Liškiavos piliakalnis
Liškiavos piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Alytaus apskritis | |
Savivaldybė: | Varėnos rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Merkinės seniūnija | |
Gyvenvietė: | Liškiava | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 30–20 | |
Aikštelės apimtis, m | 100×50 | |
Priešpilis | gyvenvietė | |
Naudojimo laikotarpis | III a. pr. m. e. – IX a. | |
Žvalgymo metai | 1954 m., 1962 m. | |
Tyrimo metai | 1975 m., 1977 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
Unikalusis objekto kodas | 3658 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A204P | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR1382 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Liškiavos piliakalnis (arba Liškiavos pilies kalnas, Raganos mūras, Perkūno šventinyčia) stūkso Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Liškiavos kaimo pietvakariniame pakraštyje, Nemuno kairiajame krante.
Piliakalnis
Piliakalnis yra stačiašlaitė kalva. Iš pietų ir pietryčių jį juosia Nemunas, šiaurės ir vakarų pusėje yra daubos. Vakarinėje pusėje esanti apie 17 m gylio dauba piliakalnį skiria nuo Liškiavos alkakalnio. Šlaitai nuo Nemuno ir daubų pusės statūs, apie 30 m aukščio, nuo vakarų ir pietvakarių pusės nuolaidūs, apardyti, 6–7 m aukščio, manoma čia buvus supiltą pylimą. Piliakalnio aikštelė pailga, 100×50 m dydžio. Jos pietvakariniame ir šiaurės vakarų kampuose išliko pilies bokštų liekanų.
Senovės gyvenvietė
Piliakalnio šiaurės rytų ir rytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė.
Tyrimai
1954 m. ir 1962 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. [1] Senovės gyvenvietė tirta 1975 m. Piliakalnį 1962 m., 1975 m. ir 1977 m. tyrė Paminklų konservavimo instituto archeologinės ekspedicijos, vadovai Vytautas Daugudis, Karolis Mekas, Juozas Markelevičius. Ištirtas apie 250 m² plotas. Kultūrinis sluoksnis 1,0–1,5 m storio. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, akmenų grindinių liekanų, gyvulių kaulų, kaulinių ir metalinių darbo įrankių, papuošalų. Piliakalnio vakariniame šlaite aptikta 0,60–1,25 m pločio duobių su degėsiais.
Piliakalnis naudotas nuo III a. pr. m. e. iki IX a. m. e. XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje ant piliakalnio pradėta statyti mūrinė pilis. Po Žalgirio mūšio ji neteko reikšmės, todėl nebaigta. Buvo beveik pastatytas pietvakarinis bokštas. XIX a. jis dar buvo 8–10 m aukščio, išliko 2,5–3 m aukščio siena, kuri 1962 m. užkonservuota. Pradėtas mūryti ir šiaurės vakarų bokštas, tarp jų iškastas griovys gynybinės sienos pamatams. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [2]Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 50000 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 788 000 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Vainiūnų piliakalnis 15 km | Radyščiaus piliakalnis 5 km | Merkinės piliakalnis 12 km | |||||||||
Druskininkėlių piliakalnis 13 km |
|
Kaniavėlės piliakalnis 45 km | |||||||||
Černiauskų piliakalnis 11 km | Dubičių piliakalnis 44 km |
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 99 (Nr. 391)
- ↑ Gintautas Zabiela. Liškiavos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 452 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.203
- Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 27-28.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 158-159.
- Gintautas Zabiela. Nuo medinės prie mūrinės pilies (Motai Europoje ir Lietuvoje) // Lietuvos pilių archeologija. Klaipėda, 2001 p. 30-31.
|