Lezginų kalbos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lezginų
Paplitimas: Dagestanas, Azerbaidžanas
Kalbų skaičius: 10
Kilmė:

Eurazija

ISO 639-2:

lez

Caucasus-ethnic lezgienen.png
Klasifikacija: Kaukazo kalbos
Šiaurės rytų kaukaziečių kalbos
Dagestaniečių kalbos

Lezginų kalbos – nachų ir dagestaniečių, arba šiaurės rytų kaukaziečių, kalbų šeimos dagestaniečių pogrupio kalbų grupė.

Klasifikacija

Lezginų kalbų grupei priklauso 10 kalbų:

Dauguma Lezginų kalbų grupės kalbų vartojamos Dagestano pietinėje ir Azerbaidžano šiaurinėje dalyje. Iš viso kalbančiųjų 2002 m. surašymo duomenimis buvo daugiau kaip 600 000.

Svarbiausia yra lezginų kalba, Dagestano viena valstybinių kalbų; kitos oficialaus statuso neturi. Tabasaranų kalba (daugiausia vartojama Dagestane) kalbančiųjų yra apie 90 000, agulų, cachūrų, rutulų – po 20 000, udų – 9000, kryzų – 6000, buduchų – 2000, chinalugų – 1500, arčinų – 1000 kalbančiųjų (2002 m.). Buduchų, chinalugų, kryzų vartojamos tik Azerbaidžane.

Kalbos

Lezginų kalboms būdingas ergatyvinis sakinio modelis, daugumai, išskyrus lezginų kalbą – nominalinių klasių sistema, visoms – sudėtingos linksnių sistemos – 18 ar daugiau linksnių. Gausu skolinių iš arabų, persų, tiurkųrusų kalbų.

Raštas

Lezginų kalbos pradėtos tyrinėti XIX a. antroje pusėje. Raštą, be lezginų kalbos, dar turi tabasaranų kalba. Nuo 1931 m. vartoti lotynų rašmenys, nuo 1938 m. vartojama modifikuota kirilika. Kai kurioms lezginų kalboms XX a. antro dešimtmečio pabaigoje buvo pradėti kurti rašto variantai, darbas atnaujintas XX a. paskutiniame dešimtmetyje). [1]

Šaltiniai

  1. Lezginų kalbos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 63 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2606-0=2606 wiki spaudos ženklai).