Lazdijai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lazdijai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Lazdijai COA.jpg   
Lazdijai.jpg

Lazdijai
54°14′10″N 23°31′01″E / 54.236°N 23.517°E / 54.236; 23.517 (Lazdijai)Koordinatės:54°14′10″N 23°31′01″E / 54.236°N 23.517°E / 54.236; 23.517 (Lazdijai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija: Lazdijų miesto seniūnija
Gyventojų: 4 531 (2011 m.)
Plotas: 4,8 km²
Tankumas (2011): 944 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Lazdìjai
Kilmininkas: Lazdìjų
Naudininkas: Lazdìjams
Galininkas: Lazdijùs
Įnagininkas: Lazdìjais
Vietininkas: Lazdìjuose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-67001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: LazdijaiVikiteka

Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija. Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras, Lazdijų miesto seniūnija. Miesto gimtadienis – gegužės 17 d.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Dvi šventyklos:
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1930 m. (su užrašu „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę“), sovietmečiu nuverstas ir užkastas, atstatytas Atgimimo metu, atidengtas 1990 m. rugsėjo 1 d. Nepriklausomybės aikštėje.
  • Paminklas Lazdijų rajono rezistentams ir kitų okupacijų aukoms atminti, pastatytas 1993 m. (skulptorius Jurgis Nevulis).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-67001)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Per Lazdijus į Rimiečio ežerą teka Raišupio upelis, į pietus yra Baltajo ežeras, įrengtas pliažas. 3 km į šiaurės rytus yra Metelių regioninis parkas. Į pietvakarius nuo miesto įsikūręs Lazdijų kaimas.

1969 m. kovą užfiksuotas rekordinis Lietuvoje įšalas – 145 cm.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Lazdijai OpenLayers žemėlapyje
Lazdijai „WikiMapia“ žemėlapyje[3]
Lazdijai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Nuo Lazdijų 2 km į pietus yra Papalazdijų piliakalnis. Senovėje šiose žemėse gyveno jotvingiai.

1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir Lazdijų seniūnija. Valdovas Žygimantas Augustas prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miestui kurtis, gyvenvietė minima nuo 1561 m. Apie 1560 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1571 m. čia jau veikė pradinė mokykla. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo teises, herbą ir turgaus bei prekymečių privilegiją – ši data laikoma Lazdijų gimtadieniu.

17951807 m. priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. Apie 1800 m. čia buvo karališkasis Lazdijų dvaras. Miestą siaubė daug gaisrų – 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m., 1923 m. 1908 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius. 1920 m. iš Seinų atkelta „Žiburio“ gimnazija.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. ir 1944 Lazdijai labai sugriauti. Per nacių okupaciją 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Po Antrojo pasaulinio karo) apylinkėje veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. TSRS valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras. 1988 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų Sąjūdžio rėmimo grupė Veisiejuose surengė pirmąjį Lazdijų rajone gyventojų mitingą.

Po karo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė, yra Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis. [6]

Lazdijų herbas atkurtas 1994 m. Šalia miesto veikė Lazdijų-Aradnykų pasienio punktas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1532, 1574 m. Lazdijų seniūnijos centras
XVIII a. – 1794 m. Lazdijų vaitystės centras, Lazdijų seniūnijos centras
17951807 m.  ? Vygrių apskrities centras Prūsija
XIX a. Lazdijų valsčiaus centras
XX a. pradžia Seinų apskritis
19191941 m. Seinų apskrities centras
19411950 m. Lazdijų apskrities centras
19501953 m. Lazdijų apylinkės centras Lazdijų rajono centras Kauno sritis
19531995 m.
1995 Lazdijų miesto seniūnija, Lazdijų seniūnijos centras Lazdijų rajono savivaldybės centras Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė

Lazdijų miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upelio, kuris teka pro miestą – Lazdiją (kitas Raišupio upelio pavadinimas), vardo. Tačiau nėra aišku, kaip atsirado pačios Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu riešutas; kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, todėl tikriausiai ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda). Tai vienas iš unikalių vietovardžių, kurio kilmę galima aiškinti vertimu iš jotvingių į lietuvių kalbą.[7]

Architektūra

Lazdijų planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Svarbiausi statiniai:

  • Lazdijų krašto muziejus, įkurtas 1995 m. ir jo padaliniai: Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais“ ir Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus.
  • miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės.

Kultūra, švietimas

Lazdijuose yra M. Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), meno mokykla, dvi bibliotekos, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“, kultūros, švietimo, verslo informacijos, kūno kultūros ir sporto, turizmo informacijos centrai, kultūros namai, sporto klubas „Sakalas“ ir kiti klubai,

Leidžiami laikraščiai: „Dzūkų žinios“ (nuo 1995 m.), „Ryto žvaigždė“ (nuo 1996 m.), „Lazdijų reklama“ (nuo 2001 m.).

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2011 m.
1800 m. 1896 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1974 m.[9]
1 517 3 151 2 538 2 364 3 109 3 842 4 100
1976 m.[10] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2011 m.sur. -
4 300 4 364 5 485 5 140 4 914 4 531 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

  • Lazdijų mokykloje direktoriumi dirbo pedagogas ir poetas Motiejus Gustaitis (1870–1927). Palaidotas miesto kapinėse.
  • Lazdijuose 1928–1931 m. mokytojavo poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Išlikęs namas, kuriame ji gyveno – tas pats, kuriame lig tol gyveno jau miręs M. Gustaitis. Dabar šiame name yra Lazdijų krašto muziejus, o jame − S. Nėriai skirta ekspozicija.

Lazdijuose gimė:

Ekonomika

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Lazdijuose veikė 4 bankai ar jų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 3 malūnai, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė, elektrinė. 1960 m. įkurtas Kauno „Baltijos“ siuvimo gamybinio susivienijimo cechas, dabartinės bendrovės „Kauno Baltija“ Lazdijų siuvimo baras. Yra statybų bendrovė „Lazdista“.

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Lazdijai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Лоздзее. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 17А (34) : Ледье — Лопарев. С.-Петербургъ, 1896., 913 psl. (rus.)
  3. Lazdijai wikimapia.org
  4. Lazdijai maps.vlasenko.net
  5. Lazdijai loadmap.net
  6. Lazdijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 637 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 121–123 psl.
  8. Lazdijai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 306 psl.
  9. Lazdijai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 395 psl.
  10. Lazdijai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 494 psl.
  • Lazdijai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 476 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS