Leliai
Leliai | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės:
| ||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||
Respublika: | Lietuva | |||||
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |||||
Savivaldybė: | Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||
Seniūnija: | Sendvario seniūnija | |||||
Gyventojų: | 406 (2021 m.) | |||||
| ||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||
Leliai (arba Lėliai) – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir į rytus nuo kelio A13 Klaipėda–Liepoja, 7 km į rytus nuo Klaipėdos ir 3 km į pietryčius nuo seniūnijos centro Slengių kaimo.
Stūkso Jakų piliakalnis.
Geografija
Pro kaimą eina kelias Klaipėda–Jokūbavas. Iš kaimo apylinkių išteka Smeltalė. Kaimynystėje yra Klemiškės I, Martinų, Klausmylių kaimai.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Leliai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
1893–1944 m. veikė vienklasė pradinė mokykla, kurioje 1914–1921 m. mokėsi Mažosios Lietuvos veikėjas Martynas Gelžinis. 1906-1945 m. pro Lelių kaimą ėjo siaurasis geležinkelis Klaipėda–Plikiai. Leliuose buvo geležinkelio stotelė, karčema, kalvė, dvaras. Kaimas valdė 254 ha, Lelių dvaras – 110 ha žemės. Nuo 1939 m. Leliai priklausė Dirvupių valsčiui ir Lelių seniūnijai, kurią sudarė Lelių, Dinviečių ir Paugų kaimai.
Po II pasaulinio karo Lelių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai. Sovietmečiu kaimas labai nukentėjo – liko tik viena sodyba. Kaimynystėje buvo įkurta Gulbės kolektyviniai sodai, aerodromas. Pastaraisiais metais statomas 139 individualių gyvenamųjų namų kvartalas – Didieji Leliai. 1996 m. gruodžio 23 d. senosios Lelių kaimo kapinės įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1525–1701 m. | Klaipėdos valsčius, Prūsijos kunigaikštystė | |
1701–1752 m. | Klaipėdos valsčius, Prūsijos karalystė | |
1752–1871 m. | Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė | |
1871–1918 m. | Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija | |
1919–1923 m. | Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas | |
1923–1939 m. | Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
1939–1944 m. | Klaipėdos apskritis, Trečiasis reichas | |
1950–1995 m. | Klaipėdos rajonas | |
1995– | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Pavadinimas
1540 m. minimas Mertenn Kraycke, 1687 m. Martin Luhlekraggen, 1736 m. Lüllekragen Martien, Loellen, Lullekragen, Löllekragen, Löllekraggen, Lukekragen Martin, Lullekragen Martin. Spėjama, kad forma Krayke kilusi nuo kuršių kalbos žodžio krāg – kirtimas, ar prūsų–lietuvių kalbos žodžio kraikas. Forma Loellen siejama su prūsų žodžiu lelija, arba liela – didelis, arba lelius – vėdrynas.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m. | |||||||
1871 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1939 m. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
121 | 101 | 101 | 368 | 119 | 35 | ||
1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
48 | 30 | 31 | 47 | 202 | 406 | ||
|
Kaimas buvo lietuviškas, XX a. pradžioje lietuvininkų buvo apie 71 proc. Gyventojų dauguma 1888 m. priklausė Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Klaipėdos Šv. Jono bažnyčiai.
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. Vilnius, „Mintis“, 1976.
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Leliai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Leliai loadmap.net
- Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. 2, Vilnius, 2003
- Leliai. GenWiki