Lietuvos Respublikos pilietybė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos Respublikos pilietis)

Lietuvos Respublikos pilietybė - konstitucinis-teisinis ryšys su Lietuvos valstybe; nacionalinė pilietybė. Reglamentuoja LR Konstitucija, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (LR PĮ) ir kiti teisės aktai.

Pilietybė LR teisės aktuose

LR Konstitucija

I SKIRSNIS. 12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas
Nr. XI-1196. 2010 m. gruodžio 2 d.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai
Lietuvos Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
2) asmenys, atkūrę Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą;
3) asmenys, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą;
4) asmenys, išsaugoję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą.

7 straipsnis. Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
6) yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
7) yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
10) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
11) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Įgijimas

Lietuvos pilietybė įgyjama:

  • gimus;
  • įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;
  • suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);
  • optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;
  • ir kitais pilietybės įstatyme numatytais atvejais.[1]

Lietuvoje galioja ius sanguinis (kraujo teisės) principas, bet jis yra papildytas "jus soli" (žemės teisės) principo elementais. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimimo faktu:

  • ius sanguinis principas - vaikas, kurio abu tėvai gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos. Jei tėvai yra skirtingų pilietybių, tačiau vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos pilietis, vaikas taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos teritorijoje, gimė už Lietuvos Respublikos ribų, bet tėvų arba vieno iš jų nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos pilietis, ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė iki jam sukaks 18 metų, nustatoma pagal tėvų susitarimą. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nepriklausomai nuo gimimo vietos.
  • ius soli principas - asmenų be pilietybės vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje tampa Lietuvos Respublikos piliečiu. Vaikai, kurių tėvai yra nežinomi (pamestinukai) yra Lietuvos piliečiai iki to laiko, kol nepaaiškėja kitos aplinkybės.Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Netekimas

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:

  1. atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
  2. įgijus kitos valstybės pilietybę;
  3. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;
  4. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
  5. teismui pripažinus asmenį netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, kai asmuo, turėdamas šios dalies 4 punkte nurodytą leidimą, tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje taip, kad tuo padaroma žala Lietuvos Respublikos interesams.

LR PĮ 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas asmenims, įgijusiems kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės, pilietybę.

Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus LR PĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus[2].

Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

Jeigu nustatoma, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus LR PĮ 18 straipsnio 2 dalyje, arba kad Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje ar dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal LR PĮ 18 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punktą.

Lietuvos Respublikos piliečio pasas

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Respublikos piliečio pasas.

Elektroninės migracijos paslaugos

MIGRIS

Prsijungimo būdai:
1) Turint Lietuvoje suteiktą asmens kodą.
2) Neturint Lietuvoje suteikto asmens kodo > El. paštas (jį nurodžius atsiunčiamas laikinas asmens kodas)

LR pilietybės įstatymų chronologija

Pagrindinis straipsnis – LR pilietybės įstatymai.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+45-0=45 wiki spaudos ženklai).