Lietuvos ATS/1999

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lietuvos administracinis-teritorinis suskirstymas 1999 m. buvo reformuotas.

Įstatymas dėl reformos priimtas 1999 m. gruodžio 21 d. Didelės plotu ir (arba) gyventojų skaičiumi rajonų savivaldybės, kuriose buvo keli aiškūs centrai, buvo suskirstytos į dalis, nuo jų atskiriant naujas savivaldybes. Mažų miestų savivaldybės, kurios iki tol apėmė tik tuos miestus, buvo išplėstos, kad apimtų dar ir apylinkes, o jų pavadinimas pakeistas iš „miesto savivaldybės“ į tiesiog „savivaldybę“. Kai kurios sienos tarp savivaldybių pakeistos, taip kad teritorijos įeitų į tą savivaldybę, kurios sostinė yra arčiau jų.

Per savivaldybių reformą buvo:

Pokyčiai

Data Teisės aktas Adm. subjektas Pokyčiai
1999-01-01 Kauno rajono savivaldybė Įkurta Akademijos seniūnija.
1999-01-04 Kaišiadorių rajono savivaldybė Įsteigta Kaišiadorių miesto seniūnija.
1999-01-06 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 8 Zarasų rajono savivaldybė Turmanto miestas pavadintas Turmanto miesteliu.
1999-03-23 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 326 Kauno rajono savivaldybė Gyvenamajai vietovei, kurioje įsikūręs Lietuvos žemės ūkio universitetas, suteiktas Akademijos pavadinimas ir miestelio statusas, priskirtos Noreikiškių ir Ringaudų kaimų dalys.
1999-12-21 LR įstatymas Nr. VIII-1492 Lietuvos Respublika
  1. įsteigtos šios savivaldybės: Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo;
  2. įsteigus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybes, panaikinama Marijampolės rajono savivaldybė;
  3. pakeistos šių savivaldybių teritorijos ir ribos: Birštono miesto, Druskininkų miesto, Marijampolės miesto, Vilniaus miesto, Akmenės rajono, Kaišiadorių rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono;
  4. pakeisti šių savivaldybių pavadinimai: Birštono miesto – į Birštono, Druskininkų miesto – į Druskininkų, Marijampolės miesto – į Marijampolės, Neringos miesto – į Neringos.
1999-12-21 LR įstatymas Nr. VIII-1493 Lazdijų rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajono Leipalingio seniūnijos dalis kaimų ir Varėnos rajono Ratnyčios seniūnijos kaimai perduoti Druskininkų savivaldybei, o Leipalingio seniūnijos Beržinių, Čivonių, Druskininkėlių, Jakonių, Paliūnų, Paterų, Purviškės, Sakniavos, Saltoniškės, Smarliūnų, Šadžiūnų, Taikūnų, Varnėnų, Žvikelių kaimai buvo perduoti Veisiejų seniūnijai.
Kaišiadorių rajono savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė Kaišiadorių rajono Kietaviškių seniūnijos kaimai perduoti Elektrėnų savivaldybei, Žaslių seniūnijos Diekcioniškių, Gabriliavos, Gilučių, Kalninių Mijaugonių, Kloninių Mijaugonių, Koncepto, Lubakos, Pūstakiemio, Senųjų Migučionių, Naujųjų Migučionių, Strošiūnų kaimai, Talpūnų kaimo dalis perduoti Elektrėnų savivaldybės Gilučių seniūnijai.
Prienų rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė Prienų rajono Birštono seniūnijos kaimai perduoti Birštono savivaldybei.
Elektrėnų savivaldybė, Trakų rajonas, Kaišiadorių rajonas Įsteigta nauja Elektrėnų savivaldybė iš Trakų ir Kaišiadorių rajonų dalies gyvenamųjų vietovių.
Šilutės rajonas, Pagėgių savivaldybė Šilutės rajono Vilkyškių, Stoniškių, Pagėgių seniūnijų kaimai, Pagėgių ir Panemunės miestai perduoti Pagėgių savivaldybei.
Marijampolės rajonas, Kalvarijos savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė Marijampolės rajono Kalvarijos miestas, Kalvarijos, Liubavo, Sangrūdos seniūnijų kaimai, Vilkaviškio rajono Bartninkų seniūnijos dalis kaimų buvo perduoti Kalvarijos savivaldybei.
Kazlų Rūdos savivaldybė, Šakių rajonas, Marijampolės rajonas Šakių rajono Jankų seniūnijos kaimai, Marijampolės rajono Kazlų Rūdos miestas, Kazlų Rūdos seniūnijos kaimai, šiaurinė dalis Sasnavos seniūnijos buvo perduoti Kazlų Rūdos savivaldybei.
Marijampolės savivaldybė Marijampolės rajono savivaldybė buvo pavadinta Marijampolės savivaldybe, į kurią įeina ir Marijampolės miestas.
Akmenės rajonas, Mažeikių rajonas Akmenės rajono Viekšnių seniūnijos kaimai ir Viekšnių miestas buvo priskirti Mažeikių rajonui.
Šilutės rajonas Šilutės rajono Pagėgių ir Panemunės miestai bei Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių seniūnijų kaimai priskirti Pagėgių savivaldybei.
Plungės rajonas, Rietavo savivaldybė Plungės rajono Rietavo miestas, Medingėnų, Rietavo, Tverų seniūnijų kaimai ir dalis Stalgėnų seniūnijos kaimų perduoti Rietavo savivaldybei.
Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybei priskirtas Grigiškių miestas bei Neravų, Salų ir Kadriškių kaimai.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: