Licėjus (mokykla)

Licėjus (gr. λύκειο, lýkeion) – bendrojo lavinimo mokykla.

Istorija

Pavadinimas kilęs iš Himeto kalno papėdėje, į šiaurės rytų nuo Atėnų buvusio Likėjo miškelio, skirto dievui Apolonui. Miškelis buvo poilsio vieta, prie jo buvo pastatytas portikas pasislėpti nuo lietaus ir gimnasijas jaunimui. Apie 335 m. pr. m. e. Aristotelis ten įsteigė Likėjų – aukštąją peripatetikų mokyklą, čia dėstė filosofijos kursą.

Prancūzijoje XVIII a. terminas licėjus (pranc. lycée) tapo intelektinės veiklos sinonimu. 1802 m. licėjumi pradėtos vadinti vietos valdžios išlaikomos septynmetės vidurinės mokyklos. XX a. antroje pusėje Prancūzijoje, prancūzakalbiuose Šveicarijos kantonuose ir buvusiose Prancūzijos kolonijose licėjumi vadinta trimetė arba keturmetė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 15–18 metų mokiniams, Italijoje – penkiametė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 14–19 metų mokiniams.

Rusijos imperijoje nuo XIX a. pradžios iki 1917 m. veikė privilegijuotos vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos bajorų vaikams. Jos rengė aukštuosius valstybės tarnautojus. Žymiausi: Jaroslavlio licėjus, įkurtas 1803 m., Carskoje Selo imperatoriškasis licėjus įkurtas 1811 m., dab. Puškinas, Rišelje licėjus, įkurtas 1817 m. Odesoje, 1865 m. pertvarkytas į Odesos universitetą, Nižyno licėjus, įkurtas 1820 m. Dab. Rusijoje nuo 1999 m. prie universitetų pradėti steigti licėjai, suteikiantys pradinį ir vidurinį išsilavinimą.

Austrijoje–Vengrijoje ir Vokietijoje XIX amžiuje – XX a. pradžioje licėjumi vadinta mergaičių bendrojo lavinimo vidurinė mokykla.

Lenkijoje 1932–1948 m. licėjumi vadintos šešiametės vidurinės mokyklos paskutinės dvi klasės, nuo 1990 m. licėjumi vadinama trimetė aukštesniosios pakopos vidurinė mokykla 16–19 metų mokiniams.

Lietuvoje 1990 m. įkurtas Vilniaus licėjus 9–11 klasių mokiniams; 1992 m. jam suteiktas gimnazijos statusas. 1993 m. įkurtas Telšių vyskupijos licėjus – Telšių vyskupijos mažoji kunigų seminarija berniukams, baigusiems pagrindinę mokyklą. 3.