Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas - LR įstatymas, nustatantis viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų bei jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

Priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, bet LR Prezidentas Valdas Adamkus vetavo, nepasirašė priimto įstatymo. Švedijoje vykusioje prezidentės spaudos konferencijoje didelio dėmesio sulaukė Seimo patvirtintas įstatymas dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio.[1]. Dėl jo nuostatų naujoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė priekaištų, pirmosios viešnagės užsienyje (Švedija) metu[2]. Švedijos diplomatai išsakė savo susirūpinimą dėl priimto įstatymo ir to, kaip jis paveiks Lietuvą. Jie buvo labai nustebę ir nenori, kad Lietuva pasaulyje ir Europoje skambėtų tik taip blogąja prasme. Prašė kiek įmanoma greičiau pataisyti įstatymą[3].

Pagrindiniai principai

Nustatant nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatas ir atsakomybę už jų pažeidimus, vadovaujamasi nepilnamečių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), visuomenės ir valstybės interesais; viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų profesinių organizacijų savikontrole bei įsipareigojimais. Taip pat tokiais principais kaip atsakomybės priemonių tinkamumas, efektyvumas; proporcingumas, protingumas, sąžiningumas ir padorumas.

Šaltiniai


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3070-0=3070 wiki spaudos ženklai).