Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“ - tautiško jaunimo organizacija, veikusi 1927-1940 ir 1988-1994 m. Buvo įkurta kaip Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacija (1927-1932 m. vadinosi Lietuvių tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, 1932-1940 m. - Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“). Atkurta 1988 m. kaip Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“ (1990 m. pavadinimas pakoreguotas į Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“). 1994 m. reorganizuota į dvi organizacijas – Lietuvių Nacionalinę partiją „Jaunoji Lietuva“ ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą „Jaunalietuviai“.

Istorija 1927-1940 m.

1922 m. lapkričio 11 d. Lietuvos universitete įsisteigė lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“. Šiek tiek vėliau Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje tuo pačiu tautiniu pagrindu įsikūrė studentų tautininkų korporacija „Jaunoji Lietuva“. Studentų pavyzdžiu pasekė aukštesniųjų mokyklų jaunimas, susibūręs į tautinės moksleivijos „Jaunosios Lietuvos“ draugovę, o taip pat kaimo jaunuomenė - 1923 m. rugpjūčio 9 d. įsikūrė Ramygalos tautiškojo jaunimo „Jaunosios Lietuvos“ kuopa.

Jau 1926 m. „Neo-Lithuania“ korporacijoje buvo svarstomas visos Lietuvos jaunimo organizavimo į vieną plačią tautinio jaunimo srovę klausimas. Sudaryta komisija įstatams parengti, vadovaujama Benedikto Grėbliūno. Įstatai įregistruoti 1927 m. spalio 8 d. - ši data laikoma „Jaunosios Lietuvos“ veiklos pradžia. Prasidėjus sąjungos veiklai „Neo-Lithuania“ valdyba suformavo pirmąją Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Centro valdybą, į kurią įėjo B. Grėbliūnas, A. Jnačis, A. Vilaniškis, J. Šiaučiūnas ir K. Dausa.

„Jaunajai Lietuvai“ pavyzdžiu tapo Joachimo Lelevelio organizacija „Jaunoji Lenkija“, Džiuzepės MazinioJaunoji Italija“, Heinricho HeinėsJaunoji Vokietija“ ir kitos tautiškumą propagavusios organizacijos.

Pirmasis „Jaunosios Lietuvos“ skyrių atstovų suvažiavimas įvyko 1928 m. liepos 2-3 dienomis Kaune. Ideologijos klausimams buvo skirtos 3 paskaitos - kun. Juozo Tumo-Vaižganto – „Tautininkai ir religija“, prof. Izidoriaus Tamošaičio ir A. Mačiuikos paskaitos apie sąjungos tikslus ir priemones jiems pasiekti. Suvažiavime nutarta leisti sąjungos leidinį „Jaunoji karta“, patvirtintas ženklelio projektas, išrinkta nauja Centro valdyba su B. Grebliūnu priešakyje.

Praėjus metams nuo įstatų įregistravimo, sąjunga jau turėjo daugiau kaip 4000 narių, susibūrusių 122 skyriuose. 1928 m. rugsėjo 15 d. buvo išleistas pirmasis „Jaunosios kartos“ numeris.

1929 m. birželio 29-30 d. Kaune įvyko antrasis sąjungos atstovų suvažiavimas. Jame sąjungos šefu išrinktas valstybės Prezidentas Antanas Smetona, garbės nariais - kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, profesorius Izidorius Tamošaitis ir dr. Vydūnas.

Trečiasis suvažiavimas įvyko 1930 m. rugsėjo 13-14 d. Jo išvakarėse Sąjunga turėjo 405 skyrius ir 22000 narių. Suvažiavime buvo išrinkta nauja Centro valdyba, kun. J. Tumas-Vaižgantas Vytauto bažnyčioje pašventino sąjungos vėliavą.

Ketvirtajame suvažiavime, įvykusiame 1931 m. gruodžio 29-30 d., buvo pakoreguoti įstatų skyriai, reglamentuojantys organizacijos struktūrą.

1931 m. įkurta Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). Organizuotą ir sistemingą fizinio lavinimo ir sporto veiklą JSO pradėjo 1932 m. Tais metais Marijampolėje buvo organizuotas jaunalietuvių sportininkų sąskrydis, kuriame dalyvavo apie 700 sportininkų, 1934 m. sąskrydyje - jau per 12600. Tų pačių metų rugsėjo 8-9 d., minint A. Smetonos 60-metį, buvo surengta jaunalietuvių sportininkų estafetė, kurioje dalyvavo 2500 sportininkų. Pirmojoje Tautinėje olimpiadoje, įvykusioje 1938 m. Kaune, JSO sportininkai laimėjo 38 aukso, 46 sidabro ir 69 bronzos medalius.

1931 m. spalio mėn. prie sąjungos Centro valdybos sudarytas meno ir literatūros klubas kultūriniam be estetiniam auklėjimui skleisti. Jo pastangomis buvo organizuojami chorai (prieš uždraudžiant „Jaunąją Lietuvą“ ji turėjo 91 keturbalsį ir 125 dvibalsius chorus), dirigentų konkursai, rengiamos dainų šventės, pradėta gaivinti senąją lietuvių kanklių ir skudučių muziką. Kaunas ir didesnieji skyriai turėjo 18 dūdų, 115 styginių, 47 skudučių orkestrus. Buvo surengta daugybė teatro vaidinimų, didesniuose miestuose dažnai vyko literatūros vakarai, konkursai.

Sąjunga leido knygas, laikraščius, buvo įkūrusi apie 300 bibliotekų. Nuo 1935 m. vedė nuolatines jaunimo radijo valandėles valstybės radiofone, o nuo 1938 m. turėjo ir savo trumpųjų bangų radijo siųstuvą. Žurnalas „Jaunoji karta“ ilgainiui tapo savaitiniu.

1935 m. gegužės 11 d. visuotinis skyrių atstovų suvažiavimas priėmė naujus sąjungos įstatus, savo garbės nariu išrinko kun. Vladą Mironą.

1936 m. vasario 6 d. uždraudus partijų veiklą, ji liko vienintele legalia jaunimo organizacija Lietuvoje. 1938 m. birželio 12 d. įvykęs suvažiavimas garbės nariu išrinko Juozą Tūbelį.

„Jaunosios Lietuvos“ veikla nutraukta SSRS okupavus Lietuvą, kolaboracinės vyriausybės vidaus reikalų ministro 1940 m. birželio 19 d. įsakymu. Iki Lietuvos okupacijos Sąjunga turėjo daugiau nei 1200 skyrių ir per 40000 narių.

Organizacijai vadovavo: 19271938 m. Benediktas Grėbliūnas, 19381939 m. Alfonsas Kaulėnas, 19391940 m. Juozas Skaisgiris.

Atsikūrimas ir reorganizacija (1988-1994 m.)

1989 m. kovo 14 d. liaudies dainų klube „Raskila“ Rimantas Matulis su draugais atkūrė Lietuvių tautininkų sąjungą, kuriai vadovauti 1990 m. pakviestas tolimas Antano Smetonos giminaitis – Rimantas Smetona. 1988 m. atkurta ir „Jaunoji Lietuva“.

1993 m. organizacijos gretose buvo 524 nariai. 19921995 m. jaunalietuviai leido laikraštį „Tautos valia", kuris ėjo 4-5 tūkst. egz. tiražu; iš viso išleisti 38 numeriai.

1994 m. liepos 17 d. LTJS „Jaunoji Lietuva" reorganizuota į dvi organizacijas – Lietuvių Nacionalinę partiją „Jaunoji Lietuva“ ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą „Jaunalietuviai“. Abiejų organizacijų vadovas liko tas pats – Stanislovas Buškevičius.

Pirmininkai ir vadai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: