Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
LR vyriausybe.jpg
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Teisingumo ministerija
Forma Biudžetinė įstaiga
Įkurta 1990 m.
Vadovai Juozas Bernatonis
Būstinė Gedimino pr. 30, Vilnius
Tinklalapis www.tm.lt

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija - Lietuvos Vyriausybės pagrindinė institucija, atsakinga už Lietuvos Respublikos įstatymų ir LRV nutarimų rengimą, kitų teisės aktų projektus, padedanti kartu su kitomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis rengti Lietuvos Respublikos įstatymų, LRV nutarimų ir kitų teisės aktų projektus.[1] Ministerijai vadovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Istorija

1918 m. sudarius pirmąją atkurtos valstybės Vyriausybę ir lapkričio 11 d. teisingumo ministru paskyrus teisininką Petrą Leoną, Lietuvoje buvo įkurta teisingumo ministerija, kuriai buvo pavesta administruoti teismų darbą. Ministerijai vadovaujant trečiosios Vyriausybės teisingumo ministrui Liudui Noreikai buvo toliau kuriama Lietuvos teisinė bazė, o pačiai ministerijai priklausė visas teisingumo darbo organizavimas valstybėje. Ministerija vadovavo teismų sistemai, prokuratūrai, notariatui ir kalinimo vietoms. Negausus centrinis jos aparatas susidėjo iš trijų departamentų: Bendrųjų reikalų, Teisių ir Kalėjimų. 1922 m. buvo baigta kurti teismų sistema, Lietuvos Respublikoje tuo metu jau veikė taikos, karo, apygardos teismai, Tribunolas ir trečiųjų teismai. Tarpukariu ministerija buvo įsikūrusi Kaune, Teisingumo rūmuose, kampiniame L. Sapiegos ir E. Ožeškienės gatvių pastate, pastatytame pagal garsaus architekto Edmundo Fryko projektą 1928 m. Vėliau, 1936 m. rudenį, pastatas buvo pritaikytas tuometinio Seimo rūmams.

Lietuvą okupavus TSRS, nuo 1940 m. rugpjūčio 3 d. įsigaliojo 1936 m. TSRS konstitucija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavadinimas buvo pakeistas į Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) teisingumo liaudies komisariatą. 1946 m. kovo 25 d. ministerija atgavo senąjį pavadinimą ir tapo LTSR Teisingumo ministerija. Tačiau jau 1959 m. rugpjūčio 5 d. ministerija buvo panaikinta, o vietoj jos LTSR Ministrų Tarybos 1959 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 590 įsteigta Juridinė komisija prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos. LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1970 m. rugsėjo 30 d. įsaku įsteigta sąjunginė-respublikinė LTSR teisingumo ministerija, kuri pradėjo darbą 1971 m. sausio 1 d. ir buvo įsikūrusi dabartinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastate (Gynėjų g. 6, Vilnius, tuo metu - Lentvario g.). Ten ministerija dirbo apie 20 metų, kol išsikėlė į Latvių g. 53/54 (dabar šiuo adresu įsikūrusi Rusijos Federacijos Ambasada Lietuvoje). Į dabartinį pastatą (Gedimino pr. 30/Stulginskio g. 1), statytą dar iki 1940 m., Teisingumo ministerija įsikėlė 1993 m., jį perdavė panaikinta Tarptautinių ekonominių santykių ministerija. Dar anksčiau, 1980-1991 m. šiame pastate buvo įsikūrusi Prekybos ministerija, o iki jos - Vilniaus miesto Spalio rajono prokuratūra.

Po beveik penkiasdešimties metų okupacijos 1990 m. kovo 11 d. aktu atkūrus Lietuvos valstybingumą, jau kovo 23 d. buvo sudaryta pirmoji nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė. Pirmuoju Lietuvos Respublikos teisingumo ministru buvo paskirtas teisininkas Pranas Kūris, šias pareigas 1977-1990 m. ėjęs ir LTRS. [2] [3] [4]

Įgaliojimai

Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką nacionalinės teisinės sistemos plėtros, civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo proceso, administracinių bylų teisenos, kovos su korupcija, teisinių paslaugų, antstolių funkcionavimo, notariato, pramoninės nuosavybės apsaugos, vartotojų teisių apsaugos, asmens duomenų apsaugos, religinių bendruomenių ir bendrijų registravimo ir veiklos, politinių partijų steigimosi, registravimo ir veiklos, ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės registrų ir informacinių sistemų veiklos, tarptautinio teisinio bendradarbiavimo ir atstovavimo Lietuvos Respublikos interesams tarptautiniuose teismuose koordinavimo (užtikrinimo) srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą.

Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas:

  • rengia nacionalinės teisinės sistemos plėtros, civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo proceso, administracinių bylų teisenos, kovos su korupcija, teisinių paslaugų, antstolių funkcionavimo, notariato, pramoninės nuosavybės apsaugos, vartotojų teisių apsaugos, asmens duomenų apsaugos, religinių bendruomenių ir bendrijų registravimo ir veiklos, politinių partijų steigimosi, registravimo ir veiklos, ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės registrų ir informacinių sistemų veiklos, tarptautinio teisinio bendradarbiavimo ir atstovavimo Lietuvos Respublikos interesams tarptautiniuose teismuose koordinavimo (užtikrinimo) sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus;
  • sistemina civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo proceso, administracinių bylų teisenos srities teisės aktus, rengia konsoliduotus šių sričių teisės aktų rinkinius (kodeksus), organizuoja jų leidimą;
  • teisės aktų nustatyta tvarka teikia teisines išvadas dėl gautų derinti įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų, Vyriausybės posėdžiui teikiamų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų, taip pat išvadas dėl tarptautinių dvišalių ir daugiašalių sutarčių ir šių sutarčių projektų, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetenciją sudaromų su atitinkamomis užsienio valstybių ar organizacijų institucijomis susitarimų, kurie nėra Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys;
  • pagal kompetenciją perkelia į nacionalinę teisę Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire), ją įgyvendina ir vykdo kitus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja Europos Sąjungos institucijas;
  • pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir derina Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, koordinuoja ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų pozicijų Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais rengimą, taip pat dalyvauja, kai pozicijas rengia kitos valstybės institucijos;
  • pagal kompetenciją užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;

teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių darbą, apibendrina ir analizuoja antstolių veiklos statistiką;

  • teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri notariato veiklą, apibendrina ir analizuoja notarų veiklos statistiką;
  • koordinuoja teismo ekspertizės įstaigų prie ministerijos veiklą;
  • nagrinėja religinių bendruomenių ir bendrijų, jų filialų ir atstovybių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus, tvirtina surašytų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų, pakeistų steigimo dokumentų ir duomenų atitiktį įstatymų reikalavimams ir teikia Juridinių asmenų registrui išvadas dėl jų registravimo ar išregistravimo galimybės;

kaupia informaciją apie dvasinių, ezoterinių ir religinių grupių veiklą Lietuvoje, informuoja visuomenę apie Lietuvoje įsikūrusias naujas religines grupes, dalyvauja įgyvendinant visuomenės švietimo dvasinių, ezoterinių ir religinių grupių klausimais projektus, bendradarbiauja su šioje srityje dirbančiais asmenimis;

  • nagrinėja politinių partijų, jų filialų steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus, tvirtina surašytų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų, programų, pakeistų steigimo dokumentų ir duomenų atitiktį įstatymų reikalavimams ir teikia Juridinių asmenų registrui išvadas dėl jų registravimo ar išregistravimo galimybės;
  • tikrina politinių partijų narių skaičiaus atitiktį teisės aktų reikalavimams;
  • metodiškai vadovauja ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės registrų ir informacinių sistemų kūrimui ir koordinuoja jų funkcionavimą;
  • padeda Vyriausybės atstovui Europos Žmogaus Teisių Teisme įgyvendinti jo teises ir pareigas;
  • vykdo teismų sprendimus ir taikos sutartis dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo ir kitus dokumentus įstatymų nustatytais atvejais;
  • prižiūri civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą, duoda leidimus pakeisti vardą, pavardę, tautybę, teikia metodinę pagalbą civilinės metrikacijos įstaigoms ir kt.[5]

Ministrai

Vardas, Pavardė Laikotarpis
1 Pranas Kūris 1990.03.17 – 1991.01.13
2 Vytautas Pakalniškis 1991.01.13 – 1992.07.21
3 Zenonas Juknevičius 1992.07.21 – 1992.12.02
4 Jonas Prapiestis 1992.12.02 – 1996.04.23
5 Albertas Valys 1996.04.23 – 1996.12.04
6 Vytautas Pakalniškis 1996.12.04 – 1999.06.01
7 Gintaras Balčiūnas 1999.06.01 – 2000.10.27
8 Gintautas Bartkus 2000.10.27 – 2001.07.04
9 Vytautas Markevičius 2001.07.04 – 2004.11.29
10 Gintautas Bužinskas 2004.11.29 – 2006.07.06
11 Petras Baguška 2006.07.06 – 2008.11.28
12 Remigijus Šimašius 2008.11.28 – 2012.12.13
13 Juozas Bernatonis nuo 2012.12.13

Šaltiniai

  1. TM nuostatai
  2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos istorija
  3. A. Liekis, Teisė ir teisingumas Lietuvoje
  4. Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalniškis V., Pečkaitis J.S., Šenavičius A., Lietuvos teisės istorija
  5. [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=388063&p_query=&p_tr2= Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatai. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1464 redakcija)


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Rimantas Lazdynas – autorius – 77% (+9785-0=9785 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 23% (+2872-13=2859 wiki spaudos ženklai).