Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lietuvos karinės jūrų pajėgos
Lt15.jpg
Karinių jūrų pajėgų emblema
Veikimo laikas 1935 - 1939,
1992 - dabar
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Rūšis Karinės jūrų pajėgos
Paskirtis Stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą
Dydis Daugiau, nei 600 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų

Daugiau, nei 10 laivų

Būstinė Klaipėda
Sukaktuvės 1992 liepos 4 d.
1935 rugsėjo 1 d.
Vadovybė
Karinių jūrų pajėgų vadas Admirolas Kęstutis Macijauskas
Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas Komandoras Arūnas Mockus
Simbolika
Karinių jūrų pajėgų vėliava Naval Ensign of Lithuania.svg

Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (toliau LKJP) – tai Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis, kuri stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. LKJP taip pat vykdo tokius veiksmus kaip povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimą ir kontrolę, išminavimo jūroje bei antiteroristines operacijas, laivybos apsaugą ir kontrolę, paieškos ir gelbėjimo darbus bei kitas specialiąsias užduotis. LKJP bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis ekstremalių situacijų atveju.

Istorija

Ištakos

Nors LKJP istorija skaičiuojama nuo tarpukario, tačiau šios institucijos ištakų galima ieškoti daug giliau. Nuo seniausių laikų gyvenusios prie Baltijos jūros aisčių gentys mokėjo statyti laivus, kuriuos naudojo ne tik prekybai, bet ir karybai. Be to, metraščiai rašo, kad XIII a. Rygos ir Klaipėdos pilis bandę sugriauti kuršiai ir žemaičiai buvo atplaukę laivais. Yra žinių ir apie lietuvių pergalę laivų mūšyje Nemune Vytenio laikais. Tačiau besikurianti Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros. Tai sulėtino jūrų karybos plėtojimąsi mūsų šalyje.

Tarpukaris

Vienintelis jūrų uostas – Klaipėda – per miesto gyvavimo istoriją didesnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai. Tačiau net ir tuomet, kai Klaipėda buvo Vokietijos įtakos zonoje, Lietuvą galima vadinti jūrine valstybe. Tuo metu veikę Lietuvos jūrų skautai padėjo kertinį akmenį Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Povilas Julius Labanauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narių. 19241927 m. jis buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P. Labanauskas tapo kone pirmuoju Lietuvos Respublikos diplomuotu jūrų karininku.

1923 m. Lietuva prisijungė Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ ir „Šauliu“. 1923 m. buvo įsteigta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, kuri aktyviai skatino vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną bei įkurti jūrininkų mokyklą, rengiančią Lietuvos jūrininkus.

Laivas „Prezidentas Smetona“

1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.

1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams.

1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtas kpt. ltn. P. Labanauskas.

Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. Ltn. P. Labanauskas ir įgulos nariai tokiam okupantų sprendimui nepakluso. Jie nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į užsienį. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys parodė pasipriešinimą sovietų okupacijai.

Sovietmečiu karo laivas „Prezidentas Smetona“ (vėliau „Pirmūnas“), buvo pervadintas „Korall“ vardu ir atiduotas tarybiniam Baltijos laivynui. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje.

Nuo 1990 m.

F12 „Aukštaitis“
Fregata „Aukštaitis“ apmokymuose US BALTOPS 93

1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tuo metu pagrindiniai valstybės tikslai buvo jos suvereniteto įtvirtinimas ir krašto apsaugos aparato formavimas. Balandžio 25 d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), kurio generaliniu direktoriumi tapo Audrius Butkevičius. Svarbiausias KAD uždavinys – krašto apsaugos sistemos kūrimas. Po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, tarp jų ir Karinės jūrų pajėgos. 1992 m. liepos 4 d. visiškai atkurtos LKJP, kurių vadu tapo Juozapas Algis Leišis.

1992 m. rugsėjo 29 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties Atskirą laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. Nuo tada Lietuvos karinis laivynas tapo savarankiška Lietuvos gynybos ląstele.

1992 m. spalio 29 d. LKJP flotilė papildoma dvejomis lengvosiomis fregatomis: „Žemaitis“ (F11) ir „Aukštaitis“ (F12). Jau kitų metų birželio 5 – 12 d. šios fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93” su Lietuvos Respublikos vėliava. Turbūt galima teigti, jog nuo tada ir prasidėjo LKJP tarptautinis bendradarbiavimas.

2004 m. balandžio 1 d. Lietuva buvo priimta į NATO šalių būrį. Tai turėjo reikšmingos įtakos LKJP plėtojimuisi.

Funkcijos

Pagrindinės Lietuvos karinių jūrų pajėgų funkcijos:

  • Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba;
  • Povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimas ir kontrolė;
  • Išminavimo operacijos;
  • Antiteroristinės operacijos jūroje;
  • Laivybos apsauga ir kontrolė;
  • Paieškos ir gelbėjimo operacijos;
  • Taršos likvidavimo darbų jūros rajone organizavimas, koordinavimas ir vadovavimas.

Padaliniai

LKJP Flyvefisken klasės patruliniai laivai

Lietuvos karines jūrų pajėgas sudaro:

  • Karo laivų flotilė:
    • Priešmininių laivų divizionas;
    • Patrulinių laivų divizionas;
    • Pagalbinių laivų ir katerių divizionas;
  • Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
  • Logistikos tarnyba;
  • Povandeninių veiksmų komanda;
  • Mokymo centras;
  • Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Laivai

Naudojami laivai:

Pavadinimas Nuotrauka Kilmės šalis Klasė Paskirtis Pastatytas LKJP naudojamas nuo Pastabos
Priešmininių laivų divizionas (suformuotas 1999 m. gegužės mėn.)
N42 „Jotvingis“ N42 Jotvingis.jpg Norvegijos vėliava Norvegija Vidar klasės minų traleris Minų traleris 1977 2006 Naudojamas kaip vadovavimo ir aprūpinimo laivas [1].
M51 „Kuršis“ M51 Kursis.jpg Vakarų Vokietijos vėliava Vakarų Vokietija Lindau klasės minų traleris Priešmininis laivas 1958 2000 Perdarytas į minų paieškos laivą. Buvęs Vokietijos KJP laivas M1080 Marburg. Bus pakeistas Hunt klasės minų medžiojimo laivu. Planuojamas nurašyti 2010 m. vasarą [2]
M52 „Sūduvis“ M52 Suduvis.jpg Vakarų Vokietijos vėliava Vakarų Vokietija Lindau klasės minų traleris Priešmininis laivas 1957 1999 Perdarytas į minų paieškos laivą. Buvęs Vokietijos KJP laivas M1071 Koblenz. Bus pakeistas Hunt klasės minų medžiojimo laivu.
M53 „Skalvis“ Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė Hunt klasė Priešmininis laivas 1982 2011 Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M32 Cottesmore .
Patrulinių laivų divizionas (suformuotas 1999 m. gegužės mėn.)
P11 „Žemaitis“ LNF P11 Zemaitis.jpg Danijos vėliava Danija Flyvefisken klasės patrulinis laivas Daugiafunkcinis karinis laivas 1985 2008
P12 „Dzūkas“ P12 Dzukas.jpg Danijos vėliava Danija Flyvefisken klasės patrulinis laivas Daugiafunkcinis karinis laivas 1988 2009
P14 „Aukštaitis“ LNF ship P14 Aukstaitis.jpg Danijos vėliava Danija Flyvefisken klasės patrulinis laivas Daugiafunkcinis karinis laivas 1993 2010
P32 „Sėlis“ P32 Selis.jpg Norvegijos vėliava Norvegija Storm klasės patrulinis kateris Greitaeigis patrulinis kateris 1966 2001
Pagalbinių laivų ir katerių divizionas (suformuotas 2009 m. vasario mėn.)
„Šakiai“ LNF SAR Sakiai 1.jpg SSRS vėliava TSRS Paieškos ir gelbėjimo operacijų laivas 1986 2009
H21 H21 cutter.jpg SSRS vėliava TSRS Uosto kateris 1983 1992 1992 m. gautas iš Lietuvos hidrometeorologijos centro. Naudojamas kaip aprūpinimo laivas.
H22 H22 tugboat.jpg Švedijos vėliava Švedija Uosto vilkikas 1955 2000 Gali būti naudojamas kaip uosto ledlaužis.
H23 „Lokys“ H23 Lokys.jpg Danijos vėliava Danija Uosto kateris 2005 Naudojamas narų užduotims.

Planuojami laivai:

  • Jungtinė Karalystė Hunt klasės minų medžiojimo laivai [3]:
    • HMS „Cottesmore“ (M32) - papildys flotilę 2011-2012 m.
    • HMS „Dulverton“ (M35) - papildys flotilę 2011-2012 m.

Nurašyti laivai:

Šaltiniai


Literatūra

  • Lietuvos karinis laivynas, 1935-1940 (sud. Gintautas Surgailis). - Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2003. - 207 p.: iliustr. - ISBN 9955-423-20-X

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Galerija



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+15939-0=15939 wiki spaudos ženklai).