Istorinė prezidentūra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos istorinė prezidentūra)
Istorinė prezidentūra
Koordinatės:54°53′51.3″N 23°53′50.5″E / 54.897583°N 23.897361°E / 54.897583; 23.897361
Prezidentūros pastatas
Forma Biudžetinė įstaiga
Įkurta 2005 m. liepos 3 d.
Vadovai Renata Mikalajūnaitė
Būstinė Kaunas
Adresas Vilniaus g. 33, LT-44290 Kaunas
Tinklalapis istorineprezidentura.lt
El. paštas info@istorineprezidentura.lt
Telefonas (8-37) 201.778

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune – muziejus, įsikūręs buvusiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose ir savo ekspozicijomis, parodomis, renginiais, mokslo ir mokslo populiarinimo straipsniais bei kita veikla pasakojantis moderniosios Lietuvos valstybės kūrimo istoriją bei statantis tiltus tarp istorijos pažinimo, supratimo ir pasididžiavimo savo valstybe. Muziejuje tyrinėjama ir pristatoma Prezidento institucijos, Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentų ir kitų to meto valstybės kūrėjų, laikinosios sostinės ir Lietuvos visuomenės raidos istorija.

Įžanga

Prezidento rūmai. Kaunas, XX a. 3 deš. S. Sajausko archyvas
Garbės kuopa Prezidentūros sodelyje. Komanda „Šautuvu gerbk!“ grojant Tautos himną. Kaunas, XX a. 4 deš. M. Smečechauskas, ČDM

Sudarydamas darbo grupę Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kaune teisinio statuso ir veiklos klausimams spręsti (2005 m. sausio 12 d.) Prezidentas Valdas Adamkus išreiškė viltį, kad šis paminklas taps visos tautos memorialiniu-pilietiniu centru. 2005 m. liepos 3 d. Prezidentas oficialiai perdavė istorinius rūmus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui kartu su darbo grupės parengta vizija: Istorinė Prezidentūra turi veikti kaip unikalus turinio Lietuvos valstybingumo memorialinė-edukacinė institucija, derinanti muziejaus, pilietinės visuomenės saviraiškos bei edukacijos centro funkcijas. Istorinė Prezidentūra lankytojams atvėrė duris 2005 m. liepos 5 d. ir pakvietė į naujai įrengtą ekspoziciją „Sugrįžtančios relikvijos“.

Nuo atidarymo iki 2011 m. spalio mėnesio muziejui vadovavo žurnalistė ir visuomenininkė Birutė Garbaravičienė. Vadovei su komanda pavyko sukurti naują patrauklų visuomenei kultūros ir pilietinės raiškos centrą, kurio populiarumas ilgainiui tik didėja dėl kryptingai vykdomos veiklos. Kartu dirbo istorikai dr. Simonas Strelcovas, dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, rinkinių saugotoja Rita Škiudienė, administratorė Renata Mikalajūnaitė.

Šiuo metu muziejui vadovauja viešosios komunikacijos magistrė Renata Mikalajūnaitė. Istorikų komanda taip pat pasikeitė, dabar jai priklauso Justina Minelgaitė-Plentienė, Marija Navickaitė, dr. Ingrida Jakubavičienė, Gediminas Kasparavičius, Erika Drumelytė ir Tadas Šaulys. Iš viso muziejuje dirba 19 darbuotojų, iš jų 1 vadovas, 1 rinkinių saugotojas, 3 muziejininkai, 1 edukatorius ir ekskursijų vadovas bei 13 aptarnaujančiojo personalo darbuotojų.[reikalingas šaltinis]

Istorinės Prezidentūros rūmų bendras plotas – 776. 83 m2, tačiau dalis unikalių erdvių neprieinamos lankytojams (Prezidento miegamasis, Prezidentienės miegamasis, budinčios seselės kabinetas, galerija), nes jose įrengti darbuotojų kabinetai ir saugyklos. 2014 m. pabaigoje muziejus parengė investicinį Prezidento rūmų komplekso baigtinės istorinės ir architektūrinės rekonstrukcijos projektą Kultūros objektų aktualizavimo 20142020 m. programai. Numatyta atstatyti šalia rūmų stovėjusį ir sovietiniais metais nugriautą Prezidento kanceliarijos pastatą bei į jį iškelti visus darbuotojų kabinetus ir eksponatų saugyklas, kad visos pagrindinių rūmų erdvės būtų atvertos lankytojams. Projekto likimas kol kas miglotas. Tačiau 2016 m., po dešimtmečio intensyvios veiklos, sulaukta papildomų lėšų (150 tūkst. eurų) iš biudžeto einamajam remontui. Todėl 2018-uosius muziejus pasitiko bent jau kosmetiškai pasigražinęs.

Per metus Istorinę Prezidentūrą aplanko vidutiniškai apie 20 tūkst. lankytojų. 2018-aisiais, švenčiant atkurtos Lietuvos Valstybės šimtmetį, sulaukta net 34 tūkst. lankytojų. Muziejus įsikūręs labai patogioje geografinėje miesto vietoje, Senamiesčio ir Naujamiesčio sandūroje, prie pėsčiųjų Vilniaus gatvės (Vilniaus g. 33). Priešais pastatą plyti miestiečių labai pamėgtas sodelis, kuriame vyksta įvairūs renginiai, geru oru renkasi jaunimas ar šiaip dirbantys žmonės papietauti ir pabendrauti ant žolės. Muziejus pritaikytas neįgaliesiems (įvažiavimas, liftas į 2 aukštą), dirba darbo dienomis (išskyrus pirmadienį) nuo 10 iki 17 val., savaitgaliais nuo 11 iki 16 val., o ketvirtadieniais – net iki 19 valandos. Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba, išskyrus Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją – tomis dienomis muziejuje ir sodelyje vyksta šventiniai renginiai.

2016 m. pradžioje muziejaus komandai – vadovei Renatai Mikalajūnaitei, muziejininkėms Ingridai Jakubavičienei, Justinai Minelgaitei ir Jovitai Jankauskienei – įteikta Kultūros ministerijos premija už muziejininkystę. Premija teikiama už istorinę savimonę formuojančias, visuomenę pažinimo procese dalyvauti skatinančias bei krašto istoriją ir paveldą reprezentuojančias šiuolaikines ekspozicijas ir parodas.

Muziejaus planas ir legenda

Prezidentūra 1 aukštas
1 Paradinis įėjimas, vestibiulis ir rūbinė
2 Budinčiojo karininko kambarys ir laukiamasis (iš dalies atkurtas)
3 Prezidento asmeninio adjutanto kabinetas ir laukiamasis svarbiems svečiams (dabar – laikinųjų parodų erdvė)
Prezidento šeimos butas:
4-5 Vaikų kambariai (vėliau vienas jų – svečių kambarys, dabar – laikinųjų parodų erdvė)
5 Žmonos salonas (dabar – laikinųjų parodų erdvė)
6 Žmonos poilsio kambarys (dabar – darbuotojų kabinetas, nelankomas)
7 Atvira veranda (dabar – tarnybinis įėjimas)
Prezidentūra 2 aukštas
1 Paradiniai laiptai su paauksuotais veidrodžiais
2 Audiencijų salė (dabar – renginių erdvė)
3 Prezidento balkonas
4 Mažasis salonas (dabar – ekspozicija „Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentai ir Prezidento institucija“)
5 Prezidento darbo kambarys (atkurtas)
6 Vaterklozetai (dabar – tarnybinės patalpos, nelankomos)
7 Prezidento poilsio kambarys (dabar – darbuotojų kabinetas, nelankomas)
8 Valgomasis (dabar – laikinųjų parodų erdvė)
9 Uždara galerija (dabar – tarnybinės patalpos, nelankomos)
10 Terasa
11 Prezidento dovanų muziejus (dabar – laikinųjų parodų erdvė)
12 Gailestingosios sesers kambarys (dabar – darbuotojų kabinetas, nelankomas)


Ekspozicijos ir parodos

Per beveik penkioliką veiklos metų muziejuje įrengtos dvi nuolatinės ekspozicijos, visuomenei pristatyta per 30 ilgalaikių parodų.

Ekspozicija „Sugrįžtančios relikvijos“ (veikianti).

Su tam tikromis modifikacijomis ši ekspozicija veikia nuo pat muziejaus atidarymo iki šių dienų. Rūmuose eksponuojami reprezentaciniai portretai, meno kūriniai, puošę prezidentūros interjerus, dovanos Prezidentui, išlikę autentiški baldai, prezidentūros svečių knygos, istorinės nuotraukos, fiksuojančios prezidentų veiklą, jų asmeninio gyvenimo fragmentus.

Ekspozicija „Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentai ir Prezidento institucija“ (veikianti).

2014 m. pabaigoje rūmų 2 aukšte esančiame mažajame salone pradėjo veikti atnaujinta ekspozicija apie Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentus ir prezidento instituciją, skirta azartiškiems istorijos mylėtojams. Ekspozicija pritaikyta vaikams ir jaunimui, todėl joje daug dėmesio skiriama interaktyviosioms edukacinėms veikloms ir žaidimams. Prie stendų su prezidentų portretinėmis nuotraukomis, biografijomis, priesaikomis ir asmeniniais daiktas, galima išgirsti prezidentų kalbas, pamatyti kaip jie atrodė dokumentiniuose kino kadruose, virtualiai pakeliauti prezidentiniu maršrutu ar pasitikrinti žinias apie prezidentus žaidžiant spalvingus ir smagius kompiuterinius žaidimus. Didžiausias lankytojų iššūkis ekspozicijoje – Nepriklausomos Lietuvos simbolis-dėlionė – J. Zikaro skulptūra „Laisvė“, kurią reikia sudėlioti iš 65 istorinius įvykius reprezentuojančių plytų.

Tradiciškai, kiekvienų metų gegužės mėnesį kauniečiams ir miesto svečiams muziejus dovanoja archyvinių fotografijų parodą savo sodelyje. Parodomis pasakojama apie įvairius laikinosios sostinės žmones ir įvykius.

Surengtos šios lauko parodos:

  • Kaunas – laikinoji sostinė (2007 m.)
  • Miesto ir valstybės šventės laikinojoje sostinėje 1918–1940 m. (2008 m.)
  • Mes prie Nemuno užaugę (2009 m.)
  • Važiuojam! Transportas laikinojoje sostinėje (2010 m.)
  • Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m. (2011 m.)
  • Svietelio marios plačiausios: Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune 1922–1936 m. (2012 m.)
  • Vardan tos Lietuvos! Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimo skrydis (2013 m.)
  • Pirmojo pasaulinio karo ženklai Kaune (2014 m.)
  • Dingęs Kaunas (2015 m.)
  • Miesto bitės: žmonės ir jų darbai Kaune 1918–1940 m. (2016 m.)
  • Neabejinga visuomenė: aktualios tarpukario Lietuvos pamokos (2017 m.)
  • Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai (2018 m.)
  • Kas tas Prezidentas? Lietuvos Prezidentai ir Prezidento institucija 1919–1940 metais (2019 m.)

Surengtos parodos muziejuje:

  • „Ypatinga dovana Lietuvai“ iš kolekcininko, visuomenės ir kultūros veikėjo, Amerikos lietuvio Aleksandro Mykolo Račkaus kolekcijų (2018–2019 m.) – veikianti
  • 100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ (2018–2021 m.) – veikianti
  • Marijos Rimos Tūbelytės-Kuhlmann (1923–2014) retrospektyvinė paroda „Kelias į namus“ (2017–2018 m.)
  • Pirmieji čempionai (2017–2018 m.)
  • Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (2016–2018 m.)
  • Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas (2016–2017 m.)
  • Europa ant operacinio stalo: Pirmasis pasaulinis karas Luiso Ramakerso karikatūrose (2015–2016 m.)
  • Gimęs tai vietai ir toms pareigoms: Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1922–1926 m.) (2015–2016 m.)
  • Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (2013–2016 m.)
  • Tango su Mirtimi: Pirmasis pasaulinis karas Luiso Ramakerso karikatūrose (2014–2015 m.)
  • Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje (2014–2015 m.)
  • Varnas varnui akies nekerta? Lietuvos politikai ir visuomeninis gyvenimas Adomo Varno (1879–1979) kūryboje (2014 m.)
  • Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei (2012–2014 m.)
  • Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918–1940 m. (2011–2013 m.)
  • „Po raudonąja žvaigžde: Lietuvos dailė 1940–1941 m.“ (2010–2011 m.)
  • Baltosios pirštinės: oficialioji ir neoficialioji diplomatija Kaune 1918–1940 m. (2008–2010 m.)
  • Prezidentas Antanas Smetona (2007–2009 m.)
  • Pasaulio skautijai – 100 metų (2007–2008 m.)
  • Prezidentas Aleksandras Stulginskis (2007–2009 m.)
  • Prezidentas Kazys Grinius (2006–2007 m.)
  • Menas ir politika. Lietuviškas plakatas (2006 m.)
  • Iš Lito istorijos (2006 m.)

Istorinėje Prezidentūroje daugiausia eksponuojami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų eksponatai, tačiau aktyviai bendradarbiaujama ir su kitais Lietuvos muziejais, archyvais, kitomis institucijomis bei privačiais kolekcininkais, kurie noriai skolina savo kolekcijos ar šeimos daiktus bei archyvines nuotraukas. Pagrindinis visų muziejuje rengiamų parodų partneris – Lietuvos valstybės centrinis archyvas, taip pat labai glaudžiai bendradarbiaujama su Vytauto Didžiojo karo muziejumi, kolekcininkais Antanu Burkumi, Stanislovu Sajausku, Edmundu Liesiu, Jonu Paliu ir kitais.

Kita kultūrinė veikla

Siekiant įtaigiai perteikti muziejaus ekspozicijų ir parodų pagrindines idėjas bei paskatinti tolesnę diskusiją, kas kartą organizuojami su parodos tematika susiję įvairūs renginiai: paskaitos, konferencijos, atviros diskusijos, knygų pristatymai, atmintinų datų ir asmenybių paminėjimo vakarai. Renginiai vyksta Audiencijų salėje, o šiltuoju metų laiku – ir muziejaus sodelyje.

Istorinė Prezidentūra solidžiai pasiruošė atkurtos Lietuvos Valstybės bei Prezidento institucijos šimtmečiams. 2013 m. vasario 16 d. prasidėjęs ir iki pat 2018 m. trukęs projektas „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ per penkis etapus sukvietė virš 20 tūkst. žmonių, kurie balsavo už, jų nuomone, svarbiausius to laikotarpio įvykius. Balsavimo pagrindu 2018 m. vasario 16 d. muziejuje parengta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ buvo atidaryta prieš pat Vasario 16-ąją. O per pačią Vasario 16-ąją muziejus buvo atviras nuo vidurdienio iki vidurnakčio – Istorinę Prezidentūrą aplankė beveik 10 tūkst. švenčiančių žmonių. Atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti muziejus išleido ir tris leidinius (žr. Mokslo veikla). Prezidento institucijos 100-metį Istorinė Prezidentūra pasitiko su solidžia kolektyvine monografija "Prezidento rūmai Kaune" (žr. "Mokslo veikla").

Muziejaus sodelis atgyja ir šaltuoju metų laiku – Vasario 16-osios proga jame vyksta koncertai, teatralizuoti pasirodymai, iš balkono prabyla tarpukario prezidentai ar kitos žinomos to meto asmenybės, Lietuvos Respublikos Prezidento vardu dedamos gėlės prie trijų Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentų paminklų. Audiencijų salėje tą dieną vyksta protų mūšis „Šimtmečio belaukiant“, kuriame komandos azartiškai kaunasi dėl istorijos žinovo vardo.

Tarptautinė muziejų naktis – dar vienas renginys, kai muziejus plačiai atveria duris. Sodelyje surengiamos archyvinių fotografijų parodos, kurias miestiečiai ir miesto svečiai gali nemokamai apžiūrėti visą turistinį sezoną (sodelis atviras nuo 8 iki 21 val.). Per parodų atidarymą visada vyksta visuomenę įtraukiantys renginiai: keturis kartus vyko bėgimai „Ir stok už garbę Lietuvos!”, o pastaruoju metu rengiami su parodos tematika susiję pažintiniai orientaciniai žaidimai.

Knygų pristatymai – dar viena labai populiari ir daug lankytojų sutraukianti kultūrinė veikla. Muziejuje dažniausiai pristatomi su Pirmosios Lietuvos Respublikos istorija susiję leidiniai. Žmonės labai vertina gyvus susitikimus su knygų autoriais ir prasmingas diskusijas, kuriose dalyvaujantys tyrinėjamų sričių ekspertai padeda praplėsti akiratį ir atsako į rūpimus klausimus. Ypač daug dėmesio sulaukė dvi muziejaus istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knygos: „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ bei „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“.

Istorinėje Prezidentūroje vyksta ir miesto bei įvairių miesto institucijų reprezentaciniai renginiai, priimamos oficialios ir neoficialios kitų miestų ar tarptautinės delegacijos, mokslininkų grupės, įvairios istorijos profesionalų ar mėgėjų draugijos. Muziejus bendradarbiauja su universitetais, prezidentų vardų ir kitomis gimnazijomis, Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriumi, įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis. Ne kartą lankėsi ir atidaromas parodas globojo Prezidentas Valdas Adamkus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė net vedė savo klausimų turą Prezidento institucijos įkūrimo 95-mečiui skirtame žinių turnyre.

2015 m. pabaigoje muziejaus sodelis pirmą kartą nušvito Šv. Kalėdų spalvomis: bendradarbiaujant su Kauno senamiesčio draugija, Kauno miesto savivaldybe bei idėją finansiškai parėmus įmonių grupei „Nuova“, tūkstančiai šventinių lempučių sužibo Prezidentūros sodelio medžiuose, o kiemą papuošė menininkės Gailos Akelienės sukurtas Angelas. Įmonių grupė NUOVA papuošė muziejaus sodelį ir 2016–2018 metais.

Kiekvienas Istorinėje Prezidentūroje organizuojamas renginys turi savo tikslinę auditoriją, draugų, talkininkų, partnerių ir rėmėjų. Per beveik penkioliką veiklos metų muziejus įsigijo tūkstančius gerų draugų, kurie prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo klestėjimo.

Edukacinė veikla

Nuo pat 2005 m. muziejus stengiasi patenkinti mokinių, mokytojų ir suaugusiųjų pažinimo ir edukacijos poreikius.

Ši veikla suintensyvėjo 2015 m. pradžioje, kai buvo grąžintas edukatoriaus ir ekskursijų vadovo etatas. Atsirado daug naujų edukacinių programų įvairaus amžiaus mokiniams ir suaugusiesiems. Ekskursijos taip pat pritaikytos skirtingiems žmonių poreikiams ir domėjimosi sritims. Visos siūlomos edukacinės programos yra akredituotos Kultūros paso programos.

Šiltuoju metų laiku lankytojams siūlomas 3 valandų trukmės Prezidentinis maršrutas pėsčiomis po Kauno miesto objektus, kuriuose lankėsi Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentai.

Šiuo metu vykdomos ekskursijos po istorinį Prezidento rūmų pastatą:

  • Apžvalginė ekskursija „Prezidento rūmai“
  • Ekskursija „Moderniosios valstybės kūrimosi istorija Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940)“
  • Ekskursija „Lietuvos Respublikos Prezidentai“

Edukacinės programos moksleiviams ir suaugusiesiems:

  • Edukacinė programa „Jaunojo piliečio pamoka“
  • Edukacinė programa „Mažyliams apie Lietuvą“
  • Edukacinė programa „Agento Mažylio iššūkis“
  • Edukacinė programa „Kol nebuvo interneto: paštas, radijas ir aviacija tarpukario Lietuvoje“
  • Edukacinė programa „Aprangos kodas laikinojoje sostinėje“ (nevyksta 2019–2020)
  • Edukacinė programa „Romantika tarpukariu: apie meilę, flirtą ir kitas linksmybes“
  • Edukacinė programa „Kas tas Prezidentas? Žaliems“
  • Edukacinė programa „Kas tas Prezidentas? Pažengusiems“
  • Edukacinė programa „Nebūk abejingas!“
  • Edukacinė programa „Veidai ir vardai: ar pažįsti mūsų valstybės kūrėjus“
  • Edukacinė programa „Propaganda prieš šimtą metų ir dabar – kaip ją atpažinti?“
  • Specialus edukacinis užsiėmimas „Lietuvos valstybės kūrėjai dailėje“ (žmonėms su demencijos sutrikimais).

Mokslo ir mokslo populiarinimo veiklos

Muziejaus istorikai, tyrinėdami Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį ir besiruošdami parodoms, parengia daug mokslo ir mokslo populiarinimo publikacijų. Mokslo straipsniai spausdinami recenzuojamuose mokslo leidiniuose, o mokslo populiarinimo straipsniai dienos šviesą dažnai išvysta dienraščio „Kauno diena“ puslapiuose, IQ žurnale, įvairiuose žinių portaluose ir kitose virtualiosiose svetainėse.

Populiarindami Pirmosios Lietuvos Respublikos istoriją, muziejaus istorikai bendradarbiauja rengiant ir visuomenei pristatant įvairius leidinius, televizijos ir radijo laidas. Muziejus stengiasi būti tarpininku tarp akademinių istorikų ir visuomenės: kalbėti tokia kalba, kuri nenusižengtų istorinei teisybei, bet būtų suprantama ir įdomi visuomenei.

Muziejaus parengti ir išleisti leidiniai: Katalogas „Laikinoji sostinė 10/160“ (sudarytojos Renata Mikalajūnaitė ir Justina Minelgaitė)

Leidinys „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ (sudarytojos Justina Minelgaitė, Ingrida Jakubavičienė ir Jovita Jankauskienė)

Pasitinkant Prezidento institucijos įsteigimo Lietuvoje 100-metį 2019 metais Istorinė Prezidentūra išleido kolektyvinę monografiją "Prezidento rūmai Kaune" (autorės Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Ingrida Jakubavičienė, Renata Mikalajūnaitė, Justina Minelgaitė, Marija Navickaitė ir Raimonda Rickevičienė).

Fondai

Kaip Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas, Istorinė Prezidentūra naudojasi visais šio muziejaus fondais. Taip pat palaipsniui formuojamas 19181940 m. spaudos ir leidinių fondas, renkamas muziejui dovanotų daiktų, spaudinių bei fotografijų fondas.

2015 m. pabaigoje muziejus įsijungė į projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“, kuris kviečia šalies gyventojus, kolekcininkus, institucijas ir organizacijas atverti savo dokumentų archyvus, liudijančius Lietuvos valstybės kūrimą.

Virtualūs projektai

  • Projektas „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“. Balsavimas muziejuje ir virtualiojoje erdvėje.[1]
  • Projektas „Šimtmečio belaukiant: Vasario 16-oji mano šeimoje“[2]
  • Prezidentinis maršrutas[3], [4]
  • Skaitmeninis leidinys „Pirmoji Lietuvos Respublika: kas, kur, kada?“[5]

Pastato istorija

Istorinės Prezidentūros pastatui jau beveik 175 metai. Statytas kaip paprastas gyvenamasis namas, staiga beveik šimtui metų tapęs galios centru, vėliau buvo bandytas užkloti ir paslėpti po kitokios sistemos klodais. Bet prieš 30 metų pastatas buvo prikeltas iš užmaršties ir iki šiol liudija modernios Lietuvos valstybės idėjos gyvybingumą.

Carinės Rusijos valdžioje – Kauno gubernijos administracinis centras

Dabartinės Istorinės Prezidentūros sklypas susiformavo XIX a. viduryje. Žemės sklypas priklausė dominikonų vienuolynui ir buvo naudojamas daržams. 1844 m. sutartimi jį iš vienuolyno išsinuomojo Flora Čechavičienė. Tačiau 1845 m., Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu uždarius vienuolyną, sklypas perėjo Kauno miesto valdybos nuosavybėn. Flora Čechavičienė ir toliau jį nuomojosi, tik jau iš Kauno miesto. Tuo metu sklype nebuvo jokių pastatų.

1846 m. Flora Čechavičienė gavo leidimą statyti dviejų aukštų, čerpėmis dengtą namą pagal kapitono F. Vinterio projektą. Pirmame aukšte buvo numatyta įrengti 7 erdvius kambarius, antrame – 9 kambarius, tačiau statytojai itin griežtai nesilaikė projekto.

Manoma, kad antroji savininkė Pranciška Belozerskienė apie 1852 m. pastatą padidino – iš abiejų pusių buvo primūryti rizalitai. Vakariniame rizalite įrengta paradinė laiptinė.

Apie 1860 m. rezidenciją įsigijo pirklys Saliamonas Feinbergas. Sklypas priklausė miestui, tad miesto valdyba neterminuotos nuomos sutartimi perleido jį namo savininkui. Dabartinis Istorinės Prezidentūros sodelis iš Vilniaus gatvės pusės sudarė visiškai atskirą sklypą. 1866 m. S. Feinbergas kreipėsi į miesto valdybą prašydamas jį išnuomoti ir leisti įrengti sodą. Miestas patenkino prašymą, o savininkas aptvėrė sklypą metaline tvora. Miesto valdyba sutartimi įpareigojo S. Feinbergą įveisti sodą, kuriuo kaip poilsio vieta galėtų laisvai ir netrukdomi naudotis ir kiti piliečiai. Be to, nuomininkas buvo įpareigotas prižiūrėti ir tvarkyti sodą bei dažyti tvorą. Sklypas buvo numatytas poilsiui, tad sutartis draudė jame statyti pastatus.

Dar 1843 m. buvo suformuota Kauno gubernija, tačiau gubernatorius neturėjo tinkamos rezidencijos ir nuomojo patalpas Kauno senamiestyje. Tad 1866 m. gubernatoriaus rezidencijai buvo išnuomotas šis S. Feinbergo dviejų aukštų namas. Tačiau sklype nebuvo pagalbinių pastatų, todėl 1868 m. vakarinėje dalyje S. Feinbergas pastatė kiemo fligelį ir arklidę-ratinę. Virš arklidės-ratinės buvo pristatytas antras aukštas, naudotas gubernatoriaus kanceliarijai. Vieno aukšto mūriniame fligelyje įrengta gubernatūros virtuvė, ten gyveno virėjas ir liokajus.

Pasibaigus nuomos sutarčiai caro administracija nusprendė nupirkti pastatus, tad 1876 m. S. Feinbergui už juos buvo sumokėti 35 tūkst. sidabro rublių. Abiejuose namo aukštuose buvo po 11 kambarių, parketo grindys, olandiškos baltų koklių krosnys. Pagal gubernijos architekto Edmundo von Mikvico projektą 18761877 m. atliktas kapitalinis pastato remontas: prie rytinio rūmų galo primūrytas priestatas, kuriame įrengti „vaterklozetai“, atlikti kiti pertvarkymai ir interjero pakeitimai.

Per Pirmąjį pasaulinį karą – vokiečių karinės valdžios rezidencija

Vokiečių okupacijos metu buvusiuose gubernatoriaus rūmuose gyveno vokiečių karinės valdžios viršininkas kunigaikštis Franzas Josephas Iseburgas-Birsteinas, o nuo 1918 m. – jo įpėdinis grafas Falkenhausenas. 1915 m. čia buvo apsistojęs ir Vokietijos kaizeris Vilhelmas II.

1919 m. Kaune buvo pilna vokiečių kareivių. Dauguma likę po ką tik pasibaigusio Pirmojo pasaulinio karo, tačiau dalis buvo iš Vokietijos (daugiausia iš Saksonijos) atvykę samdiniai padėti lietuviams kovoti su besiveržiančiais bolševikais. 1919 m. liepą išstūmus Raudonąją armiją iš šalies teritorijos, vokiečiai paliko Kauną. Tuo pat metu iš pastato išsikraustė ten gyvenęs vokiečių civilinės valdžios komisaras Erichas von Zimmerle.

Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai (1919–1940 m.)

1919 m. rugsėjo 1 d. į rūmus įsikėlė prieš 5 mėnesius Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinktas Antanas Smetona ir jo kanceliarija. Kaip Prezidento rezidencija rūmai tarnavo iki 1940 m. birželio 15 d. sovietų okupacijos. Šiame pastate rezidavo visi trys ano meto Lietuvos Respublikos Prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius.

Prezidento A. Stulginskio kadencijos metu, 19231924 m. pastatas buvo remontuojamas. Pirmame aukšte įrengtas Prezidento šeimos butas, įvestas centrinis šildymas, įstiklinta antro aukšto galerija. Prezidento A. Smetonos kadencijos metu (1935 m.) Prezidentūros teritorija buvo aptverta nauja tvora, kurios projektą parengė dailininkas Jonas Juozas Burba. Statinys išliko iki šių dienų.

Prezidento rūmuose patalpos buvo skirtos darbui, o dalyje pirmo aukšto įrengtas privatus Prezidento šeimos butas, į kurį būdavo patenkama pro atskirą įėjimą iš pastato galo. Antrame aukšte buvo du salonai, skirti oficialiems priėmimams. Didesniajame vykdavo oficialūs valstybinių delegacijų priėmimai, jame užsienio diplomatai įteikdavo Prezidentui savo kredencialus. Antrame aukšte dar buvo Prezidento darbo kambarys, valgomasis, taip pat nedidelis kambarys-muziejus, kuriame buvo galima apžiūrėti Prezidento gautas dovanas, bei gailestingosios sesers kambarys.

Lietuvos užsienio reikalų ministrai ir Lietuvos diplomatai užsienio valstybėse dažnai kėlė naujos Prezidentūros klausimą, neva esančioji buvo pernelyg kukli ir maža didesniems priėmimams. Tačiau nė vienas pasiūlymas taip ir nebuvo įgyvendintas.

Prezidento kanceliarija buvo įsikūrusi už Prezidento rūmų, prie Seimo ir Povilo Lukšio gatvių stovėjusiame atskirame dviejų aukštų mūriniame name. Jame buvo įrengti butai Kanceliarijos viršininkui, dviem vairuotojams, sodininkui, šveicoriui ir keturi kambariai Prezidentūroje tarnaujantiems karininkams, du kambariai buvo skirti ir Prezidento asmens adjutantui.

Iš Prezidento (dabar Vilniaus) gatvės pusės prieš Prezidentūrą išliko reprezentacinis sodas. Už Prezidentūros, iš Povilo Lukšio (dabar Šv. Gertrūdos) gatvės pusės, buvo įveistas mažesnis sodelis, kuriame įrengti teniso kortai ir šiltnamis.

1940 m. naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją Lietuvos Vyriausybės nariai susirinko Prezidento rūmų mažajame salone į posėdį, per kurį reikėjo nuspręsti, ką atsakyti į SSSR vyriausybės ultimatumą. Buvo nutarta priimti visus Sovietų Sąjungos reikalavimus. Nesutikęs su tokiu sprendimu, Prezidentas Antanas Smetona ryžosi pasitraukti iš Lietuvos ir bandyti formuoti Lietuvos egzilinę vyriausybę užsienyje.

Sovietų okupacijos metai – bandymas ištrinti istorinę atmintį

Sovietų okupacijos metais istoriniai Prezidento rūmai buvo suniokoti, didžioji dalis turto išgrobstyta ir sunaikinta. Per pirmąją sovietinę okupaciją 1940 m. rūmuose įsikūrė LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Vėliau, vokiečių okupacijos metu, rūmuose veikė vokiečių karinė krašto vadovybė.

Po karo, apie 1945 m., pastate įsikūrė Pionierių namai, o 1955 m. – Mokytojų namai. Veikė kino teatras. Pastatas patyrė daugybę pertvarkų: pirmame aukšte buvo išgriauta daug sienų, įrengta kino salė, kurios grindų nuolydžiui teko nukasti dalį žemės grunto. Nugriautas pagrindinio fasado prieangis su lieto ketaus kolonėlėmis. Sunaikinti puošnūs arkinių langų rėmai. Prezidento rūmų vidinis kiemas sumažėjo palei Šv. Gertrūdos gatvę pastačius kelis naujus daugiabučius.

Istorinių rūmų atgimimas

1989 m. pabaigoje pastatas buvo perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui.

1996 m. sodelyje pastatytos iš bronzos lietos trijų tarpukario prezidentų figūros: Antaną Smetoną atvaizdavo skulptorius Alfonsas Vaura, Kazį GriniųStasys Žirgulis, Aleksandrą StulginskįVytautas Narutis.

1998 m. AB „Kauno PRPI“ parengė rūmų restauravimo projektą (vadovė – architektė Nijolė Švėgždienė, architektūrinės dalies autorė – Julija Zaleckienė). Istorinius tyrimus atliko Violeta Reipaitė ir Raimonda Rickevičienė. Paveldosaugos ekspertų taryba nusprendė pirmenybę teikti Prezidentūros gyvavimo laikotarpiui, kaip reikšmingiausiam Lietuvos valstybės istorijai. Todėl atstatyta pastato plano ir tūrio sandora, buvusi Lietuvos nepriklausomybės metais.

Restauravimas pradėtas 1998 m., tačiau dėl nutrūkusio finansavimo darbus teko stabdyti, o baigta buvo tik 2003 m. Darbus atliko bendrovė „Marijampolės statyba“.

Pastato ekspozicijos įrengimui vadovavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros sektoriaus vedėja Audronė Veilentienė. Įrengta Prezidentūros laikotarpio ekspozicija, kaip memorialinė vertybė atkurtas Prezidento Antano Smetonos darbo kabinetas. Jau atidarius ekspoziciją paradinius laiptus papuošė iš Seimo rūmų Istorinei Prezidentūrai sugrąžinti paauksuoti XIX a. veidrodžiai.

Vytauto Didžiojo karo muziejų perėmus Krašto apsaugos ministerijai, istoriniai Prezidento rūmai 2004 m. atiteko Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijai, o 2005 m. liepos 1 d. buvo perduoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.

1990 m. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros pastatas įtrauktas į istorijos paminklų sąrašą, o 2003 m. rugsėjo 9 d. LR Vyriausybės nutarimu jam patvirtintas kultūros paminklo statusas (G242KP).

Saugomam kompleksui – rūmams ir tvorai su vartais – pripažinta istorinė ir architektūrinė vertė. Pastatas atstovauja XIX a. istorizmo architektūrai, papildytai tarpukario elementais. Stilistiškai jo formas galima sieti su neobaroku. Ankstyvajam istorizmui būdingi lieto ketaus elementai (prieangis, balkonas), taip pat medis interjere – paradiniai laiptai su tekintų baliustrų tvorele.

Pastato istorija pateikta remiantis Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės, Astos Naureckaitės, Julijos Zaleckienės ir Nijolės Švėgždienės publikuotais straipsniais.

Galerija



Šaltiniai

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Istorinė prezidentūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  • Istorinės Prezidentūros svetainė
  • Istorinės Prezidentūros Facebook paskyra[6]
  • Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, sud. R. Mikalajūnaitė, J. Minelgaitė ir kt., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2013.
  • Lukšionytė-Tolvaišienė N. Istorinė Prezidentūra Kaune (Vilniaus g. 33), Archiforma/2, 2006, prieiga per internetą[7]
  • Zaleckienė, Julija; Švėgždienė, Nijolė. Respublikinės reikšmės istorijos ir architektūros paminklas – buvusi Lietuvos Prezidentūra Kaune, Vilniaus g. 33, Kultūros paminklai/7, 2000.
  • Naureckaitė, Asta. Lietuvos laikinosios sostinės istorinis reliktas – Prezidentūra. Kultūros paminklai/11, 2004.
  • Istorinės prezidentūros statinių kompleksas Kultūros vertybių registre[8]


Parengė: Renata Mikalajūnaitė, 2016 m., atnaujinta 2019 m..


Pavyzdinis straipsnis Straipsnis „Istorinė prezidentūra“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius – 100% (+43-0=43 wiki spaudos ženklai).