Lietuvos mokslų akademija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos Mokslų akademija)
Lietuvos mokslų akademija
Lietuvos-mokslu-akademija-logo.png
Lietuvos mokslų akademija

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas Vilniuje, Gedimino pr. 3, archit. Michailas Prozorovas,
1903-1906 m.
Įkurta 1941 m. sausio 16 d.
Vadovai Jūras Banys
Būstinė Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius
Tinklalapis lma.lt
El. paštas prezidiumas@lma.lt
Telefonas (5) 261.3651
Kodai Įmonės kodas: 111958852
Lietuvos mokslų akademijos pagrindinis įėjimas iš Gedimino prospekto
Atminimo lenta Juozui Matuliui, akademijos prezidentui 1946–1984 m.
Kalto metalo tvorelė
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka

Lietuvos mokslų akademija (LMA) – įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurios savininkė yra valstybė (biudžetinė įstaiga).

Tikslai, vizija ir misija

Lietuvos Respublikos Seimas yra valstybės, kaip Mokslų akademijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Lietuvos mokslų akademijos statutas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397.

Mokslų akademija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos mokslų akademijos statutu (toliau – Statutas) ir kitais teisės aktais.

Mokslų akademijos misija – sutelkus iškilius mokslininkus, inicijuoti veiklas, kurios stiprintų Lietuvos gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės krašto plėtros.

LMA įgyvendindama savo misiją, siekia šių svarbiausių strateginių tikslų:

  • nuosekliai skatinti aukštą mokslinių tyrimų ir studijų lygį, ypač daug dėmesio skiriant svarbiausiems Lietuvos mokslo, kultūros, kalbos, ūkio ir socialinės pažangos klausimams, atsižvelgiant į pasaulio mokslo tendencijas;
  • ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą;
  • puoselėti mokslo ir akademinę laisvę, mokslinių tyrimų etiką.

Narystė

Mokslų akademijos sudėtis: tikrieji nariai, nariai emeritai ir užsienio nariai. Mokslų akademijos tikrųjų narių skaičius – ne daugiau kaip 120. Narių emeritų ir užsienio narių skaičius neribojamas.

Mokslų akademijos tikraisiais nariais renkami Lietuvos mokslininkai, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais. Išimtiniais atvejais renkami pripažinti menininkai. Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas Prezidiumo teikimu nustato reikalavimus asmenims, siekiantiems dalyvauti Mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimuose.

Mokslų akademijos užsienio nariais renkami žymūs užsienio mokslininkai, savo veikla susiję su Lietuvos Respublika.

Mokslų akademijos tikrųjų narių ir užsienio narių rinkimai vyksta pagal Statutą ir Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo patvirtintą rinkimų reglamentą.

Kiekvienas Mokslų akademijos narys kartu yra ir kurio nors Mokslų akademijos mokslų skyriaus narys. Mokslų akademijos nariai renkami iki gyvos galvos. Mokslų akademijos tikrieji nariai tampa nariais emeritais, kai jiems sukanka 75 metai.

Veiklos būdai ir formos

Siekdama nustatytų tikslų, Mokslų akademija:

  • inicijuoja arba Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu organizuoja ir koordinuoja mokslinius tyrimus;
  • pagal savo kompetenciją konsultuoja Seimą ir Vyriausybę, teikia jiems rekomendacijas ir ekspertinius vertinimus;
  • teisės aktų nustatyta tvarka gali įgyvendinti valstybės kaip juridinių asmenų, reikalingų Mokslų akademijos veiklai užtikrinti, savininkės teises ir pareigas;
  • nustato mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas, leidžia mokslo ir mokslo populiarinimo periodinius ir neperiodinius leidinius, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pavedimu koordinuoja mokslo leidinių ir mokslo bei technologijų sklaidos priemonių (mokslo populiarinimo audiovizualinės medžiagos rengimas ir periodinių leidinių leidyba, nacionalinių mokslo populiarinimo renginių organizavimas, žinių apie mokslą ir technologijas kompetencijų tobulinimas) įgyvendinimą;
  • organizuoja mokslinius kongresus, konferencijas, simpoziumus, seminarus, kitus Mokslų akademijos veiklą atitinkančius renginius;
  • sudaro bendradarbiavimo sutartis su užsienio mokslų akademijomis, Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei organizacijomis, stoja į tarptautines mokslines organizacijas, skatina savo narių veiklą jose, dalyvauja tarptautinėse, užsienio valstybių ir nacionalinėse programose;
  • skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą, konkurso būdu iš valstybės biudžeto, paramos teikėjų lėšų ar kitų teisėtai gautų lėšų skiria dotacijas ir stipendijas moksliniame darbe pasižymėjusiems mokslininkams ir studentams, siunčia mokslininkus stažuotis ir dirbti į užsienio mokslo centrus;
  • steigia ir teikia garbės vardus, premijas ir apdovanojimus už mokslo laimėjimus ir (arba) indėlį į eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą;
  • bendradarbiauja su pramonės ir verslo įmonėmis bei organizacijomis mokslo ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros klausimais;
  • bendradarbiauja su mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijomis;
  • turi įstatymų, kitų teisės aktų ir Statuto nustatytą savarankiškumą, nustato savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
  • saugo savo archyve Mokslų akademijos narių asmens bylas, taip pat Mokslų akademijos įsteigtų juridinių asmenų archyvinius dokumentus ir kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą;
  • naudojasi kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

Mokslų akademija kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos teikia Seimui, mokslo bendruomenei ir visuomenei savo veiklos ataskaitą.

Pagrindiniai LMA darbai

Vyriausybės pavedimu LMA organizuoja Lietuvos mokslo premijų komisijos veiklą, įsteigė ir teikia 15 vardinių mokslo premijų, skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą kasmet skirdama po 10 premijų jauniesiems mokslininkams, 15 – aukštųjų mokyklų studentams. Nuo 2010 m. LMA skiria 15 metinių stipendijų jauniesiems mokslininkams.

Organizacinė sandara ir valdymas

Aukščiausias Mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas.

Mokslų akademijos veiklai tarp Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Mokslų akademijos prezidentas ir Mokslų akademijos prezidiumas.

Mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir vidinę struktūrą nustato Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato Prezidiumas.

Mokslų akademija įgyvendina valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos savininkės teises ir pareigas.

Mokslų akademijos prezidiumą sudaro Mokslų akademijos prezidentas, viceprezidentai, vyriausiasis mokslinis sekretorius, mokslų skyrių pirmininkai ir kiti Prezidiumo nariai. Prezidiumo narių skaičių nustato Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas.

Mokslų akademijos prezidentu, viceprezidentu, vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi, mokslų skyriaus pirmininku tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Mokslų akademijos prezidentą, viceprezidentus, vyriausiąjį mokslinį sekretorių ir kitus Prezidiumo narius, išskyrus mokslų skyrių pirmininkus, siūlo ir renka Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime.

Prezidiumo sudėtis Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo nutarimu tvirtinama 4 metams.

Mokslų akademijos prezidentas yra vienasmenis Mokslų akademijos valdymo organas. Prezidento funkcijos yra nustatytos statute.

Akademijos Prezidiumo ir skyrių funkcijos yra nustatytos statute.

Veiklos istorija

Užmanymas

Lietuvos mokslų akademijos idėja buvo iškelta dar XVIII a. pabaigoje, kai 1773 m. projektą įkurti "Mokslininkų draugiją" („Korpusą“) parengė Vilniaus universiteto rektorius, astronomijos profesorius Martynas Počobutas. Tačiau šis sumanymas dėl tuometinės sudėtingos politinės krašto padėties nebuvo įgyvendintas.

Mokslų akademijos (MA), kaip aukščiausios Lietuvos mokslo ir kultūros įstaigos, idėją tautinio atgimimo metais gaivino Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas ir kiti. Jų 1907 m. įkurta Lietuvių mokslo draugija, plėtodama kalbos, tautosakos, istorijos, etnografijos ir krašto gamtos tyrimus, įsteigdama istorijos ir etnografijos muziejų bei lituanistinę biblioteką, faktiškai ir tapo Mokslų akademijos užuomazga.

1920 m. Kaune buvo įsteigti Aukštieji mokslo kursai, kurie po poros metų išaugo į Lietuvos universitetą. Jo profesūra ir ėmė kalbėti apie Mokslų akademijos subūrimo Lietuvoje būtinybę. 1928 m. mokslininkai Vincas Krėvė-Mickevičius, Mykolas Biržiška, Petras Skardžius ir Kazys Pakštas parengė tokios įstaigos statutą.

Žymiausieji Lietuvos inteligentijos atstovai Mokslų akademiją suprato kaip savarankišką mokslinių tyrimų bei mokslo organizacinį centrą. Pagal statuto projektą buvo numatyta, kad MA turės 3 skyrius su mokslo institutais. Akademiją sudarytų tikrieji nariai (tai akademikai), nariai korespondentai, nariai bendradarbiai ir garbės nariai. Net alga akademikams buvo numatyta - po 2000 litų per mėnesį, be to, po pusę atlyginimo šventųjų Kalėdų ir Velykų proga.

Dėl lėšų stokos MA įsteigimas buvo atidėtas. Prie šio sumanymo buvo sugrįžta 1933 m., tačiau realūs darbai prasidėjo tik po penkerių metų Lituanistikos instituto steigimu. Šiame darbe iniciatyviausi buvo istorikas Konstantinas Avižonis, lituanistas Petras Skardžius ir etnologas Jonas Balys. Jų parengtą Lituanistikos instituto statutą LR Vyriausybė patvirtino, o iškilmingas atidarymas įvyko 1939 m. kovo 6 d. Kaune.

Lietuvai atgavus Vilnių, Lituanistikos institutas buvo perkeltas į sostinę. Jam perduota Vrublevskių biblioteka, Lietuvos mokslo draugijos ir kitų draugijų archyvai, muziejai. Instituto darbuotojai 1940 m. parengė atnaujintą Lietuvos MA statuto projektą.

Įkūrimas

Akademija, kaip mokslinių tyrimų centras, įkurta 1941 m. sausio 16 d. Vilniuje. Ją sudarė Humanitarinių, Socialinių ir Gamtos mokslų skyriai. Prie Humanitarinių mokslų skyriaus buvo įkurti Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos ir Etnologijos institutai.

Pirmaisiais akademikais tapo literatūros istorikas Mykolas Biržiška, jo brolis kultūrologas Vaclovas Biržiška, ekonomistas Dzidas Budrys, istorikas Augustinas Janulaitis, gamtininkas Tadas Ivanauskas, hidrologas Steponas Kolupaila, medikas Vladas Kuzma, rašytojas Vincas Mickevičius-Krėvė, chemikas Juozas Matulis, poetas ir literatūrologas Vincas Mykolaitis-Putinas, chemikas Antanas Purėnas, ekonomistas Albinas Rimka, lituanistas Petras Skardžius.

Balandžio 18 d. įvyko pirmasis tikrųjų narių susirinkimas, kuriame prezidentu slaptu balsavimu buvo išrinktas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, viceprezidentu – prof. Antanas Purėnas; generaliniais sekretoriais: Humanitarinių mokslų skyriaus – prof. Mykolas Biržiška, Socialinių ir ekonominių mokslų skyriaus – prof. Albinas Rimka, Gamtos mokslų, įskaitant matematiką ir technikos mokslus, skyriaus – prof. Juozas Matulis.

Lituanistikos instituto padalinių pagrindu buvo įsteigti Lietuvių kalbos, Etnologijos, Lietuvos istorijos institutai. Jų direktoriais paskirti žinomi mokslininkai Petras Skardžius, Peliksas Bugailiškis, Konstantinas Jablonskis.

Karo išvakarėse Mokslų akademijoje, jos institutuose ir priskirtose kultūros įstaigose dirbo 180 darbuotojų.

1944 m. viduryje akademija buvo uždaryta.

Atkūrimas

1945 m. ji buvo atkurta pagal TSRS Mokslų akademijos modelį ir priklausė TSRS MA. Jos mokslinė veikla buvo reglamentuojama sovietinės valdžios. 1945 m. LMA pavaldume buvo 9 institutai: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės, Geologijos ir geografijos, Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Eksperimentinės medicinos institutai.

Naujai sukurtam Lietuvių literatūros institutui vadovavo Vincas Mykolaitis-Putinas. 1941 m. gegužės 28 d. MA prezidiumas nutarė įsteigti dar ir šiuos padalinius: Ekonomikos bei Lietuvos teisės ir ūkio istorijos institutus, o birželio 11 d. – Chemijos, Geologijos ir geografijos, Biologijos bei Eksperimentinės medicinos institutus.

Vokiečių okupacijos metais Lietuvos mokslų akademija nebuvo uždaryta. Jos nariais tapo žinomi mokslininkai geologas Juozas Dalinkevičius, istorikai Konstantinas Jablonskis ir Zenonas Ivinskis, ekonomistai Vladas Jurgutis ir Petras Šalčius, filosofas Stasys Šalkauskis, biologas Pranciškus Baltrus Šivickis, mechanikos profesorius Kazimieras Vasiliauskas ir kt. Dėl menko įstaigų finansavimo darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau nei 2 kartus.

Sugrįžus sovietų valdžiai, vyriausybėje buvo priimtas nutarimas dėl LMA veiklos atnaujinimo. 1946 m. vasario 20vasario 23 d. įvyko pirmoji mokslų akademijos susirinkimo sesija, kurios metu buvo išrinktas prezidiumas, nauji tikrieji nariai, nariai korespondentai, institutų direktoriai, priimti mokslo tyrimo planai ir numatytos svarbiausios darbo sritys. Joje prezidentu išrinktas Juozas Matulis.

Buvo sukurta tokia MA struktūra: Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Geologijos ir geografijos, Eksperimentinės medicinos, Žemės ūkio, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės institutai. 1948 m. dar įkurtas Technikos mokslų institutas, 1950 m. – Miškų ūkio ir Melioracijos institutai.

1950 m. Mokslų akademijos struktūrose darbavosi tik 215 mokslinių darbuotojų, iš kurių mažiau nei 10 procentų turėjo mokslinius laipsnius.

Plėtra

1958 m. LMA įsikuria adresu Gedimino pr. 3. Kai kurie institutai po to buvo sujungti ir perduoti kitoms organizacijoms. 19631966 m. veikė 8 Lietuvos mokslų akademijos institutai.

1985 m. akademija turėjo 11 institutų Vilniuje ir vieną Kaune. Veikla buvo pradėta organizuoti per 3 Lietuvos mokslų akademijos skyrius.

Sovietiniu laikotarpiu sparčiausiai progresavo tikslieji ir kai kurie gamtos mokslai. Formavosi jų prioritetinės kryptys, palaipsniui buvo pasiekti moksliniai rezultatai, tapę plačiai žinomi bei įgiję netgi pasaulinį pripažinimą.

1989 m. rudenį paskelbė apie atsiskyrimą nuo TSRS Mokslų akademijos. 1990 m. kovą atsisakė žinybinio statuso ir pasiskelbė nepriklausoma mokslo organizacija nuo valstybinių ir politinių institucijų.

1990 m. Lietuvoje veikė 17 LMA mokslinio tyrimo institutų. LMA buvusioje lyg mokslo ministerija 1989 m. dirbo apie 6 tūkstančiai darbuotojų ir 2 tūkstančiai mokslininkų.

Decentralizavimas

1991 m. vasario 12 d. priimtu „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu“ buvo oficialiai panaikinti akademijos žinybos bruožai, ji paskelbta savarankiška akademija, o jos sudėtyje buvusios mokslo įstaigos tapo savarankiškomis mokslo institucijomis. Akademikas – tai garbės vardas, įpareigojantis būti strateginės mokslo plėtros Lietuvoje ekspertu.

1993 m. Seimas patvirtino naują akademijos statutą, kuris dar kartą keistas 2003 m. 2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują LMA statuto redakciją.

Prezidentai (pirmininkai)

Šaltiniai

Aprašymas atnaujintas 2017 m. pagal LBD atstovų pateiktus duomenis.

  • Lietuvos TSR Mokslų akademija XXV [rinkinys]. Vilnius, Mintis, 1967, 467 p.
  • Lietuvos TSR Tautų draugystės ordino Mokslų Akademija. Vilnius, Mokslas, 1981, 169p.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+40-0=40 wiki spaudos ženklai).