Energetikos Lietuvoje istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos energetikos datos)

Svarbiausios Lietuvos energetikos istorijos datos

  • VIII tūkstantmetyje prieš m. e. – Mezolito laikotarpio stovyklų vielose aptikti židiniai rodo, kad to meto žmonės naudojo šiluminę energiją būstams apšildyti ir maistui gaminti.
  • IV tūkstantmetyje prieš m. e. – Neolito laikotarpyje šiluminė energija panaudota lipdytiems puodams degti.
  • I tūkstantmetyje prieš m. e. – Šiluminė energija pradedama naudoti žalvariniams dirbiniams lieti.
  • I-IV a. – Šiluminė energija pradedama naudoti geležiai lydyti įleistose į žemę krosnelėse.
  • I–IV a. – Pereinant nuo lydiminės prie ariamosios žemdirbystės pradedama naudoti darbinių gyvulių energija.
  • V–VIII a. – Šiluminė energija imama naudoti geležiai lydyti antžeminėse krosnelėse, taip pat skirtingo metalo juostoms suvirinti.
  • X-XI a. – Pasirodo puodų žiedžiamasis ratas, sukamosios girnos, varomos žmogaus jėga.
  • XIII–XIV a. – Statomi vandens malūnai, sukami tekančio arba krintančio vandens energija, vėjo malūnai.
  • XV–XVI a. – Plinta įvairūs vandens malūnai (patrankų liejimui, popieriaus gamybai, grūdų malimui).
  • 1753 m. – Vilniaus universitete demonstruota pagal prof. T. Žebrausko projektą pagaminta trinties principu veikusi elektros mašina,
  • 1824 m. – Strėvininkų dvare (Trakų rajonas) kuliamajai sukti imtas naudoti vandens ratas – pirmasis mechaninis variklis Lietuvos žemės ūkyje. Prie Klaipėdos uosto priregistruotas pirmasis garlaivis.
  • 1840 m. – Klaipėdoje J. Masono metalo ir medžio apdirbimo įmonėje įrengta garo mašina – pirmasis Lietuvos pramonėje šiluminis variklis.
  • 1847 m. – Kaune pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje garo malūnas.
  • 1860 m. – Lentvario dvare kuliamajai sukti imta naudoti garo mašina – pirmasis Lietuvos žemės ūkyje šiluminis variklis,
  • 1860 m. rugsėjo 4 d. – Į Vilnių atvažiavo pirmasis traukinys.
  • 1861 m. – Pradėjo veikti Klaipėdos dujų fabrikas – pirmoji Lietuvos teritorijoje energetinė įmonė.
  • 1864 m. – Pradėjo veikti Vilniaus dujų fabrikas.
  • 1865 m. – Šilutės rajone įkurtos pirmos durpių įmonės Lietuvoje.
  • 1880 m. – Klaipėdos mėsos ir dešrų fabrike įrengtas dujinis variklis – pirmasis Lietuvos pramonėje vidaus degimo variklis.
  • 1882 m. – Įsteigtas Šilutės kraikinių durpių fabrikas.
  • 1892 m. balandžio 17 d. – Rietave pradėjo veikli pirmoji Lietuvoje elektrinė.
  • 1893 m. – Kaune, R. Tilmanso metalo gamykloje, pradėjo veikti elektrinė – pirmoji Lietuvoje pramonės įmonės elektros jėgainė.
  • 1897 m. – Pradėjo veikti pirmoji elektrinė Vilniuje, Jurgio (Gedimino) prospekte.
  • 1900 m. sausio 15 d. – Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje Kauno viešoji centrinė elektrinė.
  • 1900 m. – Pradėjo veikti pirmoji elektrinė Šiauliuose, Ch. Frenkelio odos apdirbimo fabrike.
  • 1900 m. – Pradėjo veikti pirmoji elektrinė Klaipėdoje, Povilo g., skirta tramvajui.
  • 1903 m. vasario 14 d. – Pradėjo veikti viešoji centrinė Vilniaus elektrinė.
  • 1904 m. – Klaipėdoje pradėjo veikti elektrinis tramvajus.
  • 1904 m. – Kairiškiuose prie Virvytės upės įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas – pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė.
  • 1909 m. – Komisijos Rusijos vandens jėgoms tirti pirmininkas prof. G. Merčingas pateikė pirmąjį eskizinį projektą Nemuno kilpos hidroištekliams panaudoti.
  • 1912 m. – Vilniaus centrinėje elektrinėje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje garo turbina.
  • 1921 m. – Tauragėje pradėta naudoti aukštosios (3000 V) įtampos kintamoji elektros srovė.
  • 1922 m. – Pirmąkart paskelbti Lietuvos upių energijos ištekliai.
  • 1923 m. – rugpjūčio mėn. pradėjo veikti aukštosios (6000 V) generatorinės įtampos šiluminė Bačiūnų elektrinė.
  • 1923 m. spalio 19 d. pradėjo veikti dyzelinė Panevėžio elektrinė.
  • 1928 m. – Lietuvos universitetas Kaune išleido pirmąja inžinierių elektrikų laidą.
  • 1929 m. birželio 17 d. – Pradėjo veikti viešoji šiluminė Klaipėdos elektrinė.
  • 1930 m. lapkričio 11 d. – Pradėjo veikti viešoji šiluminė Petrašiūnų elektrinė.
  • 1930 m. – Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje 15000 V įtampos elektros tiekimo linija PetrašiūnaiJonava.
  • 1933 m. balandžio 23 d. – Įvyko Kauno elektros energijos vartotojų boikotas.
  • 1935 m. – Sudarytas pirmasis kuro balansas Lietuvoje.
  • 1936 m. kovo mėn. – Įkurtas Lietuvos energijos komitetas.
  • 1940 m. – Sudaryti ir paskelbti pirmojo Lietuvos elektrifikacijos plano matmenys.
  • 1940 m. gruodžio mėn. – Pradėjo veikti viešoji šiluminė Rėkyvos elektrinė.
  • 1941 m. birželio 19 d. – Įjungta pirmoji Lietuvoje 30 kV elektros tiekimo linija ŠiauliaiRadviliškisPanevėžys.
  • 1944 m. liepos 7 d. – Vokiečių kareiviai susprogdino Vilniaus centrinę elektrinę.
  • 1944 m. liepos mėn. – Vokiečių kareiviai susprogdino Kauno dyzelinę elektrinę.
  • 1944 m. liepos 29 d. – Vokiečių kareiviai susprogdino Petrašiūnų šiluminę elektrinę.
  • 1944 m. rugpjūčio mėn. – Operatyviam energetikos valdymui Vilniuje įkurta pirmoji dispečerių grupė.
  • 1944 m. spalio 14 d. – Kaune pradėjo veikti Petrašiūnų popieriaus fabriko elektrinė.
  • 1944 m. lapkričio 6 d. – Vilniuje pradėjo veikti pirmasis (1000 kW galios) energetinis traukinys.
  • 1944 m. gruodžio 17 d. – Kaune pradėjo veikti atstatytas (500 kW galios) dyzelinės elektrinės dyzelis.
  • 1945 m. sausio mėn. – Vokiečių kareiviai susprogdino Klaipėdos šiluminę elektrinę.
  • 1945 m. spalio 8 d. – Pradėjo veikti atstatyta Klaipėdos šiluminės elektrinės pirmoji (1500 kW galios) turbina.
  • 1945 m. spalio 19 d. – Lietuvos energetikos operatyviam valdymui Kaune įkurta Lietuvos energijos valdybos centrinė (vėliau – vyriausioji) dispečerinė tarnyba.
  • 1946 m. spalio 13 d. – Pradėjo veikti atstatyta Petrašiūnų šiluminės elektrinės (3200 kW galios) pirmoji turbina.
  • 1946 m. gruodžio 24 d. – Pradėjo veikti atstatyta Vilniaus centrinės elektrinės (1800 kW galios) pirmoji įurbina.
  • 1947 m. birželio 7 d. – Petrašiūnų, šiluminė elektrinė (Petrašiūnų VRE) pradėjo tiekti garus Petrašiūnų popieriaus fabrikui. Tai laikoma centralizuotos termofikacijos pradžia Lietuvoje.
  • 19501951 m. – Nutiestos pirmosios 35 kV elektros tiekimo linijos: Petrašiūnų VRE – Eiguliai, Vilniaus TE-2 – Šiaurinė.
  • 1951 m. rugsėjo 27 d. – Pradėjo veikti naujos Vilniaus termofikacinės elektrinės (Vilniaus TE-2) pirmoji (12000 kW galios) turbina.
  • 1955 m. lapkričio mėn. – Pradėta statyti Kauno hidroelektrinė.
  • 1956 m. lapkričio 11 d. – įjungta pirmoji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Petrašiūnų VRE – Panevėžys – Rėkyvos VRE. Petrašiūnuose ir Rėkyvoje pradėjo veikti pirmosios 110 kV pastotės. Tuo pradėta kurti Lietuvos energetikos sistema.
  • 1957 m. – Įkurta Liaudies ūkio tarybos Energetikos ūkio valdyba. Centralizuotas Lietuvos energetikos valdymas.
  • 1957 m. – Vilniuje pradėta centralizuota termofikacija. (Pirmasis buitinis vartotojas – namas Vytenio g. 10.)
  • 1958 m. gegužės 17 d. – Įkurtas Energetikos statybos trestas.
  • 1958 m. lapkričio 2 d. - Įjungta antroji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Vilnius–Kaunas. Tai pirmoji ETL gelžbetoninėmis atramomis.
  • 1959 m. vasario 16 d. – Paskirta komisija parinkti aikštelę Lietuvos valstybinei rajoninei elektrinei (Lietuvos VRE) statyti.
  • 1959 m. lapkričio 5 d. – Įjungtas pirmasis (22 500 kW galios) Kauno hidroelektrinės agregatas.
  • 1959 m. – Zarasų raj pradėjo veikti (2460 kW galios) Antalieptės derivacinė hidroelektrinė.
  • 1960 m. vasario 8 d. - įjungus 110 kV elektros tiekimo linijas Kaunas – MarijampolėTilžė – Šilutė – Klaipėda, pradėjo veikti pirmasis tarpsisteminis ryšys tarp Lietuvos ir Kaliningrado energetikos sistemų. Tuo baigtas pirmasis respublikos energetikos sistemos kūrimo etapas: visos valstybinės rajoninės elektrinės – abi Vilniaus, Petrašiūnų, Rėkyvos, Klaipėdos šiluminė ir Kauno hidroelektrinė – įjungtos į bendrą energetikos sistemos tinklą.
  • 1960 m. liepos mėn. – Pradėta statyti Lietuvos VRE.
  • 1962 m. spalio 12 d. – Įjungta pirmoji Lietuvoje 330 kV elektros tiekimo linija: Šiauliai – Jelgava (Latvija), Lietuvos energetikos sistema sujungta su Latvijos energetikos sistema ir įjungta į Jungtinę Šiaurės – Vakarų energetikos sistemą. Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje 330/110 kV Šiaulių rajoninė pastotė.
  • 1962 m. gruodžio 30 d. – Pradėjo veikti pirmasis (150000 kW galios) Lietuvos VRE blokas.
  • 1964 m. lapkričio 29 d. – Įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Vilnius – Minskas ir pradėjo veikti 330/110 kV Vilniaus rajoninė pastotė. Lietuvos energetikos sistema sujungta su Baltarusijos energetikos sistema.
  • 1964 m. gruodžio 18 d. – Baigtas pirmasis Lietuvos elektrifikacijos etapas: prie respublikos energetikos sistemos tinklo prijungtas paskutinysis ūkis – Biržų rajono J. Biliūno vardo kolūkis,
  • 1966 m. gruodžio 25 d. – Įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Kaunas – Tilžė. Lietuvos energetikos sistema 330 kV ryšiu sujungta su Kaliningrado energetikos sistema.
  • 1967 m. birželio 22 d – Lietuvos VRE įjungtas penktasis (300 000 kW galios) blokas.
  • 1962 – 1970 m. – Senųjų elektrinių – Vilniaus TE-1 (buvusios miesto centrinės elektrinės), Petrašiūnų VRE, Rėkyvos VRE, Klaipėdos VRE ir Vilniaus TE-2 – turbinos rekonstruotos termofikaciniam darbui. Centralizuoto šilumos tiekimo plėtros pradžia.
  • 1971 m. birželio 1 d. – Pradėta statyti Kauno termofikacinė elektrinė (Kauno TE).
  • 1972 m. rugsėjo 28 d. – Lietuvos VRE įjungtas aštuntasis (300000 kW galios) blokas. Elektrinė pasiekė 1, 8 mln. kW galią. Statyba baigta.
  • 1974 m. – Pradėta statyti Ignalinos atominė elektrinė.
  • 1975 m. gruodžio 27 d. – Pradėjo veikti pirmasis (60 000 kW galios) Kauno termofikacinės elektrinės turboagregatas.
  • 1976 m. sausio mėn. – Pradėta statyti Mažeikių termofikacinė elektrinė.
  • 1976 m. – Pradėta statyti trečioji Vilniaus termofikacinė elektrinė.
  • 1976 m. gruodžio 28 d. – Kauno termofikacinėje elektrinėje įjungtas antrasis (100 000 kW galios) turboagregatas.
  • 1977 m. liepos 11 d. – Pradėta statyti Kaišiadorių hidroakumuliacinė elektrinė.
  • 1978 m. rugsėjo 8 d. – Ignalinos atominėje elektrinėje paklotas pirmasis kubinis metras betono.
  • 1979 m. spalio 26 d. – Pradėjo veikti pirmasis (80000 kW galios) Mažeikių termofikacinės elektrinės turboagregatas.
  • 1980 m. gruodžio 14 d. – Mažeikių TE įjungtas antrasis (80000 kW galios) turboagregatas.
  • 1983 m. liepos mėn. – Pradėtas eksploatuoti Mažeikių TE trečiasis (50000 kW galios) turboagregatas.
  • 1983 m. balandžio 26 d. – Paklotas pirmasis kubinis metras betono Kruonio HAE viršutinio baseino sienelei, o gruodžio 16 d. – vandens priimtuvo pamatams.
  • 1983 m. gruodžio 31 d. – Pradėjo veikti pirmasis (1,5 mln. kW galios) Ignalinos atominės elektrinės blokas.
  • 1984 m. sausio 7 d. – Pradėjo veikti pirmasis (180 000 kW galios) Vilniaus TE-3 blokas.
  • 1984 m. balandžio 21 d. – Kaišiadorių HAE jėgainės pastatui paklotas pirmasis kubinis metras betono.
  • 1986 m. – rugsėjo 11 d. – Vilniaus TE-3 įjungtas antrasis (180 000 kW galios) blokas.
  • 1987 m. – rugpjūčio 31 d. – Ignalinos AE įjungtas antrasis (1,5 mln. kW galios) blokas.
  • 1990 m. – Lietuvos energetikos sistema perėjo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, įkurtas Energetikos ir elektrifikacijos gamybinis susivienijimas „Lietuvos energetika“.
  • 1991 m. – „Lietuvos energetika“ pertvarkytas į valstybinę įmonę „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“.
  • 1995 m. – VĮ „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę (SPAB) „Lietuvos energija“.
  • 1997 m. – nuo AB „Lietuvos energija" atskirtos šilumos tiekimo įmonės bei Vilniaus ir Kauno termofikacinės elektrinės.
  • 2000 m. – priimtas AB „Lietuvos energija" reorganizavimo įstatymas. Atskirti nepagrindinės veiklos filialai ir padaliniai, įsteigtos dukterinės įmonės. Įsteigti regioniniai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos perdavimo tinklo skyriai.
  • 2001 m. akcininkai patvirtino AB „Lietuvos energija” reorganizavimo projektą. SPAB „Lietuvos energija” išskaidyta į savarankiškas bendroves: AB Lietuvos elektrinė, AB Mažeikių elektrinė, AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB Vakarų skirstomieji tinklai.
  • 2001 m. gruodžio 31 d. Ūkio ministerijoje įregistruotos reorganizavimo metu sukurtos naujos keturios bendrovės ir nauja AB „Lietuvos energija” įstatų redakcija. AB „Lietuvos energija“ panaikintas specialiosios paskirties statusas.
  • 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas.
  • 2002 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino atnaujintą Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatytos šalies energetikos plėtros gairės atsižvelgiant į tai, kad Ignalinos AE pirmasis blokas sustabdomas iki 2005 m., o antrasis blokas – 2010 m.
  • 2003 m. gegužės 20 d. priimtas Šilumos ūkio įstatymas.
  • 2004 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė biokuro įstatymo pakeitimo įstatymą.
  • 2005 m. privatizuoti AB „Vakarų skirstomieji tinklai".
  • 2005 m. sustabdytas Ignalinos AE pirmasis blokas.
  • 2006 m. šalia Palangos pastatytas ir ėmė teikti elektros energiją pirmas stambus vėjo jėgainių kompleksas Lietuvoje.
  • 2007 m. Kretingos rajone, Rūdaičių km. bendrovė „Vėjų spektras“ atidarė 30 MW vėjo jėgainių parką.
  • 2010 m. sustabdytas Ignalinos AE antrasis blokas.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+44-0=44 wiki spaudos ženklai).