Leonardas Gižinskas
| Leonardas Gižinskas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1894 m. gruodžio 17 d. Mitošiūnų k., Anykščių raj. |
| Mirė | † 1977 m. liepos 6 d. Detroite, Mičigano valstija, JAV |
|
| |
| Veikla | JAV lietuvis, kunigas monsinjoras, prelatas, teologas, pedagogas
|
Leonardas Gižinskas ( 1894 m. gruodžio 17 d., Mitošiūnų k., Anykščių raj. – 1977 m. liepos 6 d. Detroite, Mičigano valstija, JAV) – kunigas monsinjoras, prelatas, teologas, pedagogas, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Seneliai: Tomas Steponas Gižinskis ir ? Petraškaitė-Gižinskienė, Aleksandras Zoštautas ir Anastazija Laurinavičiūtė-Zoštautienė – dvarininkai bajorai. Tėvai: Leonardas Gižinskas ir Adelė Zoštautaitė-Gižinskienė – dvarininkai bajorai. Seserys: Bronislava Gižinskaitė-Morkūnienė (? – po 1940), Jadvyga Gižinskaitė-Žilinskienė (? – po 1940).
1894 m. gruodžio 22 d. Subačiaus bažnyčioje jį pakrikštijo kunigas Rimkūnas, krikštatėviai buvo Jonas Ivanauskas ir našlė Emilija Markevičienė.
1902–1910 m. augo Maskvoje (Rusija) K. Morkūno lietuviškoje šeimoje, mokėsi Maskvos vidurinėje mokykloje. Grįžęs į Lietuvą, 1910–1915 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje, 1914–1915 m. studijas tęsdamas Vašuokėnų dvare, Anykščių raj., kur Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo perkelta ši seminarija. 1915 m. gegužės 16 d. Vašuokėnuose jis buvo įšventintas subdiakonu. Seminarijai 1915 m. rudenį persikėlus į Smolenską (Rusija), pasiliko Lietuvoje ir studijas nutraukė, toliau lavinosi savarankiškai.
1915–1917 m. L. Gižinskas dirbo mokytoju Vašuokėnų pradžios mokykloje.
1917 m. kovo 4 d. jis buvo įšventintas kunigu.
1917–1919 m. L. Gižinskas tarnavo Naujamiesčio (Panevėžio raj.) parapijoje vikaru. Paskirtas 1919 m. rugsėjį, 1919–1922 m. jis gyveno ir dirbo Jurbarke, iš pradžių buvo "Saulės" progimnazijos kapelionas, o 1920–1922 m. ėjo ir progimnazijos direktoriaus pareigas. 1922 m. nuo vasario iki liepos jis buvo Viduklės (Raseinių raj.) vikaras ir pradinių klasių tikybos mokytojas.
1922–1925 m. L. Gižinskas dirbo Kupiškio progimnazijos kapelionu ir mokė lotynų kalbos.
1925–1926 m. jis studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyriuje ir 1926 m. gavo teologijos licenciato (bažnyčios istorija) laipsnį. Gyvendamas Kaune, 1925–1926 m. jis buvo Kauno Simono Daukanto mokytojų seminarijos kapelionas ir istorijos mokytojas bei Kauno mokytojų draugijos rusų gimnazijos katalikų tikybos mokytojas.
1926–1940 m. L. Gižinskas gyveno ir dirbo Rokiškyje, buvo Rokiškio gimnazijos kapelionas ir dėstė tikybą. 1928 m. jam buvo suteiktos aukštesniosios mokyklos mokytojo teisės, 1931 m. jis gavo teisę vidurinėse mokyklose dėstyti tikybą, lotynų ir vokiečių kalbas, istoriją, visuomenės mokslą, matematiką ir geografiją.
Rokiškyje jis buvo ir Rokiškio Šv. Augustino filijinės bažnyčios rektorius, rūpinosi šios bažnyčios remontu – pastato pertvarkymu iš nebenaudojamos stačiatikių cerkvės į katalikų bažnyčią. Jo iniciatyva iki 1933 m. bažnyčia buvo suremontuota, o 1938 m. padarytas kapitalinis remontas, pristačius presbiteriją ir zakristijas, plotą padidinus dvigubai. XX a. antrojoje pusėje bažnyčia buvo panaikinta, pastatas nugriautas.
1927 m. jis buvo paskirtas Panevėžio vyskupijos cenzoriumi.
Nuo 1918 m. L. Gižinskas bendradarbiavo "Lietuvos aide", "Lietuvos mokykloje", "Laisvėje", "Ryte" ir kituose periodiniuose leidiniuose, 1924–1926 m. buvo "Ryto" skyriaus "Menas ir kūryba" redaktorius. Publikacijas jis pasirašydavo slapyvardžiai Giža Leonas, K. L. G., Krupičiškis.
Jis parašė ir išleido knygas "Dievo tiesos krislai tautų religijose" (1939 m.) ir "Palyginamoji religijų istorija".
1944 m. L. Gižinskas pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, 1946–1949 m. buvo Miuncheno Lietuvių gimnazijos lotynų ir vokiečių kalbų mokytojas. Vokietijoje jis bendradarbiavo leidiniuose "Aidai", "Naujas Gyvenimas".
Nuo 1949 m. iki gyvenimo pabaigos jis praleido JAV.
Jis buvo klebonas keliose Amerikos lietuvių katalikų parapijose, ilgiausiai buvo Barakvilio (Barrackvill, Vakarų Virdžinijos valstija) Visų Šventųjų bažnyčios ir Farmingtono (Farmington, Vakarų Virdžinijos valstija) Šv. Petro bažnyčios klebonas, nuo 1967 m. – monsinjoras, prelatas.
Pasitraukęs iš dvasininko pareigų, L. Gižinskas apsigyveno Detroite (Mičigano valstija).
Amžininkų prisiminimuose išliko kaip labai taktiškas, aukštos erudicijos dvasininkas.
Mirė 1977 m. liepos 6 d. Detroite (Mičigano valstija, JAV). Palaidotas Kalvarijos kalno kapinėse Vilinge (Wheeling, Vakarų Virdžinijos valstija, JAV).
Šaltiniai
- Leonardas Gižinskas. Anykštėnų biografinis žinynas.
- Leonardas Gižinskas. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė vyr. mokslinė redaktorė Jonė Liandzbergienė, Vyr. moksliniai redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Apolonija Kuzmickienė, dr. Algis Matulevičius, Danutė Rimšienė, Jūratė Tamulaitienė, Birutė Žalalienė; moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Birutė Grabienė, Vilija Kneitienė, Onutė Pečiulienė, Jonas Varnauskas. Dalį I tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimus tikrino: Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Danguolė Baliukynienė, Aldutė Sidarkevičienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 1t.pdfLeonardas Gižinskas
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |