Lietuvių liaudies patarlės
Lietuvių liaudies patarlės – tradiciniai Lietuvių smulkiosios tautosakos vaizdingi apibendrinamojo pobūdžio trumpi posakiai, sudarantys sintaksiniu atžvilgiu baigtą sakinį, kuriais reiškiama liaudies išmintis, patariama, pamokoma, paskatinama, sudraudžiama, perspėjama, dažnai turintys perkeltinę reikšmę.
Patarlės dalimi dažnai būna priežodis. Patarlė paprastai būna sakinio apimties, priežodis gali būti ir trumpesnis sintaksinės struktūros požiūriu. Priežodžių nuo patarlių atskirti paprastai nesistengiama, tai yra ir tarptautinė praktika. [1]
Kartoteka
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Patarlių ir priežodžių kartoteka sudaryta Lietuvių tautosakos rankraštyno (LTR), taip pat ir Instituto paveldėto Lietuvių mokslo draugijos (LMD) archyvo rinkinių pagrindu 1970–1990 m. ir nuolat pildoma. Kartotekos sistemos autorius – prof. Kazys Grigas (1924–2002), kartoteką sudarė Ilma Anelauskienė, Aldona Dzetaveckaitė, Virginija Šlėnytė, Laimutė Tidikytė ir kt.
Bibliografija
- Kazys Grigas. Lietuvių patarlės: Lyginamasis tyrinėjimas, monografija. – Vilnius, 1976 m.
- Kazys Grigas. Patarlių paralelės: Lietuvių patarlės su latvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, lotynų… atitikmenimis. – Vilnius, 1987 m.
- Kazys Grigas. Smulkioji lietuvių tautosaka, // Lietuvių tautosaka, t. 5: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai, Vilnius, 1968 m.
- Lietuvių patarlės ir priežodžiai, I. A–D. Tomą parengė: Kazys Grigas (darbo vadovas), Lilija Kudirkienė, Rasa Kašėtienė, Gediminas Radvilas, Dalia Zaikauskienė, redagavo Kazys Grigas, Lilija Kudirkienė, kalbos dalykus tvarkė Irena Ermanytė, Milda Norkaitienė. – Vilnius, 2000 m.