Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas galutinai susiformavo XVI a. viduryje, kai valstybė Lenkijos pavyzdžiu buvo suskirstyta į vaivadijas ir pavietus.
Istorija
Iki XV a.
XIII a. Mindaugui suvienijus Lietuvos kunigaikštystę, ją sudarė keliolika lietuvių-aukštaičių žemių: Upytė, Neris, Lietuva, Nalšia ir t. t. Jos XV-XVI a. tapo svarbios sudarant administracinius junginius - valsčius ir pavietus.
Susikūrus LDK ir valstybei plečiantis, į jos sudėtį patekdavo įvairios Rusios kunigaikštystės. Jos buvo įtraukiamos kaip savotiški administraciniai vienetai (tokiu būdu pati Lietuvos kunigaikštystė irgi tapo vienu iš jų). Tai - taip vadinamos dalinės kunigaikštystės. Dalyje jų liko valdyti vietos (arba lietuviškos) kunigaikščių dinastijos (pvz., Polocko, Smolensko, Voluinės, Černigovo, Kijevo, kunigaikštysčių atveju). Kitu atveju kunigaikščių valdymas buvo panaikinamas, ir kunigaikštystėje paskiriami Lietuvos vietininkai. Tuo būdu jos tapdavo vietininkijomis ir tiesiogiai priklausė Lietuvos kunigaikštystei. Taip atsitiko, pvz., su Minsko ir kitomis kunigaikštystėmis, esančiomis daugiausia dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
XIV a. viduryje labai išaugusi Lietuvos kunigaikštystė administraciškai skilo į dvi atskiras kunigaikštystės - Trakų (jai priklausė ir Žemaitija) ir Vilniaus. XIV a. 2-ojoje pusėje pradėtos steigti seniūnijos (pvz., Paštuvos, Trakų, Veliuonos, Vilniaus).
Reformos XV-XVI a.
XV a. pradžioje Vytautas Didysis inicijavo administracines reformas. Sekant Lenkijos pavyzdžiu, senosios feodalinės kunigaikštystės pradėtos versti vaivadijomis, bet procesas vyko lėtai. Jau 1390 m. sukurta Polocko vaivadija, 1413 m. buvo įsteigtos 2 "lietuviškos" vaivadijos – Trakų vaivadija ir Vilniaus vaivadija, o Smolensko vaivadija įkurta tik 1508 m. Tada imtos steigti ir apskritys (pavietai), pavaldžios vaivadijoms. Po šių ankstyvųjų reformų LDK sudarė 9 vaivadijos ir grupė vasalinių Okos aukštupio kunigaikštysčių. Vaivadijos buvo šios: Trakų, Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Smolensko, Černigovo, Kijevo, Voluinės ir Rytų Podolės.
Per 1564–1566 metų LDK teritorines, administracines, bajorų teismų ir politines reformas galutinai nusistovėjo valstybės administracinė struktūra: panaikintos visos kunigaikštystės, suformuotos naujos vaivadijos (reformų metu Vilniaus vaivadija buvo gerokai apkarpyta), jos buvo suskirstytos į apskritis (išsamiau žr. čia). Kai kurios apskritys maždaug prilygo senesniajam valsčiui, kitos apėmė po kelis valsčius. Jos tapo bajorų luomo savivaldos, teismo, politiniu ir kariniu vienetu. Paviete veikė žemės teismas, pilies teismas, seimelis, čia buvo maršalka, pakamaris, vėliavininkas, vaiskis, mokesčių rinkikas, o nuo 1793 metų – kaštelionas.
Po šių reformų LDK turėjo 13 vaivadijų su 30 pavietų.
1569–1795 metai
1569 m. sudarant Liublino uniją LDK neteko apie trečdalio teritorijos (Voluinės vaivadija, Palenkės vaivadija, Braclavo vaivadija, Kijevo vaivadija). Nuo 1569 m. iki 1772 metų LDK buvo 9 vaivadijos (22 pavietai) ir Žemaitijos seniūnija (išsamiau žr. čia).
Livonijos vaivadija, Kuršo kunigaikštystė ir Žiemgalos kunigaikštystė nuo 1589 m. tapo vasaline LDK ir Lenkijos valda. Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės dalis Piltenės apskritis buvo tiesiogiai pavaldi LDK.
Po Pirmojo ATR padalijimo 1772 m. LDK liko 7 vaivadijos, 2 kunigaikštystės ir 22 apskritys (išsamiau žr. čia). 1790 m. buvo atkurta Vitebsko vaivadija (centras – Cholopeničai). 1791 m. lapkritį buvo priimtas administracinio-teritorinio suskirstymo įstatymas, pagal kurį LDK buvo suskirstyta į 10 vaivadijų ir 34 apskritis (išsamiau žr. čia).
1793 m. lapkritį Gardino seimas priėmė naują Lietuvos administracinio suskirstymo įstatymą, kuris LDK teritoriją suskirstė į 8 vaivadijas ir 24 apskritis (išsamiau žr. čia).
Vaivadijos
Šaltiniai
- Enciklopedija „Lietuva“, I tomas. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 20 psl.
|
|