Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Llti.png
Forma biudžetinė įstaiga
Įkurta 1939 m.
Vadovai Mindaugas Kvietkauskas
Būstinė Vilnius
Veikla Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, doktorantūros studijos
Adresas Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius
Tinklalapis www.llti.lt
El. paštas direk@llti.lt
Telefonas (5) 262-1943
Priekinis fasadas
Galinis fasadas
Vidaus puošybos detalė
Interjero fragmentas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) – valstybinis mokslinių tyrimų institutas, vykdantis ilgalaikius lietuvių literatūros, tautosakos ir senosios Lietuvos literatūros paveldo tyrimus.

Turinys

Institucijos paskirtis

Vykdyti ilgalaikius lietuvių literatūros, tautosakos ir senosios Lietuvos literatūros paveldo tyrimus.

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Vienas svarbiausių instituto tikslų – moksliniu lygiu rengti ir publikuoti lituanistinio paveldo paminklus, kaupti, sisteminti ir skaitmeninti lituanistinę medžiagą.

Be fundamentinių ir taikomųjų tyrimų institutas orientuojasi į tyrimų rezultatų sklaidą. Siekdamas būti literatūros ir folkloristikos mokslų šiuolaikinio teorinio ir metodologinio atsinaujinimo židiniu, institutas organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, kultūros renginius, čia skaitomos paskaitos, vyksta pažintinės ekskursijos, teikiamos dalykinės konsultacijos.

Misija, vizija

Institutas kaupia, saugo, sistemina ir skaitmenina vieną gausiausių pasaulyje lietuvių literatūros ir tautosakos archyvų, skleidžia žinias apie šį paveldą bei jo tyrimus visuomenėje.

Pagrindinės veiklos kryptys

  • Lietuvos ir lietuvių literatūros istorijos tyrimai
  • Lietuvių tautosakos ir mitologijos paveldo tyrimai
  • Dabartinio lietuvių literatūros ir folkloro proceso tyrimai
  • Lietuvių literatūros ir folkloro teoriniai, lyginamieji ir tarpdalykiniai tyrimai

Institutas vykdo tarptautinę tyrimų plėtrą, siekdamas lietuvių literatūros, raštijos, folklorinio paveldo sklaidos užsienyje ir Lietuvos kultūrinio tapatumo tarptautinio įtvirtinimo. Bendradarbiaujant su užsienio šios srities mokslo centrais, įgyvendinami bendri moksliniai bei šviečiamieji projektai.

Kartu su universitetais čia vykdomos doktorantūros studijos, rengiami aukščiausios kvalifikacijos literatūrologijos ir folkloristikos specialistai.

Struktūra

Institute yra tokie skyriai:
  • Senosios literatūros
  • Naujosios literatūros
  • Šiuolaikinės literatūros
  • Tekstologijos
  • Tautosakos archyvas
  • Dainyno
  • Sakytinės tautosakos
  • Biblioteka
  • Leidybos centras
Materialinė bazė:

Institutas įsikūręs dvejuose pastatuose Vilniuje adresu Antakalnio g. 6.

Statistiniai duomenys:

Dirba 122 darbuotojai, iš jų 68 mokslo darbuotojai: 4 habilituoti daktarai (2 profesoriai), 40 daktarų (8 docentai), 24 jaunesnieji mokslo darbuotojai, 10 doktorantų, 44 kiti darbuotojai. (2016 m. duomenys).

Organizacinė sandara ir valdymas

LLTI organizacinė valdymo struktūra (patvirtinta direktoriaus 2010 ir 2013 m.):

  • Mokslo taryba - 15 asmenų
  • Direktorius
  • Direktoriaus pavaduotojai - mokslo reikalams ir akademinei veiklai
  • 7 skyriai, Leidybos centras ir Mokslinė biblioteka
  • Vadybininkas, Asistentas mokslo ir akademinei veiklai, Sekretorius-reikalų vedėjas, Personalo administratorius, Viešųjų pirkimų specialistas, Ūkio dalis, Buhalterija.

Mokslinė veikla

Institute per metus parengiama ir išleidžiama apie 30 mokslinių, mokslo taikomųjų ir populiarinamųjų leidinių. Rengiami periodiniai mokslo žurnalai „Colloquia“, „Senoji Lietuvos literatūra“, „Tautosakos darbai“. Publikuojamos monografijos, literatūros klasikų akademiniai raštai, įvairiakalbė Lietuvos raštija, lietuvių literatūros dokumentika, folkloro tradiciją reprezentuojantys fundamentiniai tautosakos sąvadai.

Instituto bibliotekos ir tautosakos archyvo fondai nuolat pildomi lituanistiniais spaudiniais, archyvine literatūrine ir folklorine medžiaga, jų pagrindu kuriamos lituanistinio paveldo elektroninės duomenų bazės.

Darbų temos

2016 m. institute yra vykdomos penkios ilgalaikių mokslinių tyrimų programos:

  • Senosios Lietuvos ir Prūsijos literatūros bei raštijos tyrimai
  • Literatūros kanono tyrimai: Maironis ir jo epocha
  • Sovietmečio literatūros istoriniai tyrimai
  • Lietuvių dainų šaltinių tyrimai ir publikavimas
  • Baltų mitologijos ir sakytinio folkloro tyrimai

Leidiniai

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas leidžia tęstinius leidinius, monografijas bei studijas, skirtas atskiriems autoriams, literatūros žanrams ar teorinių literatūros bei tautosakos problemų analizei, lietuvių literatūros klasikų raštus.

Tęstiniai leidiniai:
  • Tautosakos darbai
  • Senoji Lietuvos literatūra (nuo 1992 m.)
  • Colloquia (nuo 1999 m.)
  • Lietuvių liaudies dainynas (nuo 1980 m., iki 2006 m. išėjo 19 tomų)
Knygų serijos
  • Senosios literatūros studijos (nuo 1994 m.)
  • Naujosios literatūros studijos (nuo 1996 m.)

Istorija

Institutas įsikūręs dvejuose pastatuose, 19041906 m. inžinieriaus Petro Vileišio pastatytuose pagal Augusto Kleino projektą. Iki 1931 m. šiuose rūmuose gyveno Vileišiai, o nuo 1932 m. jie tapo lietuvių kultūros židiniu: čia buvo įsikūrusi Lietuvių mokslo draugija ir jos biblioteka (1907–1940), „Ryto“ draugija. Prie gatvės esančiame name įsteigta spaustuvė, kurioje buvo spausdinamas pirmasis lietuviškas dienraštis Vilniaus žinios, veikė lietuviškų knygų knygynas. 1907 m. čia surengta pirmoji lietuvių dailės paroda.

Nuo 1941 m. rūmai priklausė Lietuvos mokslų akademijai, vėliau – Lietuvių kalbos ir literatūros institutui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui. Pastatai – vietinės reikšmės architektūros paminklas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pirmtakas – 1939 m. įkurtas „Lituanistikos institutas“, kuriame buvo trys skyriai: - Lietuvių kalbos (vadovas Antanas Salys); - Lietuvos istorijos (Ignas Jonynas); - Lietuvių tautosakos (Jonas Balys). 1941 m. įsteigus Lietuvos mokslų akademiją, šie skyriai buvo įtraukti į jos institutų sudėtį – įsteigti: - Lietuvių kalbos (direktorius Pranas Skardžius); - Lietuvių literatūros (direktorius Vincas Mykolaitis) institutai.

1952 m. Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu abu institutai buvo sujungti į vieną „Lietuvių kalbos ir literatūros institutą“, o 1953 m., iš Istorijos instituto perkėlus tautosakos grupę, jame įkurtas Tautosakos sektorius.

Dabartinis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įteisintas nuo 1990 m. balandžio 16 d., reorganizavus Lietuvių kalbos ir literatūros institutą Lietuvos MA Prezidiumo 1990 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 115.

Direktoriai

Nuorodos, šaltiniai

Parengė: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadybininkė Ieva Krivickaitė, 2016 m..

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: