Laužiškio piliakalnis
Laužiškio piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai |
Laužiškio piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, | |
[1] | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė: | Širvintų rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Zibalų seniūnija | |
Gyvenvietė: | Laužiškis | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 7–13 | |
Aikštelės apimtis, m | 32×25 | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – XIV a. | |
Žvalgymo metai | 1970 m. | |
Tyrimo metai | 2001–2003 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Valstybės saugomas | |
Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
Unikalusis objekto kodas | 3414 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A1460K1 | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR1137 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Laužiškio piliakalnis (arba Užburtas kalnas) stūkso Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Laužiškio viensėdyje. Pasiekiamas iš kelio Širvintos–Giedraičiai pervažiavus Širvintą, ant kalno pasukus į kairę šiaurėn ir nežymiu lauko keliuku pavažiavus 300 m – yra kairėje, už nedidelės griovos, nepasiekus sodybos.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Širvintos kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 32×25 m dydžio. Ji buvusi apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko rytiniame ir pietiniame pakraščiuose, kur yra 1-3 m aukščio (aukščiausias rytų pusėje), 10-15 m pločio. Čia piliakalnio 7,5 m aukščio šlaitai leidžiasi į 15 m pločio, 3,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 7-13 m aukščio.
Piliakalnio vakarinis ir šiaurinis pakraščiai nuslinkę, pylimas ir aikštelė apardyti duobių. 2001-2005 m. sustabdyta piliakalnio erozija, užpiltos duobės, pietrytiniame šlaite įrengti laiptai. Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais iškirtus ant jo augusį mišką.
Senovės gyvenvietė
Į rytus ir pietus nuo piliakalnio, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai
1970 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. [2] 2001–2003 m. Gintautas Zabiela ištyrė piliakalnio aikštelės šiaurinį kraštą ir išlikusias šiaurinio šlaito dalis, padarė rytinio pylimo pjūvį - iš viso tyrinėtas 339 m² plotas.
Piliakalnyje aptikti 3 skirtingų laikotarpių kultūriniai sluoksniai. Apatinis 30 cm storio sluoksnis datuojamas I a. – II a. Jam priklauso geležiniai peiliai-pjautuvėliai, ylos, smeigtukai, moliniai svoreliai, verpstukų, tiglių fragmentai, brūkšniuotoji keramika, gyvulių kaulai. Tuo laiku šiauriniame šlaite buvo įrengtas 1,4 m pločio kelias į aikštelę. Rytiniame krašte aikštelė buvo įtvirtinta iškasus 5 m pločio, 1,1 m gylio griovį, šalia kurio stovėjo mediniai pastatai, kurie mažiausiai tris kartus degė. Po paskutinio gaisro griovys užpiltas, o jo vietoje suplūktas 0,65 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Šalia jo stovėjo stulpinės konstrukcijos gynybinė siena.
XIV a. piliakalnyje stovėjo vietos valdovo sodyba. Tai liudija žalvariniai žiedai, žvangutis, apkalai, svorelis, geležinė spyna, raktas, lanko strėlė, kirstukas, geležinis masyvus dirbinys (kėlimo mechanizmo dalis?), sidabrinės segės dalis, žiesta keramika. Tuo laiku sustiprintas piliakalnio pylimas ant ankstesnio pylimėlio užpilant iki 1,8 m aukščio molio sluoksnį, o už jo iškasant dabar matomą griovį.
XVII a. – XVIII a. piliakalnyje stovėjo medinis pastatas su kokline krosnimi - greičiausiai dvarelis; rasta žiestos keramikos, koklių, geležinių vinių.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIV a.. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 16000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 489000 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Bartkūnų piliakalnis 18 km | Kiauklių piliakalnis 8 km | Jasiuliškių piliakalnis 14 km | |||||||||
Dainių piliakalnis 14 km |
|
Piliakiemių piliakalnis 10 km | |||||||||
Sadūniškių piliakalnis 12 km | Maišiagalos piliakalnis 22 km | Gaukeliškių piliakalnis 17 km |
Galerija
Šaltiniai
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 46-47.
- Gintautas Zabiela. Laužiškio piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 66–70.
|