Lietuvos ATS/1933
1933 metų Lietuvos administracinis-teritorinis suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys. Dalis dabartinės Lietuvos buvo Lenkijos teritorijoje.[1]
Pokyčiai
Data | Teisės aktas | Adm. subjektas | Pokyčiai |
---|---|---|---|
1933-01-30 | Vokietija | – | Pasibaigė Veimaro respublika – į valdžią atėjo nacionalsocialistai. |
1933 | ? | Alytaus apskritis | Stakliškių valsčiaus Gonciūnai perduoti Butrimonių valsčiui. |
1933-12-29 | Alytaus apskritis | Sudaromas naujas Birštono valsčius, jo teritorijai atitenka:
Naikinamas Nemajūnų valsčius, jo teritorija atitenka Birštono valsčiui, o 8 viensėdžiai ir kaimai perduodami Jiezno valsčiui. |
Suvestinė
Lietuvos Respublika
- Alytaus apskritis
- Biržų apskritis
- Kauno apskritis
- Klaipėdos apskritis
- Kėdainių apskritis
- Kretingos apskritis
- Marijampolės apskritis
- Mažeikių apskritis
- Pagėgių apskritis
- Panevėžio apskritis
- Raseinių apskritis
- Rokiškio apskritis
- Seinų apskritis
- Šakių apskritis
- Šiaulių apskritis
- Šilutės apskritis
- Tauragės apskritis
- Telšių apskritis
- Trakų apskritis
- Utenos apskritis
- Vilkaviškio apskritis
- Vilkmergės apskritis
- Zarasų apskritis
Lenkijos Respublika
Vaivadijų regionas | Vaivadija | Apskritis | |||
---|---|---|---|---|---|
Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje |
Centrinės vaivadijos | 1 iš 6 vaivadijų | Balstogės vaivadija (išsamiau) | 2 iš 14 apskričių | Gardino apskritis | Nedidelė šiaurinė dalis |
Suvalkų apskritis | Rytinė dalis | ||||
Rytinės vaivadijos | 2 iš 4 vaivadijų | Naugarduko vaivadija (išsamiau) | 2 iš 8 apskričių | Lydos apskritis | Šiaurinis pakraštys |
Valažino apskritis | Labai maža šiaurinė dalis | ||||
Vilniaus vaivadija (išsamiau) | 6 iš 9 apskričių | Ašmenos apskritis | Vakarinė dalis | ||
Breslaujos apskritis | Vakarinė dalis | ||||
Pastovių apskritis? | Neaišku | ||||
Švenčionių apskritis | Vakarinė dalis | ||||
Vilniaus miestas | Visas | ||||
Vilniaus-Trakų apskritis | Visa |
Šaltiniai