Lietuvių nacionalistų partija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Lietuvių nacionalistų partijaLNP, Lietuvių nacionalistų sąjunga Geležinis Vilkas, voldemarininkai – įvairiais pavadinimais Lietuvoje veikusi politinė srovė bei slapta politinė organizacija.

Ištakos

Įsteigta 1934-05-06 Kaune. Steigėjai: sukarintos slaptos Geležinio Vilko organizacijos nariai, 1929 m. nušalinto ministro pirmininko Augustino Voldemaro šalininkai. Atstovavo radikaliajam tautininkų sparnui arba naujajai tautininkų generacijai, pasivadinusiai nacionalistais. Jos nariais buvo nepriklausomybės kovų savanoriai, karininkai, studentai. Valdybos pirmininkai: K. Mačius (1934-1937 m.), Antanas Mačiuika (1937-12-17 – 1940-04). Pastarojo laidotuvių metu LNP vardas pirmą kartą paminėtas viešai. Oponavo prezidento Antano Smetonos režimui, dalyvavo 1934 m. birželio 6 d.–7 d. nesėkmingame kariniame perversme. Už opozicinę ir antivalstybinę veiklą voldemarininkai buvo persekiojami, šalinami iš kariuomenės, kalinami. 1940 m. gegužės 26 d. Lietuvos žvalgyba suėmė beveik visą vadovybę ir aktyvesnius narius (8 žmones) ir įkalino priverčiamojo darbo stovyklose.

SSRS okupavus Lietuvą, vadovaujantis 1940 07 07 saugumo departamento dir. A. Sniečkaus patvirtintu priešvalstybinių partijų ir liaudies priešų sunaikinimo planu bei 1940 11 28 NKVD komisaro įsakymu suimta apie 200 voldemarininkų, tarp jų K. Mačius (miręs 1943 m. lageryje), A. Sliesoraitis, K. Matulevičius, J. Gineitis ir kt.

Iš Lietuvos pasitraukę voldemarininkai dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) steigime ir veikloje, vadovavo organizacinei komisijai (Klemensas Brunius). Krašte likę nariai veikė pogrindinėje antisovietinio pasipriešinimo organizacijoje Geležinis Vilkas (Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Alytaus apskr., apie 1000 narių), dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Laikinojoje vyriausybėje turėjo teisingumo ir vidaus reikalų viceministrų postus (Izidorius Kurklietis, J. Narakas)

Viešosios veiklos laikotarpis

1941 06 28 LNP įregistruota viešais įstatais su centru Kaune ir skyriais provincijoje. Partijos vadu - ideologu buvo laikomas A. Voldemaras (kol sugrįš iš tremties), vadovybę sudarė Jonas Karutis, K. Brunius, Zenonas Blynas (generalinis sekretorius), Stasys Puodžius, Leonas Virbickas, Izidorius Taunys, Jonas Vokietaitis, Vytautas Stanevičius, Ignas Vylius (karinio padalinio Geležinis Vilkas vadas). Ieškojo sugyvenimo su naująja okupacine valdžia antikomunistinių ir antisovietinių pažiūrų, nacionalizmo ideologijos pagrindu, sutiko nekelti Lietuvos nepriklausomybės klausimo iki karo pabaigos. Dalyvavo lietuviškos savivaldos ir savisaugos batalionų, Lietuvos savitarpinės pagalbos organizavime. Viešoje veikloje išsiskyrė dvi nacionalistų kryptys. Mažuma (J. Pyragius, J. Narakas) pasisakė už besąlyginį bendradarbiavimą su vokiečiais, nacionalsocialistinės partijos kūrimą (Pranas Germantas-Meškauskas). Dauguma talkininkavimą Vokietijai kare su SSRS siejo su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, tautos interesų gynimu, rengė memorandumus okupaciniai valdžiai. Kaip potenciali opozicija LNP 1941 12 17 uždrausta.

Rezistencinė veikla

Nutrūkus viešajai veiklai LNP nariai dalyvavo antinaciniame pasipriešinime, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos organizavime ir veikloje, bendrosios rezistencijos vadovybės – Vyriausiojo Lietuvos (VLK), Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo (VLIK) komitetų – sudaryme. Komitetuose LNP turėjo savo atstovą K. Brunių. Leido slaptus leidinius „Naujas žygis“, „Mūsų žemė“, „Naujo žygio apžvalga“. Vokiečių koncentracijos stovykloje žuvo S. Puodžius, P. Germantas-Meškauskas, I. Kurklietis, Bronius Grigas, Vladas Čekauskas.

Antrosios sovietų okupacijos metu LNP nebeveikė, o buvę jos nariai dalyvavo bendrame antisovietiniame pasipriešinime, žuvo partizanų gretose, kankinti sovietų lageriuose. 1945-1946 m. suimti ir nužudyti I. Vylius, J. Vokietaitis, Z. Blynas, J. Matulevičius, Tauro partizanų apygardos organizatorius ir vadas Leonas Taunys (Kovas). Partizanų sąjūdyje žuvo Alfonsas Arlauskas (Geležinis Vilkas), Vytautas Gavėnas (Vampyras), Izidorius Pucevičius (Radvila).

LNP, voldemarininkai buvo sovietinėje spaudoje buvo kaltinami fašizmu bei bendradarbiavimu su naciais, tuo tikslu KGB parengtose brošiūrose (Nuo Baltojo žirgo iki svastikos, 1962 m.; Geležinis Vilkas, 1965 m.). 1976 m. inscenizuotoje autoavarijoje KGB nužudė buvusį politinį kalinį K. Brunių.

LNP užsienyje

Egziliniame VLIK nacionalistų partija atstovauta iki 1946 m. 1946 m. gegužės - birželio mėn. komiteto atstovas V. Stanevičius (Meškis) iš Vakarų Vokietijos prasiveržė į Lietuvą, LNP vardu pasirašė Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) steigimo aktą. Niurnbergo procese iškilus dokumentui apie voldemarininkų ryšį su naciais Antrojo pasaulinio karo metu, anglų žvalgybos pageidavimu partija pašalinta iš VLIK. JAV veikė egzilinis LNP komitetas (pirm. Vincas Misiulis), tačiau visuomeninėje veikloje neturėjo įtakos. Nacionalizmo tradiciją tęsė 1948-04-11 m. Augsburgo suvažiavime vietoje LNP įsteigtas Lietuvos atgimimo sąjūdis, leidžiantis laikraštį „Laisvoji Lietuva“ (Kanadoje, vėliau Čikagoje, JAV).

Voldemarizmas

LNP vystyta ideologinė srovė pačių nacionalistų vadinta voldemarizmu. Jos pagrindinės nuostatos kilo iš prof. A. Voldemaro politinių straipsnių, naujosios generacijos tautininkų idėjų, išreikštų 1937 m. LNP programoje, mokslinių Italijos fašizmo studijų (Z. Blynas), JAV politinės sistemos pavyzdžio. Skelbė tautinę demokratiją, tautinę valstybę su stipria vykdomąja valdžia, dalinį valstybės reguliavimą ūkinėje srityje (socialinę valstybę), nacionalinės kultūros ugdymą. Laikėsi laviravimo tarp didžiųjų tautų politikos, pasisakė prieš rasistines, antisemitines nuostatas kaip kenksmingas mažos tautos nacionalizmui. Nuolatinis padidintas specialiųjų tarnybų (Lietuvos žvalgybos, nacių Gestapo ir Abvero, sovietų MGB-KGB) dėmesys šiai slaptai sukarintai organizacijai bei jų agentų veikla pastūmėdavo kai kuriuos narius ekstremistiniams veiksmams. Dėl jų ir 50 metų trukusios sovietinės propagandos apie voldemarininkų srovę susidarė radikalaus, ekstremistinio lietuviško nacionalizmo, kraštutinės antikomunistinės dešinės įvaizdis.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+6911-0=6911 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 0% (+9-0=9 wiki spaudos ženklai).