. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 16000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 489000 m².

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Bartkūnų piliakalnis 18 km Kiauklių piliakalnis 8 km Jasiuliškių piliakalnis 14 km Blank-50px.png
Dainių piliakalnis 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Piliakiemių piliakalnis 10 km
Sadūniškių piliakalnis 12 km Maišiagalos piliakalnis 22 km Gaukeliškių piliakalnis 17 km

Galerija

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 1,9 Nuotrauka iš Leono Litvinavičiaus įrašo. Protėvių paveldas. Facebook. 2016 m. gruodžio 1 d.
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 31 (31)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 46-47.
  • Gintautas Zabiela. Laužiškio piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 66–70.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 111% (+7217-0=7217 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-687=-687 wiki spaudos ženklai).