Lietuvos ežerai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lūšių ežeras Aukštaitijoje
Giliausias Lietuvos ežeras – Tauragnas
Didžiausias Žemaitijoje – Platelių ežeras

Lietuvoje iš viso yra 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha (ežerų klasifikatorius nurodo 2790). Jų bendras plotas – 880 km².[1] Mažesnių yra dar apie 1600. Visi ežerai užima apie 1,37 proc. visos Lietuvos ploto. Be to, šalyje yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 ha. 0,05–0,50 ha ežerėlių yra iki 3150, iš viso jie teužima 530 ha ploto.

Daugiausia ežerų yra Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Dainavos ir Neries-Žeimenos žemumose. Ypač ežeringa sritis – Baltijos aukštumų lanko šiaurinė dalis – Aukštaičių aukštuma. Ten susidarę ištisi ežerynai: Molėtų, Dubingių, Zarasų. Aukštaičių aukštumoje telkšo didžiausi (Drūkšiai, Dysnai), giliausi (Tauragnas, Malkėstaitis), ilgiausi (Asveja, Sartai) ežerai šalyje. Dzūkų ir Sūduvos aukštumose ežerų grupės mažesnės. Ten susidarę Trakų, Aukštadvario ežerynai bei didžiųjų Sūduvos ežerų grupė (Dusia, Metelys, Obelija). Žemaičių aukštumoje tekšo dideli Platelių, Lūksto, Masčio, Biržulio, Germanto ežerai. Dainavos žemumoje driekiasi Veisiejų ežerynas, o Neries-Žeimenos žemumoje – Ignalinos ežerynas. Didžiausias ežeringumas (>11 %) yra šalies šiaurės rytuose, Ignalinos ir Zarasų rajono rytinėje dalyje. Mažiausiai ežerų yra Lietuvos Vidurio žemumoje (<0,5 %) ir Pajūrio žemumoje. Dauguma ežerų telkšo 100–160 m aukštyje virš jūros lygio.

Pagal dubens kilmę Lietuvos ežerai skirstomi į ledyninius (arba glacigeninius), sudarytus ledyno ir jo tirpsmo vandenų (užtvenktiniai, glaciodepresiniai, rininiai, ledo guolio, evorsiniai, senslėniniai), senvaginius (arba fliuviogeninius), lagūninius (arba mareogeninius), pelkinius (arba organogeninius), karstinius, sudėtinguosius ir dirbtinius (arba antropogeninius). Dauguma Lietuvos ežerų susitelkę ledyninės ir upinės kilmės dubenyse. Pagal gylį vyrauja seklūs ir vidutinio gylio ežerai, tik 85 ežerai yra gilesni nei 20 m. 48 % kranto linija mažai vingiuota, 28 % – vidutiniškai vingiuota, 17,5 % – labai vingiuota, 6,5 % nevingiuota.

Pagal pratakumą ežerai skirstomi į:

  • pratakinius (į ežerą ir įteka ir išteka upės) – Lietuvoje tokių 870
  • vandenskyrinius (upės neįteka, tik išteka) – Lietuvoje tokių 300
  • nenutekamuosius (upės įteka, bet neišteka) – Lietuvoje tokių 80
  • akliniuosius (į ežerą upės neįteka ir iš jo neišteka) – visi likę ežerai (dauguma)

Iš visų pratakinių ežerų 650 turi 1 intaką, 140 – 2, 40 – 3 ir 40 – daugiau nei 3 intakus.

Pagal vystymosi stadiją dauguma Lietuvos ežerų yra subrendimo ir senatvės stadijose. Daug ežerų nunyko dėl melioracijos, gamtinės ir antropogeninės eutrofikacijos. Manoma, kad per 12 tūkst. metų užpelkėjo apie 15 tūkst. Lietuvos ežerų.

Ežerų pakrantėse ir atabrade paprastai auga viksvos, ajerai, nendrės, meldai, švendrai, iš plūduriuojančių augalų būdingos vandens lelijos, lūgnės, plūdės, o iš visai pasinėrusių augalų – elodėjos, maurabragiai, dumbliai.

Lietuvos ežerai pagal hidrocheminę sudėtį yra hidrokarbonatų klasės. Bendra mineralizacija >120 mg/l, rūgštingumas 6,5-9,2 pH, hidrokarbonatų >80 mg/l. Dauguma ežerų yra mezotrofiniai (vidutinio maistingumo), mažiau yra eutrofinių (labai maistingų), o aukštapelkėse pasitaiko distrofinių (nemaistingų) ežerų[2].

Didžiausi ežerai

Didžiausi Lietuvos ežerai:

Ežeras Plotas, ha Gylis, m
Drūkšiai 4479,0 33,3
Dysnai 2439,4 6,0
Dusia 2334,2 31,7
Sartai 1331,6 22,0
Luodis 1320,0 16,5
Metelys 1292,0 15,0
Platelių ežeras 1209,6 46,6
Avilys 1209,0 13,5
Rėkyvos ežeras 1150,9 7,0
Alaušas 1054,0 42,0

4226,6 ha Drūkšių ežero priklauso Lietuvai.

Vištyčio ežeras (1783 ha) būtų ketvirtas pagal dydį, bet tik nedidelė jo dalis (543,7 ha) yra Lietuvos Respublikos teritorijoje – didžioji dalis priklauso Rusijai.

Giliausi ežerai

Ilgiausi ežerai

Ežerai savivaldybėse


Šaltiniai

  1. Statistikos departamentas
  2. Lietuvos ežerai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 527 psl.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 105% (+8312-101=8211 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 0% (+0-325=-325 wiki spaudos ženklai).