Lietuvos žurnalistų sąjunga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos žurnalistų sąjunga
Forma Asociacija
Įkurta 1922 m. kovo 11 d.
Vadovai Dainius Radzevičius
Būstinė Jogailos g. 11, LT-01116 Vilnius
Adresas Vilniaus g. 35 Vilnius
Tinklalapis www.lzs.lt
El. paštas info@lzs.lt
Telefonas (5) 212-2805
Kodai Juridinio asmens: 190806184

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) – nepriklausoma, visuomeninė, nepolitinė demokratinė, savivaldi profesinė kūrybinė organizacija, vienijanti lietuvius žurnalistus profesionalus. LŽS veiklos sritis - profesinių sąjungų veikla.

Turinys

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Tikslas - ginti žurnalistų teises ir laisves, gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, garantuoti profesinės etikos normų laikymąsi, rūpintis žurnalistų mokymu, siekiant šių tikslų aktyviai dalyvauti šalies ir tarptautinių organizacijų veikloje.

Funkcijos:

  • gina ir stiprina žurnalistų teises ir laisves, darbo ir ekonomines, socialines teises bei interesus, kelia profesinį lygį
  • gina profesinę etiką ir žurnalistų solidarumą
  • rūpinasi žurnalistų profesiniu ir profsąjunginiu mokymu, žurnalistikos istorija ir moksliniais tyrinėjimais žurnalistikos srityje
  • aktyviai dalyvauja tarptautinėse žurnalistų ir kitose organizacijose, bendradarbiauja su nacionalinėmis organizacijomis
  • atstovauja savo nariams sudarant kolektyvines sutartis ar susitarimus, darbo sutartis, gina jų teisėtus interesus santykiuose su darbdaviais
  • koordinuoja LŽS pirminių organizacijų profsąjunginę veiklą, palaiko kūrybinius, profesinius ir abipusiai naudingus ekonominius ryšius su kitomis profsąjungomis, valdžios ir valdymo organais bei visuomeninėmis organizacijomis, kolektyvais bei asmenimis Lietuvos Respublikoje ir užsienyje
  • teikia informacinę, konsultacinę, analitinę ir organizacinę pagalbą LŽS nariams;
  • kelia žurnalisto profesijos prestižą ir socialinį vaidmenį visuomenėje
  • palaiko glaudžius ryšius su lietuvių žurnalistais ir jų organizacijomis užsienyje

Veiklos kryptys, būdai, formos

LŽS veikla vyksta pagal 2014 m. lapkričio 22 d. XVI LŽS suvažiavome patvirtintus įstatus.>> Įstatai

LŽS veiklos sritys:

  • Nacionalinių ir tarptautinių ryšių palaikymas su kitomis organizacijomis
  • Narių atstovavimas darbo ir kituose profesiniuose santykiuose su darbdaviais
  • Mokymų, konferencijų, kvalifikacijos kėlimo seminarų rengimas;
  • Konkursų, renginių, skirtų žurnalistikai skatinti ir vystyti, rengimas;
  • Mokslinių tyrinėjimų žurnalistikos raidos srityje skatinimas.

Veiklos organizavimas

LŽS veikla organizuojama per Skyrius ir Klubus.

SKYRIAI

  • Vilniaus
  • Kauno
  • Klaipėdos
  • Panevėžio
  • Šiaulių
  • Alytaus
  • Marijampolės

KLUBAI

  • LRT klubas
  • Esperantininkų žurnalistų klubas
  • Jaunųjų žurnalistų klubas
  • Kelionių ir pramogų klubas
  • Regioninės žiniasklaidos ir žemės ūkio žurnalistų klubas
  • Režisierių gildija
  • Senjorų klubas
  • Spaudos fotografų klubas
  • Sporto žurnalistų klubas
  • TV operatorių klubas

Pagrindiniai darbai

Konkursai

  • 1992 m. įsteigta LŽS V. Kudirkos kasmetinė premija. Svarbiausia kasmetinė Lietuvos žurnalistų sąjungos premija, skiriama žurnalistui arba jų kūrybinei grupei už brandžius, humanistines, etines vertybes ir pilietinės-patriotinės visuomenės ugdymo prioritetus puoselėjančius bei valstybingumą stiprinančius spaudos, radijo, televizijos ar fotožurnalistikos autorinius darbus už praėjusius metus.
  • 1998 m. įsteigta V. Gedgaudo kasmetinė premija už publicistiką. Skiriama LŽS nariui už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus už praėjusius metus.
  • 2002 m. įsteigta kartu su Lietuvos rašytojais kasmetinė Vaižganto premija. Skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui (pamečiui) už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę, vertinant praėjusių dvejų kalendorinių metų kūrybą.
  • 2008 m. įsteigta LŽS ir Biržų savivaldybės Antano Macijausko kasmetinė premija. Skiriama žurnalistui už geriausius žurnalistikos darbus (straipsnius, publikacijas, televizijos ir radijo laidas paskelbtas visuomenės informavimo priemonėse per kalendorinius metus) arba iniciatyvas (įvykdytas per kalendorinius metus), ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai.
  • 1990 m. įsteigta LŽS Mato Šalčiaus kasmetinė premija. Skiriama žurnalistui (-ams), už pasaulio pažinimo skatinimą bei brandžius ir išsamius spaudos, radijo, foto, televizijos, interneto žiniasklaidos autorinius darbus kelionių tematika, paskelbtus per kalendorinius metus.
  • 2008 m. įsteigta Lietuvos savivaldybių asociacijos Jono Vileišio kasmetinė premija. Skiriama už nuo kiekvienų metų liepos 1 d. iki kitų metų liepos 1 d. visuomenės informavimo priemonėse skelbtus aktualiomis vietos savivaldos temomis analitinius, probleminius spaudos, radijo, TV, internetinės žiniasklaidos ar fotožurnalistikos autorinius darbus.
  • 2012 m. įsteigta LŽS Petro Babicko premija kasmetinė premija. Skiriama radijo ir televizijos žurnalistui (-ams) už brandžius įvairų žanrų radijo ir televizijos žurnalistikos kūrinius, transliuotus per metus laiko - nuo gegužės 1-osios iki kitų metų gegužės 1-osios. Reikalavimai - teksto, vaizdo ir garso vienovė bei meniškumas, gimtosios kalbos taisyklingumas ir raiškumas, meninių priemonių išraiškingumas.
  • 2008 m. Aplinkos ministerijos paskelbtas kasmetinis konkursas "Žmogus ir aplinka". Už geriausias einamaisiais metais šalies periodinėje žiniasklaidoje (nacionalinėje, regioninėje ar rajoninėje spaudoje, radijuje ir televizijoje taip pat interneto leidiniuose,) skelbtas publikacijas, reportažus „Žmogus ir aplinka“ tema.

Leidiniai

  • „Žurnalistų žinios", mėnraštis leidžiamas Vilniuje 1988-1992 m. ir nuo 1997 m. gegužės mėn.

Struktūra

Organizacinė sandara ir valdymas

LŽS valdymo organai yra:
Suvažiavimas (aukščiausias sąjungos valdymo organas). Kviečiamas kas 4 metai. Paskutiniame 2014 m. lapkričio 22 d. vykusiame suvažiavime dalyvavo 178 delegatai (iš 216).

Taryba. Kolegialus valdymo organas, kurį sudaro LŽS pirmininkas, skyrių pirmininkai bei delegatai, renkami skyriaus nuostatų nustatyta tvarka, pagal nustatytą kvotą: nuo 20 narių 1 delegatas. Tarybos pirmininkas yra LŽS pirmininkas. Taryba svarsto ir tvirtina valdybos parengtas LŽS veiklos programas ir kita.

2016 m. Tarybą sudarė 56 nariai (tarp jų 17 LŽS valdybos narių).

Valdyba. Ją sudaro LŽS pirmininkas ir skyrių pirmininkai. Valdybos pirmininkas yra LŽS pirmininkas. Valdyba posėdžiauja ne rečiau kaip šešis kartus per metus.
Pirmininkas. Yra vienasmenis valdymo organas, renkamas ketverių metų kadencijai LŽS suvažiavime slaptu balsavimu, paprasta balsų dauguma. Po LŽS XVI suvažiavimo įvykusiame LŽS Tarybos posėdyje buvo patvirtinti keturi LŽS pirmininko pavaduotojai.

Ištekliai

  • Žurnalistų namai, Jogailos g. 11 (III a.), LT-01116, Vilnius
  • Nario mekestis
  • Fondai

Narystė

LŽS narių tipai:

  • Tikrieji nariai. Jais gali būti žurnalistai profesionalai bei kiti žurnalistinį darbą dirbantys asmenys, kai: - turi aukštąjį žurnalistinį išsimokslinimą liudijantį dokumentą; - dirba žurnalistinį darbą pagal darbo sutartį visuomenės informavimo priemonėje;
  • Nariai korespondentai. Jais gali būti asmenys, ne mažiau nei dvejus metus užsiimantys žurnalistine veikla pagal autorinę sutartį.

Narystė tarptautinėse organizacijose

  • Nuo 1996 m. Tarptautinės žurnalistų federacijos (TŽF) ir TŽF Europos federacijos narė.
  • Nuo 1998 m. dalyvauja atkurtos Baltijos spaudos federacijos (Santarvės) veikloje.

Veiklos istorija

Atgimusioje Lietuvoje 1922 m. kovo 11 d. buvo įkurta pirmoji spaudos darbuotojus vienijanti organizacija <>.

1929 m. kovo 22 d. Kaune ši organizacija buvo perorganizuota į atskirą periodinės spaudos darbuotojų organizaciją - Lietuvos žurnalistų sąjungą.

1930 m. buvo perregistruoti organizacijos įstatai. Pagal juos tikruoju Sąjungos nariu galėjo būti kiekvienas žurnalistas Lietuvos pilietis, mokąs valstybinę kalbą ir išdirbęs ne mažiau kaip dvejus metus bei tebedirbąs periodinėje spaudoje kūrybinį darbą, kuris jam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Be tikrųjų narių, buvo įvesta nario korespondento narystė. Jais galėjo būti žurnalistinį darbą dirbantys žmonės, kuriems darbas spaudoje nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

1935 m. Pasaulio lietuvių kongreso metu Kaune LŽS sukvietė viso pasaulio lietuvių spaudos atstovų konferenciją.

1934, 1937 ir 1940 m. buvo išleistas „Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis”.

1940 m. pradžioje LŽ sąjungoje buvo 208 nariai.

1940 m. balandžio 11 d. po padarytų pakeitimų LŽS galėjo būti 3 kategorijų nariai: nariai profesionalai, nariai visuomenininkai ir nariai korespondentai.

1940 m. viduryje, TSRS okupavus Lietuvą, sąjungos veikla buvo nutraukta.

1946 m. Vakarų Vokietijoje (Hanau, Hesenas) lietuvių pabėgėlių stovykloje įkurta Lietuvių žurnalistų sąjunga.

Nuo 1953 m. LŽS savo darbą tęsė JAV, Niujorke, kur ir veikė iki Nepriklausomybės atkūrimo.

1957 m. Lietuvoje buvo įkurta Lietuvos TSR žurnalistų sąjunga, veikusi kaip TSRS žurnalistų sąjungos padalinys.

1973-1990 m. Vilniuje leistas sąjungos metraštis „Žurnalistika".

1990 m. Lietuvos žurnalistų suvažiavime buvo patvirtinti nauji įstatai, pagal kuriuos LŽS yra nepriklausoma, nepolitinė demokratinė visuomeninė profesinė organizacija, vienijanti žurnalistus profesionalus.

LŽS valdybos pirmininkai

Nuorodos, šaltiniai

Aprašymas atnaujintas 2016 m. sausio mėn. pagal LKS atstovų pateiktus duomenis.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: