Levaniškiai (Anykščiai)
| Levaniškiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
  Levaniškiai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Utenos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Anykščių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Traupio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 234 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
Levaniškiai (arba Levaniškis) – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, 6 km į pietryčius nuo Raguvos, prie kelio 174 Ukmergė–Raguva–Nevėžis ir į Taujėnus. Seniūnaitijos centras.
Yra Pauliaus Glemžos parkas, parduotuvė, partizanų kapai.
Geografija
Per kaimą teka Nevėžis, už 1,5 km į šiaurės rytus nuo kaimo stūkso Levaniškių piliakalnis.
1968–1974 m. Levaniškių kaimo pietinėje dalyje, Nevėžio dešiniojoje pakrantėje, pasodintas parkas, užimantis apie 6 ha plotą. Jį sodino ir prižiūrėjo pedagogas ir gamtininkas Paulius Glemža (1921–2002). Parke auga ąžuolai, liepos ir kitų vietinių rūšių medžiai ir krūmai, taip pat retesni medžiai: balzaminis kėnis, serbinė eglė, glaustašakis skroblas, Mako ieva, pilkasis riešutmedis, berlyninė tuopa – iš viso 65 rūšys.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Levaniškiai (Anykščiai) TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Senieji Levaniškiai žinomi nuo XIX a. pradžios. Šiame kaime 1863 m. Zigmo Sierakausko sukilėlių rinktinės batalionas, vadovaujamas Dominyko Felicijono Maleckio (1841–1863), kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniu, mūšį pralaimėjo, žuvo 7 sukilėliai, o bataliono vadas suimtas ir 1863 m. gruodį Ukmergėje pakartas. 1923 m. Senųjų Levaniškių kaime buvo 34 sodybos, 186 gyventojai. 1931 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 363,88 ha žemės, buvo apie 40 sodybų.
Naujieji Levaniškiai kūrėsi XIX a. pabaigoje buvusio dvaro vietoje, kai 1891 m. dvaro žemė parduota valstiečiams. 1923 m. Naujųjų Levaniškių kaime buvo 29 sodybos ir 169 gyventojai. 1931 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 600,38 ha žemės. Kaime veikė grietinės nugriebimo punktas, parduotuvė. 1949 m. Senieji ir Naujieji Levaniškiai įjungti į Levaniškio kolūkį, kuris veikė iki 1991 m., kolūkio centrinė gyvenvietė.
1919–2009 m. veikė Levaniškių mokykla.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1944–1950 m. | Raguvos valsčius | Panevėžio apskritis |
| 1950–1959 m. | Levaniškių apylinkės centras | Troškūnų rajonas |
| 1959–1963 m. | Anykščių rajonas | |
| 1963–1995 m. | Traupio apylinkė | |
| 1995– | Traupio seniūnija | Anykščių rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m. | ||||||
| 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1985 m.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 355 | 107 | 300 | 392 | 386 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2006 m. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 414 | 368 | 380 | 331 | 234 | ||
| ||||||
Šaltiniai
- ↑ Levaniškiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Levaniškiai (Anykščiai) SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Levaniškiai (Anykščiai) loadmap.net
- ↑ Levaniškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 332 psl.
- ↑ Levaniškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 521 psl.
- Levaniškiai (Anykščiai). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 49 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Levaniškiai (Anykščiai). Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi enciklopedija.