Leonardo da Cutri

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Leonardo da Cutri
Pilnas vardasGiovanni Leonardo di Bona
ŠalisItalijos vėliava Italija
Gimė1542 m. [[Trūksta privalomo parametro (1=mėnuo nil]] d.[[Kategorija:Gimę Trūksta privalomo parametro (1=mėnuo nil d.]]
Kutras, Krotonės provincija, Italija
Mirė1587 m. [[Trūksta privalomo parametro (1=mėnuo nil]] d.[[Kategorija:Mirę Trūksta privalomo parametro (1=mėnuo nil d.]] (~45 m.)
Bisinjanas, Kozencos provincija, Italija
TitulasStipriausias XVI a. antros pusės Italijos žaidėjas

Džiovanis Leonardas di Bona (it. Giovanni Leonardo di Bona); arba Džiovanis Leonardas da Kutri (it. Giovanni Leonardo da Cutri, vardai naudojami – pirmasis – gimimo metrikų knygose, antrasis – šachmatų literatūroje, sutrumpintai – Leonardas da Kutri; g. 1542 m. Kutre, Krotonės provincija, Kalabrijos regionas – 1587 m. Bisinjane, Kozencos provincija, Italija) – italų šachmatininkas.[1]

Gyvenimas ir šachmatai

Pradžia

Leonardas di Bona, dar plačiai buvo žinomas kaip Leonardo da Kutri (dėl nedidelio ūgio, taip pat, turėjęs pravardę – Il Putino, reiškiančią – „Mažylis“). Tėvai pasiuntė jį į Romą, kad studijuotų teisę. Tačiau ten, susižavėjęs šachmatais, apleido mokslus. Šachmatais žaisti sekėsi – greit tobulėjo ir netrukus ėmė lenkti visus geriausius Romos žaidėjus. 1560 m. Romoje apsilankė, tuo metu laikomas stipriausiu pasaulio žaidėju, ispanas Ruy Lopesas. Išbandęs jėgas su geriausiais Romos žaidėjais ir nesutikęs pasipriešinimo, iškvietė kovon Leonardą. Tačiau kova ilgai netruko. Jaunojo Leonardo puikus, bet azartiškas ir rizikingas žaidimas, neatsilaikė prieš patyrusio Lopeso žinias, variantų skaičiavimą ir didelę patirtį.

Šis pralaimėjimas taip giliai paveikė bei nuliūdino Leonardą, kad jis pasitraukė iš Romos į Neapolį ir apsigyveno pas dėdę, kur dvejus metus paskyrė šachmatų teorijos studijoms ir klaidų partijose su Lopesu paieškai. Tai nepraėjo veltui ir po dvejų metų jis tapo pirmaklasiu žaidėju.

Neapolyje tuo metu veikė šachmatų akademija, kurioje jis savo jėgas išbandė su visais jos nariais ir prieš visus laimėdavo. Bet tai jo netenkino: jam nedavė ramybės įžymusis Rui Lopesas. Tad Leonardas nutarė vykti į Madridą, į kurį jau buvo iš kelionių sugrįžęs Ruy Lopesas ir iškviesti jį kovon.

Jį šiek tiek sulaikė nenumatytos aplinkybės: siekdamas susitikti su juo į Neapolį iš Sirakūzų atvyko stiprus žaidėjas Paulas Boi. Ir netrukus prasidėjo su juo dvikova prie šachmatų lentos, kuri tęsėsi tris dienas. Beveik visos partijos prasidėdavo karaliaus gambitu, tačiau nugalėtojas vis tik nepaaiškėjo: varžovai laimėjo vienodą skaičių partijų.

Pasibaigus susitikimui su P. Boi, Leonardas nuvyko į gimtąjį Kutrą, kad pasiruoštų kelionei, atsisveikintų su giminėmis ir draugais.

Brolio gelbėjimas

Tačiau tuo metu Kutre, kažkoks piratas, buvo pagrobęs į nelaisvę keletą miestiečių, tarp jų ir jaunesnįjį Leonardo brolį. Sekančią dieną piratas paskelbė, kad belaisvius, jei kas nori, galės išpirkti. Leonardas nuvyko į laivą ir jau buvo pasiruošęs sumokėti 200 dukatų išpirkos, kai nustebęs pamatė ant piratų kapitono stalo šachmatus. Tai pastebėjęs piratas, paklausė ar jis žaidžiąs šachmatais. Kai Leonardas tai patvirtino, pasiūlė sužaisti šachmatais už pinigus. Statoma buvo po 50 skudų už partiją. Prasidėjo kova, per kurią ne tik Leonardas laimėjo iš pirato pakankamai pinigų brolio išlaisvinimui, bet ir dar uždirbo 100 skudų.

Kelionės

Leonardas, lydimas Džiulio Čezare Polerjo (Giulio Cesare Polerio), nuvyko į Genują, iš kurios ruošėsi plaukti į Barseloną, o vėliau vykti į Madridą, kur mestų iššūkį Rui Lopesui. Genujoje susipažino su turtingo ir išsilavinusio senjoro Gregorio dukterimi, kurią mokė šachmatų meno paslapčių ir įsimylėjo bei ruošėsi vedyboms, bet būdamas neturtingas, nutarė pradžiai nuvykti į Madridą, kur užsidirbtų pinigų, įgytų vardą.

Dž. Č. Polerio liko Genujoje, o jis išvyko į Barseloną. Pakeliui sustojo Marselyje. Ten jis sutiko tautiečius Tomasą Kaputą (Tomaso Caputo), pravarde Roseso ir Džiovanį Rodrigesą (Giovanni Rodriguez), kurie nusprendė vykti kartu su juo į Madridą.

Luidžio Musinio drobė (1886 m.) – Leonardas da Kutri nugali Rui Lopesą Ispanijoje

1575 m. atvykęs į Madridą jis netrukus susitiko su R. Lopesu, kuris jo nebeatpažino ir pasiūlė jam žaisti šachmatais, statant po 150 skudų už partiją. Tai buvo nemaži pinigai. Dauguma žiūrovų laikė Leonardą pagyrūnu, tačiau buvo ir tokių, kurie manė, kad jei jis nebūtų geras žaidėjas, nebūtų pasiūlęs tokios didelės sumos. Tuo metu Lopesas italų šachmatininkų nevertino, tad sutiko. Tą dieną jie sužaidė vieną partiją, kuri pasibaigė lygiosiomis. Žaidimas po vieną partiją vyko ir sekančiomis dienomis. Leonardas, arba laimėdavo, arba baigdavo lygiosiomis. Per tą laiką jis pats save įtikino, kad yra stipresnis už Lopesą.

Iš savo dvariškių apie tai sužinojęs karalius Pilypas II pakvietė Leonardą ir Lopesą jo akivaizdoje rūmuose sužaisti oficialų mačą. Per varžybų atidarymą karalius paskelbė, kad apdovanos 1000 skudų tą, kuris laimės pirmas tris partijas, ir mačas prasidėjo.

Leonardas pirmoje partijoje turėjo persvarą ir vienu metu galėjo per septynis ėjimus paskelbti varžovui matą, bet susijaudinęs sumaišė ėjimų tvarką ir vaikiškai pralaimėjo. Ispanijos karalius Pilypas II, pagalvojęs, kad gal jis bus pervertinęs Leonardą, ruošėsi išeiti, bet Leonardui pavyko įkalbėti jį pasilikti: atseit, jis pirmą kartą žaisdamas monarcho akivaizdoje, buvo susijaudinęs ir sumaišęs ėjimų tvarką. Karalius pasiliko ir mačas su Lopesu tęsėsi. Leonardas laimėjo 3 partijas iš eilės. Pilypas II buvo sužavėtas ir jam padovanojo 1000 skudų ir brangakmeniais inkrustuotą segę bei paklausė gal dar ko pageidautų. Leonardas paprašė, kad būtų gerai, jei metams atleistų jo gimtąjį Kutro miestelį nuo mokesčių. Pilypas II buvo dosnus – atleido 20-iai metų.

Tuo metu netoli Madrido dar tebegyveno kitas įžymus ispanų žaidėjas A. Seronas, kuris dėl garbingo amžiaus jau nebežaisdavo. Išgirdęs, kad Leonardas nugalėjo Lopesą, jis iškvietė Leonardą kovon. Deja, jį ištiko toks pats likimas, kaip ir Lopesą: pralaimėjo visas žaistas partijas.

Po to Leonardas pasiūlė Lopesui ir A. Seronui žaisti prieš jį dviese. Pasiūlymas buvo priimtas. Leonardas ir tokiomis sąlygomis nugalėjo.

Tuo metu, sužinojęs apie Leonardo sėkmę, Ispanijoje į Madridą atvyko Paulas Boi. Jis iškvietė Leonardą žaisti su juo mačą. Šis sutiko žaidimą pradėti nuo rytojaus dienos. Bet sekančią dieną, kai Madrido šachmatininkai susirinko stebėti dviejų žinomiausių žaidėjų dvikovos, Leonardas neatėjo ir neatsitiktinai: jam buvo ne šachmatai galvoj.

Vakare jis gavo pranešimą, kad Genujoje, mirė jo sužadėtinė. Tad apie žaidimą negalėjo būti kalbos. Draugai įkalbino jį prasiblaškymui pakeliauti.

Jis nuvyko į Portugalijos karaliaus Sebastijano I dvarą, kur 1576 m. dideliu skirtumu įveikė žymų to meto Portugalijos šachmatininką Moorą. Karalius už tai jį apdovanojo dovanomis ir pavadino klajojančiu riteriu. Pabuvęs kurį laiką karaliaus dvare išvyko į Madridą, kur jo laukė Paolas Boi.

Atvykęs į Madridą Leonardas nenustebo sužinojęs, kad Paulas Boi be vargo aplošinėja Lopesą ir Seroną.

Mačas su Paolu Boi prasidėjo jau sekančią dieną. Tris dienas vyko lygi kova, tačiau ketvirtąją Boi pralaimėjo visas partijas. Jis buvo tiek susikrimtęs, kad jau sekančią dieną paliko Madridą.

Vėl Italijoje

Leonardas, pabuvojęs dar šiek tiek Madride, praturtėjęs, kartu su draugais Rodrigo ir Rosesu 1580 m. pradžioje grįžo į Neapolį.

Po kurio laiko į Neapolį, išsilaisvinęs iš vergijos, atvyko ir Paulas Boi. Tad Leonardas, Neapolyje, hercogo d‘Ossuno akivaizdoje, ne kartą žaidė su Paolu Boi mačus.[2] Jie dažniausiai baigdavosi lygiosiomis.[3] Leonardas di Bona mirė 1587 m., būdamas 45 metų, Bisinjano princo rūmuose, kaip manoma dėl to, kad buvo nunuodytas.[4]

Šachmatų miestas

Ir praėjus daugiau kaip 400 metų, Kutro miestelis (apie 10 000 gyv.) nepamiršo savo įžymiojo šachmatininko. Nuo 1995 m. kasmet didžiojo šachmatų meistro atminimui rengiami tarptautiniai šachmatų festivaliai;[5] pagrindinės aikštės grindinyje įmontuota didžiulė šachmatų lenta, kur galima žaisti gyvomis figūromis;[6][7] įvažiuojant į miestą, šalia miesto pavadinimo, antroje eilutėje puikuojasi užrašas „Šachmatų miestas“.

Šaltiniai

  1. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 204. – ISBN 5-85270-005-3
  2. Bill Wall. "Chess History and Chronology (angl.)." Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 22 d.
  3. "Renesanso šachmatai ir šachmatininkai. Leonardo di Bona (angl.)." Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 19 d.
  4. "A. Salvio apybraiža "Mažylis", arba klajojantis riteris. (rus.)." Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 28 d.
  5. "Šachmatų festivalis Kutre (ital.)." Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 28 d.
  6. "Šachmatų partija gyvaisiais šachmatais (ital.)." Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 28 d.
  7. "Giovanni Leonardo Di Bona detto "IL PUTTINO" (ital.)." Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 28 d.


Išorinės nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+11367-0=11367 wiki spaudos ženklai).