Leonidas Abaris

Leonidas Abaris (g. 1955 m. kovo 5 d. Šniukštų k., Zarasų r.) – choro dirigentas ir muzikos mokytojas.

Biografija

1962–1973 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. N. Kazakauskienė). 1973–1978 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. N. Kazakauskienės klasė).

Nuo 1978 m. Lietuvos vidaus reikalų ministerijos vyrų choro „Sakalas“ chormeisteris, 1980–1990 m. meno vadovas ir dirigentas. Chorą išmokė daug lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, pagyvino jo koncertinę veiklą. „Sakalas“ koncertavo Lietuvoje, Vokietijoje, Šiaurės Korėjoje, Baltarusijoje, Estijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, padarė įrašų Lietuvos radijui. L. Abaris kolektyvą parengė 1983 m. respublikiniam moterų ir vyrų chorų sąskrydžiui Šiauliuose, 1984 m. chorų festivaliui „Jaunimo daina“, 1985 m. respublikinei dainų šventei, 1986 m. chorų festivaliui „Vivat classica“, 1987 m. respublikiniam konkursui „Dainuoja darbo Lietuva“. Choras dalyvavo kompozitorių autoriniuose koncertuose, televizijos laidose, Vilniaus miesto dainų šventėse ir kituose kultūros renginiuose. „Sakalas“ 1981 m. V ir 1984 m. VI S. Šimkaus konkursų Klaipėdoje laureatas, Liaudies dainų festivalių Panevėžyje ir dainų švenčių konkursų prizininkas. 1988 m. lapkričio 26 d. „Sakalas" koncertu pažymėjo savo kūrybinės veiklos 20-metį.

Prie „Sakalo" įkurtą berniukų chorą L. Abaris perorganizavo į choro studiją, kurią lankė iki 100 jaunųjų dainininkų; jiems chorvedys 1985–1988 m. kūrybiškai vadovavo. Pagrindinis choras dalyvavo 1987 ir 1988 m. berniukų chorų festivaliuose Kaune ir Klaipėdoje, 1987 m. respublikinėje moksleivių dainų šventėje ir kituose kultūros renginiuose. Būdamas chorų vadovu, taip pat Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų meno vadovu (1994–1995), organizavo teminius šventinius koncertus ir chorų festivalius, kuriuose dalyvaudavo ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų chorai.

1987–1997 m. Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojas. Daug prisidėjo rengiant 1989 m. Vilniaus miesto dainų šventę, 1990 m. Lietuvos tautinę dainų šventę, 1993 m. Lietuvos jaunimo mažąją dainų šventę, 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventę, 1991 ir 1995 m. Baltijos respublikų studentų dainų šventes „Gaudeamus-XI“ Rygoje ir „Gaudeamus-XII" Tartu, pasaulietinės ir religinės muzikos konkursus ir kitus kultūros renginius.

Nuo 1990 m. Lietuvos policijos (teisės) akademijos vyrų choro „Aras“ meno vadovas ir dirigentas, nuo 1992 m. ir merginų vokalinio ansamblio „Astra“ vadovas. Abu kolektyvai turi parengę įvairių kūrinių programas, dažnai koncertuoja Vilniuje ir kitur. „Aras“ dalyvavo 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Kaune ir Vilniuje, 1995 m. Baltijos respublikų studentų dainų šventėje „Gaudeamus-XII" Tartu, 1996 m. J. Naujalio II religinės muzikos chorams konkurse ir daugelyje kitų kultūros renginių. Nuo 1997 m. Vilniaus jėzuitų gimnazijos muzikos mokytojas ir choro vadovas – kolektyvą parengė 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje.

L. Abaris 1988 m. liepos 9 d. Vilniaus Vingio parke, Sąjūdžio surengtame istoriniame mitinge, dirigavo V.Kudirkos „Tautišką giesmę“, atgimusią kartu su Lietuvos atgimimu. 1993 m. rugsėjo 5 d. Vingio parke dirigavo popiežiaus Jono Pauliaus II aukotose šv. Mišiose. Skaitė paskaitas Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute, Lietuvos švietimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institute, parašė metodinių straipsnių, spaudai parengė leidinių chorams, sukūrė dainų ir giesmių chorams, laimėjo premijų pasaulietinės ir religinės muzikos konkursuose. „Mišios Šv. Antano garbei“ 1998 m. J. Naujalio religinės muzikos chorams III konkurse pelnė trečiąją premiją. 1996 m. Palangoje ir Elektrėnuose surengė pirmuosius savo kūrybos autorinius koncertus. Daina „Mokytojau - tau" skambėjo 1993 m. Lietuvos jaunimo mažojoje dainų šventėje, 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje ir 1997 m. Lietuvos moksleivių dainų šventėje. L. Abaris 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės režisierius – chorų tvarkytojas. 1987 m. jis apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.