Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Liaudies Seimas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Liaudies Seimas – marionetinė aukščiausiosios valstybinės valdžios institucija, veikusi 1940 m. liepos 21 d. – 1940 m. rugpjūčio 25 d. pagal 1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavusios TSRS vadovybės parengtą politinį scenarijų. Paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką, priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į TSRS.

Turinys

Teisinis pagrindas

1940 m. birželio 15 d. TSRS kariuomenė įžengė į Lietuvą. Netrukus į Kauną atvyko TSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas ir didelė grupė NKVD darbuotojų. Jie pradėjo formuoti Maskvai ištikimą Lietuvos liaudies vyriausybę.

Ministras pirmininkas ir, pabėgus Antanui Smetonai, laikinasis prezidentas Antanas Merkys buvo priverstas perduoti valdžią Justui Paleckiui, kuris, konsultuodamasis su Dekanozovu ir N. Pozdniakovu, 1940 m. birželio 17 d. sudarė naują vyriausybę. Ji susidėjo iš dviejų priešingų grupių – iš tautiškai nusistačiusių žmonių, kurie Maskvai buvo reikalingi tik todėl, kad naujoji vyriausybė turėtų pasitikėjimą Lietuvos visuomenėje, ir komunistų. Pirmajai grupei priklausė ministeris prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, finansų ministeris inžinierius Ernestas Galvanauskas ir krašto apsaugos ministeris divizijos generolas Vincas Vitkauskas. Daugeliu atvejų juos palaikė žemės ūkio ministeris Matas Mickis ir švietimo ministeris Antanas Venclova. Antrai grupei priklausė teisingumo ministeris Povilas Pakarklis, vidaus reikalų ministeris Mečislovas Gedvilas ir sveikatos apsaugos ministeris dr. Moisiejus Leonas Koganas.

1940 m. liepos 1 d. vyriausybė paskelbė rinkimus į seimą. 1940 m. liepos 6 d. paskelbtas Seimo rinkimų įstatymas. Seimo rinkimų organizavimą ir nutarimų priėmimą kontroliavo TSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Lietuvai V. Dekanozovas, vėliau TSRS nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras N. Pozdniakovas.

Įstatyme nustatytas rinkiminių apygardų skaičius ir kandidatų skaičius jose:

Represijos

Rinkimų kampanijos metu imtasi represijų; jau liepos 7 d. Valstybės saugumo departamento direktorius Antanas Sniečkus patvirtino „Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockininkų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir kt. vadovaujančio sąstato likvidacijos paruošiamųjų darbų ir operatyvinės likvidacijos planą“. Liepos 10–13 d. visos iki tol ir taip uždraustos (išskyrus tautininkus), arba tik pogrindyje veikusios politinės organizacijos faktiškai buvo eliminuotos iš rinkimų kampanijos. Leista veikti tik Darbo sąjungai.

1940 m. liepos 11–12 d. suimta apie 250 politinių partijų, visuomeninių organizacijų veikėjų, buvusių valstybės pareigūnų, karininkų ir kt., liepos 17 d. su šeimomis į TSRS ištremti, o prasidėjus TSRS–Vokietijos karui – įkalinti, buvęs ministras pirmininkas Alfonsas Merkys ir buvęs Užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys. [1]

Rinkimai

Rinkimai buvo numatyti 1940 m. liepos 14 d., Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas – Vladas Niunka. Rinkiminės ir balsų skaičiavimo komisijos buvo sudarytos iš komunistų ir kitų rūpestingai parinktų asmenų. Kandidatai taip pat buvo parinkti pagal kvotas – kiekvienoje apygardoje turėjo būti atitinkamas skaičius darbininkų, valstiečių, meno sričių atstovų ir partinių veikėjų. Kandidatų į Seimą sąrašą sudarė Lietuvos darbo liaudies sąjungos vardu veikianti LKP. Rinkimų kampanija ir Liaudies seimo rinkimai vyko pagal Lietuvos seimo rinkimų įstatymą ir TSRS rinkimų pavyzdį; rinkėjai neturėjo pasirinkimo galimybės – į 79 vietas buvo pasiūlyti 79 kandidatai. Vadinamosios Lietuvos darbo liaudies sąjungos rinkimų programoje buvo nerealių pažadų, numatyta stiprinti draugystę su TSRS. LKP ir Liaudies vyriausybė slėpė nuo rinkėjų ketinimus paskelbti Lietuvoje TSRS valdžią ir parengti teisines prielaidas aneksuoti Lietuvą.

Nors buvo sukeltas didžiulis rinkiminis triukšmas ir rinkimų propagandai išleista daug šimtų tūkstančių litų, balsavusiųjų skaičius buvo mažas, todėl rinkimai buvo pratęsti dar vienai – liepos 15 dienai. Per naktį į balsavimo urnas buvo primesta kai kur net daugiau biuletenių, negu buvo rinkėjų. Išrinkti buvo visi 79 iškelti kandidatai.

Rinkimų rezultatai buvo suklastoti, nebuvo rinkėjų sąrašų, viešai nebuvo paskelbta, kiek balsų gavo kandidatai; išlikusiais duomenimis, apie pusę jų gavo mažiau kaip 50% balsų. Į balsavusių rinkėjų pasus buvo dedami antspaudai, kad būtų aišku, kas dalyvavo balsavime. Oficialiais duomenimis, Seimo rinkimuose dalyvavo 95,1% visų turinčių teisę balsuoti, už iškeltus kandidatus balsavo 99,19% rinkėjų.

Seimo nariai

Vardas, pavardė Apygarda Specialybė, amžius
Jonas Abakonis Ukmergės valstietis, 30 m.
Birutė Abdulskaitė Slapšienė Telšių LKP narė nuo 1933 m., partijos Kretingos miesto sekretorė, 27 m.
Liudas Adomauskas Telšių LKP narys, Valstybės kontrolierius, 60 m.
Pranas Aksionaitis Šiaulių LKP narys nuo 1936 m. pogrindininkas, Jurbarko viceburmistras, 58 m.
Jurgis Ališauskas Ukmergės žemės ūkio darbininkas,29 m.
Kazys Balčiūnas Alytaus vidutinis ūkininkas, 45 m.
Feliksas Balionis Alytaus ūkininkas, 56 m.
Juozas Banaitis Kauno mokytojas, radiofono direktorius, 32 m.
Boleslovas Baranauskas Šiaulių LKP narys nuo 1921 m., saugumo komisaro pavaduotojas, 38 m.
Antanas Bauža Telšių LKP narys nuo 1932 m., 39 m.
Jurgis Bieliauskas Marijampolės ūkininkas, 18 ha žemės, 50 m.
Vytautas Bieliauskas Kauno LKP narys, kareivis, eilinis, 23 m.
Vladas Biržietis Panevėžio LKP narys, 4 pėstininkų LDK Mindaugo pulko politvadovas, 27 m.
Ignas Budionovas Vilniaus puskarininkas, 23 m.
Antanas Butkus Telšių ūkininkas, 31 m.
Petras Cvirka Alytaus rašytojas, 31 m.
Alfonsas Česnaitis Ukmergės darbininkas, 32 m.
Adomas Dambrauskas Ukmergės žemės ūkio darbininkas, 48 m.
Petras Daukšys Marijampolės stalius, 32 m.
Icikas Demba Panevėžio LKP narys nuo 1932 m., technikas, 33 m.
Juozas Demskis Marijampolės LKP narys nuo 1932 m., mažažemis, 3 ha žemės, 57 m.
Karolis Didžiulis Grosmanas Vilniaus LKP narys nuo 1919 m., įgaliotas atstovas Vilniaus kraštui, 46 m.
Viktoras Ditkevičius Marijampolės kareivis, 22 m.
Liudas Dovydėnas Panevėžio rašytojas, 33 m.
Pranas Eidukaitis Marijampolės ūkininkas, 60 m.
Barelis Fridmanas Latvys Vilniaus LKP narys nuo 1932 m., advokatas, 36 m.
Antanas Garmus Kauno gydytojas, Kauno miesto burmistras, 60 m.
Mečys Gedvilas Telšių LKP narys nuo 1934 m., Vidaus reikalų ministras, 40 m.
Liudas Gira Ukmergės rašytojas, 50 m.
Juozas Glotnis Kauno valstietis, 43 m.
Juozas Grigalavičius Panevėžio LKP narys nuo 1933 m., Rokiškio apskrities partinis sekretorius, 27 m.
Aleksandras Gudaitis-Guzevičius Ukmergės LKP narys nuo 1927 m., saugumo komisaras, 32 m.
Vladas Gutauskas Ukmergės valstietis, 41 m.
Vladas Jaciunskas Alytaus valstietis, 30 m.
Vaclovas Jadzgevičius Vilniaus šaltkalvis, 42 m.
Steponas Jandrichovsky Vilniaus teisės mokslų daktaras, 30 m.
Eduardas Jasutis Šiaulių valstietis, 34 m.
Romualdas Juknevičius Vilniaus teatro direktorius, 34 m.
Henrikas Kačinskas Šiaulių aktorius, 40 m.
Domas Kazimieraitis Šiaulių mažažemis, 40 m.
Marija Kutraitė Panevėžio LKP narė nuo 1934 m., politkalinė. 29 m.
Ignas Laucys Panevėžio ūkininkas, 62 m.
Jonas Malašinskas Ukmergės valstietis, 41 m.
Michalina Meškauskienė Marijampolės LKP narė nuo 1935 m., partinė veikėja, 33 m.
Marijonas Miceika Vilniaus LKP narys nuo 1932 m., Vilniaus miesto partinis sekretorius, 29 m.
Matas Mickis Panevėžio Žemės ūkio ministras,42 m.
Pranas Mickus Marijampolės agronomas, 38 m.
Antanas Mikonis Panevėžio darbininkas, 24 m.
Petrė Milančiūtė Alytaus vaistininkė, 27 m.
Nochas Mockevičius Šiaulių mokytojas, 35 m.
Stepas Murauskas Panevėžio ūkininkas, 9 ha žemės,50 m.
Stasys Orintas Šiaulių vidutinis ūkininkas, 31 m.
Povilas Pakarklis Alytaus teisininkas, 38 m.
Genovaitė Paleckienė Šiaulių mokytoja, (Justo Paleckio žmona), 38 m.
Jan Paškevič Vilniaus ūkininkas, 48 m.
Petras Paunksnis Panevėžio LKP narys nuo 1938 m., politkalinys, 38 m.
Kazimieras Petrauskas Panevėžio LKP narys nuo 1937 m., 26 m.
Pranas Petrauskas Kauno ūkininkas, 42 m.
Jonas Plečkaitis Marijampolės valstietis, 45 m.
Stasys Pupeikis Ukmergės LKP narys nuo 1928 m., susisiekimo ministras, 35 m.
Petras Ramanauskas Alytaus darbininkas, 26 m.
Aleksas Ražanauskas Alytaus LKP narys nuo 1934 m. darbininkas, 26 m.
Rapolas Rimdžius Šiaulių darbininkas, 35 m.
Juozas Ryliškis Šiaulių darbininkas, 43 m.
Domas Rocius Telšių LKP narys nuo 1926 m., Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas, 36 m.
Antanas Sniečkus Kauno LKP narys nuo 1920 m., politkalinys, 37 m.
Irena Stachelska Dzievicka Vilniaus gydytoja, 29 m.
Aleksandra Staškevičiūtė Kauno operos solistė, 40 m.
Motiejus Šumauskas Kauno LKP narys nuo 1924 m., politkalinys, 35 m.
Juozas Švitra Šiaulių kareivis, 22 m.
Tomas Tamulevičius Alytaus LKP narys nuo 1933 m. darbininkas, 25 m.
Jonas Taurinskas Telšių LKP narys nuo 1918 m., 50 m.
Jonas Tverkus Šiaulių mažažemis, 35 m.
Stasė Vaineikienė Telšių Palangos burmistras, 54 m.
Antanas Venclova Kauno rašytojas, švietimo ministras, 34 m.
Jankelis Vinickis Kauno LKP narys nuo 1927 m., statybos darbininkas, 35 m.
Stasys Volkovičius Vilniaus darbininkas, 46 m.
Pranas Zibertas Šiaulių LKP narys nuo 1919 m., politkalinys, 47 m.
Romanas Žebenka Šiaulių agronomas, 34 m.

Veikla

Po rinkimų komunistų organizuojamuose mitinguose imta reikalauti, kad Seimas Lietuvoje paskelbtų TSRS valdžią ir prijungtų Lietuvą prie TSRS. Pažeisdamas 1938 m. Lietuvos Konstituciją Seimas pasiskelbė suvereniu tautos valios reiškėju.

Liepos 21 d. Liaudies Seimo pirmąjį posėdį atidarė einantis prezidento pareigas Justas Paleckis. Išrinktas seimo prezidiumas: Liudas Adomauskas – pirmininkas, Mečys Gedvilas – pavaduotojas, Juozas Grigalavičius – antrasis pavaduotojas, Petras Cvirka ir Antanas Vencova – sekretoriais. Šie penki prezidiumo nariai pasirašinėjo visas seimo deklaracijas.

Seimas priėmė Deklaraciją apie valstybės santvarką, kuria įvesta sovietų santvarka, o Lietuva paskelbta socialistine sovietų respublika. Taip pat priimta Lietuvos stojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtį deklaracija, kurioje, neva klausydamas liaudies valios, seimas nutarė prašyti TSRS Aukščiausiosios Tarybos priimti Lietuvos SSR į Sovietų Sąjungos sudėtį „sąjungine respublika tais pačiais pagrindais, kuriais įeina į TSRS Ukrainos, Baltarusijos ir kitos sąjunginės respublikos“.

1940 m. liepos 23 d. seimas išrinko 11 narių konstitucinę komisiją ir pavedė jai parengti konstitucijos projektą. Taip pat išrinkti 20 įgaliotinių, kuriems patikėta misija – perduoti TSSR Aukščiausiajai Tarybai Deklaraciją dėl Lietuvos į stojimo į Sovietų Sąjungos sudėtį: Lietuvos prezidentas Justas Paleckis, vidaus reikalų ministras Mečys Gedvilas, buvęs kunigas, vyriausias kontrolierius Liudas Adomauskas, žemės ūkio ministras Matas Mickis, švietimo ministras Antanas Venclova, rašytojas Liudas Gira, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas, profsąjungų pirmininkas Motiejus Šumauskas, Karolis Didžiulis-Grosmanas, Petras Cvirka, poetė Salomėja Nėris, Kazimieras Petrauskas, Pranas Zibertas, Stasė Vaineikienė, Icikas Meskupas-Adomas, V. Ditkevičius, P. Petrauskas, J. Demskis, M. Kutraitė, B. Abdulskaitė. 1940 m. liepos 30 d. ši delegacija traukiniu išvažiavo į Maskvą ir rugpjūčio 3 d. TSRS Aukščiausios Tarybos posėdyje įteikė prašymą dėl Lietuvos įstojimo į TSRS. Lietuvos „prašymas“ buvo patenkintas ir tuo buvo įteisinta Lietuvos inkorporacija į SSRS sudėtį.

1940 m. rugpjūčio 25–26 d. įvyko ypatingoji Liaudies Seimo sesija, kurioje priimta Lietuvos SSR konstitucija. Liaudies Seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukščiausiąja Taryba. Aukščiausios tarybos pirmininku išrinktas Balys Baranauskas, Aukščiausios tarybos prezidiumo pirmininku – Justas Paleckis, jo pavaduotojais – Karolis Didžiulis ir Domas Rocius, sekretoriumi – Stasys Pupeikis.

Buvo sudaryta Respublikos vyriausybė – Liaudies komisarų taryba. Liaudies komisarų tarybos pirmininku išrinktas Mečys Gedvilas. Jo pavaduotojais patvirtinti Stasys Brašiškis ir Pijus Glovackas (kartu ir plano komiteto pirmininkas), vietinės pramonės komisaras – Motiejus Šumauskas, maisto pramonės – Jonas Laurinaitis, sveikatos apsaugos – Vytautas Girdzijauskas, žemės ūkio – Matas Mickis, prekybos – Marijonas Gregorauskas, vidaus reikalų – Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, teisingumo – Povilas Pakarklis, švietimo – Antanas Vencova, komunalinio ūkio – Valerijonas Knyva, darbo – Mykolas Junčas-Kučinskas, finansų – Juozas Vaišnoras, valstybės kontrolieriumi – Liudas Adomauskas.

Veiklos vertinimas

TSRS smurtu padiktuoti Liaudies Seimo aktai suklastojo Lietuvos žmonių valią ir panaikino Lietuvos valstybingumą. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos aneksiją neva teisiškai įformino TSRS AT – Lietuva paskelbta TSRS sąjungine respublika. Lietuvoje formaliai įsigaliojo TSRS pilietybė. 1940 m. rugpjūčio 25 d. Liaudies Seimas priėmė TSRS konstitucijos (1936 m.) pagrindu parengtą LTSR konstituciją, prezidento instituciją pakeitė LTSR AT prezidiumu (pirmininkas J. Paleckis), Liaudies vyriausybę pertvarkė į Liaudies komisarų tarybą (pirmininkas Mečislovas Gedvilas). [2]

Pačių Liaudies Seimo narių nuomonė:

  • Vladas Biržietis – Apskritai, turiu pasakyti, kad Liaudies Seimas – komedija. Ta komedija buvo įvykdyta, vartojant prieš rinkėjus ir renkamuosius fizinį ir moralinį terorą, kokio ligi to laiko Lietuva niekados nebuvo išgyvenusi.
  • Liudas Dovydėnas – Taigi, per pirmąjį Liaudies Seimo posėdį ir aklas, ir kurčias, ir kvailas galėjo įsitikinti, kad Liaudies Seimas yra tik propogandos ir užsienio nuomonių sudarymui surengtas vaidinimas ir klasta.
  • Antanas Garmus – Apskritai, visas Liaudies Seimas tebuvo tik Seimo parodija. Kaip jis smurtu ir apgavystėmis sudarytas, taip lygiai tik teroro spaudžiamas jis formaliai atliko bolševikų norimus darbus. Liaudies Seimas nieku būdu nėra išreiškęs lietuvių tautos valios. Jis tegalėjo išreikšti tik kelių šimtų Lietuvos komunistų ir Maskvos viešpačių valią. Tam tikslui jis juk ir tebuvo „išrinktas“. Tai buvo seimas, bet ne Lietuvos Seimas.
  • Stasė Vaineikienė – Vertindama Liaudies Seimą, turiu pasakyti, kad jis buvo ne kas kita, kaip tik lietuvių tautos valios uzurpatorius.

Šaltiniai

  1. Liaudies Seimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 77 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Vytautas Tininis. Liaudies Seimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 77 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorodos


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai Istorinė Lietuvos vėliava
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo Istorinė Lietuvos vėliava
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) Lietuvos vėliava
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai TSRS okupuotoje Lietuvoje Lietuvos TSR vėliava
Liaudies Seimas | LTSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) Lietuvos vėliava
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: