Lietuvos ATS/1946

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    1946 metų Lietuvos administracinis-teritorinis suskirstymas buvo reformuojamas, įvedant sovietinę tvarką.

    Pokyčiai

    Data Teisės aktas Adm. subjektas Pokyčiai
    1946-04-24 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 244 LTSR Sudaromos 4 naujos apskritys:
    1946-04-29 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 248 Kauno miestas Praplečiamos Kauno miesto ribos, perduodant teritorijas iš Kauno apskrities (prie miesto prijungti Lampėdžiai, Veršvai, Pažaislis, Petrašiūnai). Priedas Nr. 1 – miesto ribų planas, priedas Nr. 2 – miesto ribų aprašymas:
    1. Pietų riba. Pradžia: Nemuno upės kairiajame krante, pradžioje sienos, einančios tarp: Pakalniškių kaimo valstiečio Juodžio ir valstiečio Baranausko žemių. Riba išvesta:
      1. Siena, einančia tarp: Pakalniškių kaimo valstiečio Juodžio ir valstiečio Baranausko žemių, aukštyn į kalną, perkertant pakeliui Kauno–Žiegždrių vieškelį ir Kauno–Vaišvydavos plentą; toliau nuo plento dešiniąja (žiūrint iš Kauno) nusavinimo juostos siena iki Vaišvydavos buvusio dvaro žemių; toliau siena, einančia tarp Vaišvydavos buvusio dvaro žemių ir Pakalniškių kaimo žemių iki tos sienos susidūrimo su 1925 m. išparceliuoto Armališkių dvaro siena.
      2. Siena, einančia tarp: 1925 m. išparceliuoto Armališkių dvaro sklypų Nr. 13, 12, 9, 8, 7, iš vienos šalies, ir Pakalniškių kaimo, Plikakalnių vienkiemio, Naujųjų Pakalniškių kaimo – iš antros šalies.
      3. Siena, einančia tarp: 1927 m. išskirstyto vienkiemiais Armališkių kaimo sklypų Nr. 5, 1, 2, 3 žemių iš vienos šalies, ir Naujųjų Pakalniškių vienkiemiu (Z. Daškevičiaus, K. Klisevičiaus ir K. Čekanausko), A. Panemunės valdinio palivarko žemių – iš antros šalies.
      4. Siena, einančia tarp: 1930 m. išparceliuoto Panemunės palivarko sklypo Nr. 5 žemių, iš vienos šalies, ir Panemunės parapijos pievos, Prendzeliavos vienkiemio žemių – iš antros šalies.
      5. Siena, einančia tarp: Gynybos Liaudies Komisariato žemės (IV forto baterijos), iš vienos šalies, ir Prendzeliavos vienkiemio (Rugieniaus) žemių – iš antros šalies.
      6. Siena, einančia tarp: 1930 m. išparceliuoto Panemunės palivarko sklypo Nr. 8, iš vienos šalies, ir Prendzeliavos vienkiemių (Rugieniaus ir Bregšteino) – iš antros šalies; toliau siena, einančia tarp IV forto žemės ir Prendzeliavos vienkiemio (Rugieniaus) žemių.
      7. Siena, einančia tarp: Prendzeliavos vienkiemio Benduraičio žemių, iš vienos šalies, ir to paties vardo vienkiemių Rugieniaus, Šimakonio ir Rokų kaimo valstiečio J. Buzos žemių – iš antros šalies.
      8. Siena, einančia tarp: Rokų kaimo servitutinių sklypų Nr. 22, 21, 20, 19, A. Paužos, 17, 15, 14 iki Jėsios, iš vienos šalies, ir Rokų kaimo valstiečių, Plikakalnio kaimo valstiečio J. Škėmos ir Rokų kaimo valstiečio J. Gužo žemių – iš antros šalies, iki Jėsios upės.
      9. Jėsios upės vagos viduriu aukštyn iki geležinkelio nusavinimo juostos priėjimo prie kairiojo Jėsios upės kranto.
      10. Perkertama geležinkelio nusavinimo juosta, vienoje pusėje ties: Jėsios upės kairiuoju krantu (toje vietoje, kur prieina Marviliaus buvusio dvaro sklypo Nr. 9 pietų išsikišimas), ir antroje pusėje ties: pradžia sienos, einančios tarp to pat dvaro parceliacijos sklypo Nr. 2 ir Karkazų kaimo sklypo Nr. 35; toliau siena, einančia tarp: Karkazų kaimo sklypų Nr. 35, 39, 40, 37, 36, 34, 33, 20, 19 žemių, iš vienos šalies, ir 1924 m. išparceliuoto Marviliaus dvaro sklypų Nr. 2, 3, 10, 8 žemių – iš antros šalies; toliau to pat kaimo sklypų Nr. 19, 18, 17, 16 ir 2 sienomis, iš vienos šalies, ir Zagrados buvusio dvaro, Zagrados viensėdžio, Jurėniškių viensėdžio žemių – iš antros šalies.
      11. Siena, einančia tarp: Jurėniškių viensėdžio, Zagrados buvusio dvaro žemių, iš vienos šalies, ir Senavos kaimo žemių – iš antros šalies.
      12. Siena, einančia tarp: Naugardiškių kaimo žemių ir 1923 m. išparceliuoto Naugardiškių dvaro sklypų Nr. 24, 23 (kertant Garliavos plentą), 21, 14, 15, 7, 6.
      13. Siena, einančia tarp: 1924 m. išparceliuoto Tirkeliškių-Kirkeliškių dvaro sklypo Nr. 14, iš vienos šalies, ir Naugardiškių kaimo valstiečių B. Pabalio ir V. Povilaičio sklypų – iš antros šalies.
      14. Siena, einančia tarp: 1924 m. išparceliuoto Tirkeliškių-Kirkeliškių dvaro sklypų Nr. 15, 1 ir II forto žemių; toliau Marvelės upelio vaga žemyn iki kairiajame krante prieinančios prie upelio Kazliškės ir Noreikiškių buvusių dvarų žemių sienos.
      15. Siena, einančia tarp: 1925 m. išparceliuoto Noreikiškių dvaro sklypų Nr. 12, D, 11, 9, 8, 4, 3, iš vienos šalies, ir Kazliškių kaimo, Karkiškių buvusio dvaro žemių – iš antros šalies.
      16. Siena, einančia tarp: Karkiškių buvusio dvaro žemių ir plento nusavinimo juostos kairiosios pusės (žiūrint iš Kauno); toliau siena, einančia tarp: 1925 m. išparceliuotų Marvos dvaro ir Ringvaldiškių palivarko sklypų Nr. 58, 54, 52, 53 žemių – iš vienos šalies, ir Miraniškės bei Karkiškių buvusių dvarų žemių – iš antros šalies; toliau sienomis, einančiomis tarp: 1925 m. išparceliuotų Marvos dvaro ir Ringvaldiškių palivarko sklypų Nr. 53, 24, 14 – iš vienos šalies, ir tos pat parceliacijos sklypų Nr. 51 23, 13, 12 – iš antros šalies; toliau tos pat parceliacijos sklypo Nr. 12 rytine siena ir toliau ta pačia kryptimi per valstybinį mišką, šlaitu žemyn iki Nemuno kranto; toliau Nemuno vagos viduriu žemyn iki Nemuno ir Nevėžio upių santakos.
    2. Šiaurės vakarų riba. Pradžia: Nevėžio ir Nemuno upių santaka. Riba išvesta:
      1. Nevėžio upės vagos viduriu nuo santakos aukštyn iki Platupio upelio žiočių, kairiajame Nevėžio krante.
      2. Platupio upelio vaga nuo žiočių aukštyn; toliau siena, einančia tarp: Aukštųjų Kaniukų ir Romuvos kaimų žemių; toliau siena, einančia tarp: Romuvos kaimo sklypų Nr. 23, 27 iki vieškelio Babtai–Kaunas.
      3. Vieškelio Babtai–Kaunas dešiniąja nusavinimo juostos siena (žiūrint Kauno link) iki Liucijanavos vienkiemio (P. Budrio) žemės sienos; toliau siena, einančia tarp: Romainių-Julijanavos buvusio dvaro žemių, iš vienos šalies, ir Liucijanavos vienkiemio (P. Budrio), Žemutinių Romainių buvusio dvaro (buvusio X forto rajonas), 1924 m. išparceliuoto Linkuvos dvaro sklypo Nr. 12, Šilainių kaimo valstiečių ir 1924 m. išparceliuoto Linkuvos dvaro sklypų Nr. 96, 95, 94, 93, 92, 86 žemių – iš antros šalies; toliau siena, einančia tarp: Liucijanavos vienkiemio (D. Bukausko), iš vienos šalies, ir 1924 m. išparceliuoto Linkuvos dvaro sklypo Nr. 101 – iš antros šalies.
      4. Siena, einančia tarp: Giraičių kaimo žemių, iš vienos šalies, ir Liucijanavos vienkiemio (D. Bukausko), Vijukų kaimo žemių, Žemaitkiemio kaimo žemių iki susidūrimo su Žemaičių plentu – iš antros šalies
      5. Nuo Žemaičių plento pradedant, siena, einančia tarp: Žemaitkiemio kaimo žemių, iš vienos šalies, ir Kumpių kaimo žemių, Šakių buvusio dvaro žemių – iš antros šalies.
      6. Siena, einančia tarp: Šakių kaimo žemių, iš vienos šalies, ir Sargėnų kaimo žemių – iš antros šalies, iki Neries upės dešiniojo kranto.
      7. Neries upės vagos viduriu aukštyn iki kairiajame krante einančios sienos tarp: Vaištariškės kaimo ir Pelainių kaimo pievų žemės.
    3. Rytų riba. Pradžia: Neries upės kairiajame krante pradžioje sienos, einančios tarp: Vaištariškių kaimo ir Pelainių kaimo pievų žemės. Riba išvesta:
      1. Siena, einančia tarp Vaištariškių kaimo žemių, iš vienos pusės, ir Pelainių kaimo pievų žemių, Kauno miškų urėdijos valstybinio miško žemės kvartalo Nr. 144, iš kitos šalies. Toliau siena, einančia tarp Kleboniškio valstybinio miško žemių sklypo, iš vienos šalies, ir Narėpų kaimo valstiečio K. Mickevičiaus žemės sklypo, iš kitos šalies; toliau tiesia linija per Kleboniškio valstybinio miško žemės sklypą, išparceliuotą 1930 m., iki Ukmergės plento ir per jį į Biruliškių kaimo sklypų Nr. 11, 7 ribą.
      2. Toliau siena, einančia Biruliškių kaimo valstiečių P. Brunauskienės, J. ir J. Andriuškevičių žemės sklypų, iš vienos šalies, ir to pat kaimo valstiečių E. Jaruševičienės, O., M. ir R. Romeikių, S. Grivačiausko ir S. Vilkevičiaus žemių sklypų, iš kitos šalies; toliau siena eina tarp Kauno miškų urėdijos valstybinio miško, iš vienos pusės, ir Biruliškių, Dovalgonių ir Naujasėdžių kaimų valstiečių žemių, iš kitos šalies, iki Vieškūnų kaimo žemių.
      3. Toliau siena, einančia tarp: Vieškūnų kaimo valstiečių žemių, iš vienos šalies, ir Naujasėdžių kaimo valstiečių žemių ir Opnarų buvusio dvaro sklypo Nr. 1, iš antros šalies, iki geležinkelio Palemonas–Kaunas nusavinimo juostos.
      4. Toliau geležinkelio Palemonas–Kaunas nusavinimo juostos dešiniąja (žiūrint į Kauną) siena iki Petrogrado kaimo žemių, čia tą juostą statmenai perkerta ir eina geležinkelio nusavinimo juostos kairiąja siena, iš vienos šalies, ir Vieškūnų kaimo žemės sklypų Nr. 35, 36 sienomis – iš antros šalies; toliau Vieškūnų kaimo žemių sienomis tarp: to kaimo sklypų Nr. 36, 37, 38, 39, 40, 51, 52, 53, iš vienos šalies, ir to pat kaimo sklypų Nr. 41, 50 – iš antros šalies, toliau skersai vieškelio Kaunas–Rumšiškės, vieškelio pietų riba link Kauno iki: Vieškūnų kaimo sklypo Nr. 68 ir išparceliuoti Pažaislio dvaro sklypo Nr. 6 sienos, toliau šių sklypų bendra riba iki Nemuno upės vagos vidurio (išparceliuoto Pažaislio dvaro sklypus Nr. 6, 8 paliekant miesto ribose).
      5. Nemuno upės vagos viduriu žemyn iki kairiajame krante einančios sienos tarp: Pakalniškių kaimo valstiečio Juodžio ir valstiečio Baranausko žemių.
    1946-08-03 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 301 „Dėl LTSR gyvenamųjų vietovių klasifikavimo“ LTSR Nutariama klasifikuoti gyvenvietes:
    1. Visas LTSR gyvenamąsias vietoves suskirstyti į 2 kategorijas – miesto tipo vietoves ir kaimo tipo vietoves.
    2. Miesto tipo vietovėms priskirti miestus, kurortus ir vasarvietes, išvardytus priede.
    3. Visas likusias gyvenamąsias vietoves (miestelius, kaimus, vienkiemius, kurortus ir vasarvietes) laikyti kaimo tipo vietovėmis.
    4. Priede nurodytos miesto tipo vietovės (skliausteliuose – apskritys):
      1. Miestai (54):
        1. Respublikinio pavaldumo (5): Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai;
        2. Apskritinio pavaldumo (49): Anykščiai (Utenos), Alytus (Alytaus), Biržai (Biržų), Druskininkai (Varėnos), Eišiškės (Trakų), Jonava (Kauno), Joniškis (Joniškio), Jurbarkas (Raseinių), Kaišiadorys (Kaišiadorių), Kalvarija (Marijampolės), Kėdainiai (Kėdainių), Kybartai (Vilkaviškio), Kretinga (Kretingos), Kudirkos Naumiestis (Šakių), Kupiškis (Kupiškio), Kuršėnai (Šiaulių), Lazdijai (Lazdijų), Lentvaris (Trakų), Mažeikiai (Mažeikių), Marijampolė (Marijampolės), Naujoji Vilnia (Vilniaus), Pabradė (Švenčionių), Pagėgiai (Pagėgių), Palanga (Kretingos), Pasvalys (Biržų), Plungė (Telšių), Priekulė (Klaipėdos), Prienai (Prienų), Radviliškis (Šiaulių), Raseiniai (Raseinių), Rokiškis (Rokiškio), Rusnė (Šilutės), Skuodas (Kretingos), Smalininkai (Pagėgių), Šakiai (Šakių), Šeduva (Panevėžio), Šilutė (Šilutės), Švenčionėliai (Švenčionių), Švenčionys (Švenčionių), Tauragė (Tauragės), Telšiai (Telšių), Trakai (Trakų), Ukmergė (Ukmergės), Utena (Utenos), Varėna (Varėnos), Vilkaviškis (Vilkaviškio), Virbalis (Vilkaviškio), Zarasai (Zarasų), Žagarė (Joniškio).
      2. Kurortai (2): Birštonas (Prienų), Likėnai (Biržų).
      3. Vasarvietės (5): Juodkrantė (Klaipėdos), Kačerginė (Kauno), Kulautuva (Kauno), Nida (Klaipėdos), Preila (Klaipėdos).
    1946-12-31 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 398 Kauno miestas 1946-04-29 įsako priedo Nr. 2 pakeitimas (praplėstos miesto ribos). Naujųjų Kauno miesto ribų aprašymas (sklypų numeracija paimta iš buvusio Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos departamento žemėtvarkos planų):
    • Laikant pradiniu punktu tašką kairiajame Nemuno krante, ežioje, skiriančioje Pakalniškių kaimo valstiečių Juodžio ir Baranausko žemes, riba eina į pietus šių dviejų vienkiemių ežia (valstiečio Juodžio žemė įeina į miestą) iki jos sankirtos su Kaunas–Vaišvydava.
    • Toliau riba eina dešiniąja plento puse (Kauno–Vaišvydavos kryptimi) iki Vaišvydavos ūkio žemės. Toliau į pietvakarius ežia tarp Vaišvydavos ūkio ir Pakalniškių kaimo žemės iki Armališkių kaimo ribos.
    • Toliau riba eina pietų kryptimi siena, einančia tarp Armališkių kaimo sklypų Nr. 13, 12, 9, 8, 7, 5, 1, 2, 3 ir Pakalniškių kaimo, Plikakalnių vienkiemio, Naujųjų Pakalniškių kaimo ir A. Panemunės vienkiemio. Toliau riba eina Bevardės upės šiauriniu krantu iki sienos su V baterija (baterijos teritorija įeina į miesto ribas). Toliau į vakarus siena tarp A. Panemunės vienkiemio ir Prendzeliavos žemių iki sienos su IV fortu, toliau į pietus grioviu iki kelio į Rokų plytinę ir toliau – šiuo keliu iki Rokų plytinės žemių. Toliau riba eina į šiaurę siena tarp Rokų kaimo sklypų Nr. 17, 15 ir į pietvakarius laukų keliu, einančiu siena tarp Rokų kaimo žemių ir Pajiesio ūkio sklypų Nr. 1, 2, 4, 5 ir toliau į vakarus ir į šiaurę ta pačia siena iki Jiesios upelio. Toliau riba eina vakariniu Jiesios upelio krantu iki geležinkelio, o po to į šiaurę geležinkelio nusavinimo juostos vakarų siena iki Karkazų kaimo sklypo Nr. 24 ir miško ribos. Toliau į vakarus, siena tarp Karkazų kaimo sklypų Nr. 24, 22, 10, 9, 7 link III forto. Toliau III forto rytų, pietų ir vakarų siena ir į vakarus N. Fredos ūkio sklypų Nr. 3, 2 siena. Toliau riba eina pietų ir pietvakarių siena tarp III forto baterijų ir Julijanavos kaimo iki II forto, perkirsdama plentą Kaunas–Garliava. Toliau į šiaurę II forto pietų ir vakarų siena iki Marvelės upelio, o paskui Marvelės upelio vaga iki I forto sienos. Toliau į šiaurę plentu iki sienos su I fortu, paskui pasuka to pat forto pietų, vakarų ir šiaurės sienomis. Toliau Marvelės upelio vaga iki N. Marvelės kaimo sienos. Toliau į vakarus N. Marvelės kaimo pietų siena, o paskui Marvos ūkio (vaikų namai Nr. 5) pietų siena iki sienos su Marvos ūkio sklypu Nr. 2. Toliau eina sklypo Nr. 2 rytų siena ir tęsiasi iki Nemuno upės vidurio. Toliau žemyn Nemuno upės vagos viduriu iki N. Kaniūkų kaimo žemių dešiniajame krante. Toliau N. Kaniūkų kaimo sienomis sklypo Nr. 23 rytų siena ir sklypų Nr. 21, 19, 17, 16, 15, 14, 13, 12, 11 pietų siena, o paskui sklypų Nr. 11 A, 1 rytų siena. Toliau sklypų Nr. 1, 2, 3, 4 šiaurės siena ir paskui į šiaurę sklypo Nr. 5 siena ir to paties sklypo bei sklypų Nr. 6, 7 šiaurės siena iki sienos su Romainių ūkio sklypu Nr. 27. Toliau Romainių ūkio sklypo Nr. 27 vakarų siena ir to paties sklypo šiaurine siena. Toliau į pietryčius plentu Romainiai–Kaunas (plento šiaurės rytų puse) iki Liucijanavos vienkimio, o paskui Liucijanavos vienkiemio šiaurės siena ir toliau į šiaurę ir į šiaurės rytus Žemutinių Romainių ūkio siena. Toliau į šiaurės rytus Linkuvos kaimo sklypo Nr. 12 siena ir jo tęsiniu per Šalainių kaimo žemę iki Linkuvos kaimo sklypo Nr. 96 sienos pradžios. Toliau Linkuvos kaimo sklypų Nr. 96, 95, 94, 93, 92, 86, 101 vakarų siena ir paskui Linkuvos kaimo sklypų Nr. 101, 100, 99, 98, 97, 25 šiaurės vakarų siena. Toliau Linkuvos kaimo sklypų Nr. 25, 24, 23, 22, 21, 36, 37, 38, 39, 40, 42 pietryčių siena, paskui į pietus Linkuvos kaimo sklypų Nr. 42, 41 rytų siena iki sienos su Sargėnų ūkiu. Toliau Sargėnų ūkio šiaurės siena iki Neries upės vagos vidurio. Toliau riba eina aukštyn Neries upės vagos viduriu iki Kleboniškių kaimo žemių pietų sienos, o toliau pietų kryptimi Kleboniškių kaimo pietų siena. Toliau pietų siena tarp Naujasodžių kaimo iki Naujasodžių–Biruliškių kelio, po to minėtojo kelio vakarų puse iki sienos su mišku. Toliau miško vakarų siena iki sienos su Muravos kaimu. Toliau Muravos kaimo šiaurės siena iki Naujasodžių–Biruliškių kelio ir paskui to paties kelio vakar puse iki plento Jonava–Kaunas. Toliau Biruliškių–Palemono plento pietvakarių puse iki sienos su Girstupio kaimu. Toliau Girstupio kaimo sklypų Nr. 1, 2, 3, 8, 10, 11, 13, 14, 16, B, 92, 117, 118, 125, 132, 133, 134, 135 rytų siena iki geležinkelio nusavinimo juostos. Toliau geležinkelio nusavinimo juostos šiaurine siena iki Vieškūnų kaimo sklypo Nr. 41 šiaurės sienos. Toliau Vieškūnų kaimo sklypų Nr. 41, 50 šiaurės ir šiaurės rytų siena iki Petrašiūnų–Rumšiškių kelio, o paskui šio kelio šiaurės puse iki Vieškūnų kaimo sklypo Nr. 50 vakarų sienos ir, perkirsdama kelią, tęsiasi iki Pažaislio ūkio sienos. Toliau į pietus Pažaislio ūkio sklypų Nr. 6, 8 rytų siena iki Nemuno upės vidurio ir paskui žemyn vagos viduriu iki Pakalniškių kaimo valstiečių Juodžio ir Baranausko žemių bendros sienos, kur riba užsidaro.

    Šaltiniai


    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • KS – autorius ir redaktorius – 100% (+19064-75=18989 wiki spaudos ženklai).