Lietūkis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lietūkio elevatorius Gubernijoje, Šiauliuose

LietūkisLietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi 19231940 m. Kaune.

Istorija

„Lietūkis“ įkurtas pertvarkius 1921 m. Kaune įkurtą Lietuvos žemės ūkio draugiją. Remiamas vyriausybės „Lietūkis“ ilgainiui nukonkuravo kitas prekybinių kooperatyvų sąjungas. 1926 m. prisijungė Šiaurės Lietuvos kooperatyvų sąjungą „Gamintojas“ (centras Šiauliuose). 1927 m. įsteigė Centralinę Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjungą „Pienocentras“, 1939 m. – kooperatyvų sąjungą „Linas“ ir perdavė joms savo narių gamybines funkcijas.

Įveikusi konkurentus sąjunga didino kooperatyvus, todėl narių skaičius 19271931 m. sumažėjo nuo 71 iki 41. 1931 m. perėmė Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungą, vienijančią miestų vartotojų kooperatyvus. Narių skaičius padidėjo: 1932 m. buvo 114, 1940 m. – 145. 1937 m. pardavė prekių už 73 mln. Lt, iš jų grūdų ir sėmenų – už 6 mln. Lt, trąšų – už 10 mln. Lt, 1939 m. – už 139 mln. litų. 1939 m. „Lietūkio“ eksportas sudarė apie 15% viso Lietuvos eksporto. Turėjo bendrovių „Maistas“, „Lietuvos muilas“, „Lietuvos Baltijos Loidas“, „Kooperacijos bankas“ ir sąjungų „Kooperacija“, „Linas“ akcijų ir pajų. [1]

„Lietūkis“ buvo tipiška kooperatyvų sąjunga, kurioje galėjo dalyvauti tik juridiniai asmenys. Jos tikslas buvo derinti atskirų žemės ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, palaikyti tarp jų ir kitų kooperatyvų nuolatinius ryšius, įvairiais būdais kelti ir tobulinti krašto ūkio kultūrą, žemės ūkio pramonę, organizuoti žemės ūkio gaminių perdirbimą ir tiesioginį pardavimą krašte ir užsienyje. Nugalėjusi konkurentus – smulkesnius kooperatyvus, „Lietūkis“ tapo stipria kooperatine organizacija.

„Lietūkis“ pradėjo plataus masto prekybą trąšomis, žemės ūkio mašinomis, sėklomis, veisliniais gyvuliais. „Lietūkis“ buvo didžiausias javų, dobilų, sėmenų ir ankštinių javų supirkėjas tarpukario Lietuvoje, stambiausias javų eksportuotojas: eksportavo linų pluoštą, sėmenis, pašarinių žolių sėklas. Taip pat rengė paskaitas ir kursus žemės ūkio tema, atliko bandymus su trąšomis. Steigė javų valymo punktus, organizavo pieno perdirbimo bendroves. Savo rankose turėjo didmeninės prekybos sandėlius, malūnus, linų perdirbimo fabriką, saldainių fabriką „Birutė“ Šiauliuose.

Pirmaisiais savo egzistavimo metais kooperatyvų sąjunga gaudavo pašalpų iš Žemės ūkio ministerijos. 1923 m. „Lietūkis“ pradėjo veikti su 14 300 litų kapitalu, o 1939 m. kapitalas siekė 10 603 000 litų.

Besiplėtojančiai ir atsikuriančiai Lietuvos pramonei reikėjo vis daugiau žaliavų, todėl didėjo ir „Lietūkio“ importuojamų prekių dalis. Buvo importuojami naftos produktai, žemės ūkio mašinos, 100 % visų į Lietuvą įvežamų trąšų, 85 % druskos, 50 % cemento, 25 % geležies. 75 % visų įvežamų trąšų sudarė superfosfatas, likusi dalis – įvairios kitos trąšų rūšys. 60 % viso įvežamo metalo buvo geležis strypais ir lapais, likusi dalis – cinkuota skarda stogams dengti. Pagrindinis tiekėjas (pusė įvežamo metalo) buvo Vokietija, likusi dalis – iš Belgijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos. Cementas daugiausia buvo importuojamas iš Vokietijos, Švedijos, Estijos.

Pusę įvežamos naftos produkcijos sudarė žibalas, kitą pusę – žalia nafta, tepalai, benzinas. Pagrindiniai tiekėjai: TSRS, JAV, Lenkija, Anglija. 1937 m. „Lietūkis“ Klaipėdos uoste įsigijo penkis 5600 m³ bendros talpos rezervuarus, nutiesė geležinkelio atšaką, pastatė estakadą. Pastatytos talpyklos naftos produktams aplinkiniuose miestuose – Šilutėje, Pagėgiuose, įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo gabenami tanklaiviaisJuodosios jūros Kaukazo pakrantės uostų Batumio ir Tuapsės. [2]

1940 m. TSRS valdžia „Lietūkio“ pagrindu įkūrė Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungą.

Šaltiniai

  1. Lietūkis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 145 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Vincentas Lukoševičius. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5285-0=5285 wiki spaudos ženklai).