Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos
Lietuvos karinės jūrų pajėgos | |
---|---|
Karinių jūrų pajėgų emblema | |
Veikimo laikas | 1935 - 1939, 1992 - dabar |
Valstybė | Lietuva |
Pavaldus | Lietuvos ginkluotosios pajėgos |
Rūšis | Karinės jūrų pajėgos |
Paskirtis | Stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą |
Dydis | Daugiau, nei 600 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų
Daugiau, nei 10 laivų |
Būstinė | Klaipėda |
Sukaktuvės | 1992 liepos 4 d. 1935 rugsėjo 1 d. |
Vadovybė | |
Karinių jūrų pajėgų vadas | Admirolas Kęstutis Macijauskas |
Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas | Komandoras Arūnas Mockus |
Simbolika | |
Karinių jūrų pajėgų vėliava |
Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (toliau LKJP) – tai Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis, kuri stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. LKJP taip pat vykdo tokius veiksmus kaip povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimą ir kontrolę, išminavimo jūroje bei antiteroristines operacijas, laivybos apsaugą ir kontrolę, paieškos ir gelbėjimo darbus bei kitas specialiąsias užduotis. LKJP bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis ekstremalių situacijų atveju.
Istorija
Ištakos
Nors LKJP istorija skaičiuojama nuo tarpukario, tačiau šios institucijos ištakų galima ieškoti daug giliau. Nuo seniausių laikų gyvenusios prie Baltijos jūros aisčių gentys mokėjo statyti laivus, kuriuos naudojo ne tik prekybai, bet ir karybai. Be to, metraščiai rašo, kad XIII a. Rygos ir Klaipėdos pilis bandę sugriauti kuršiai ir žemaičiai buvo atplaukę laivais. Yra žinių ir apie lietuvių pergalę laivų mūšyje Nemune Vytenio laikais. Tačiau besikurianti Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros. Tai sulėtino jūrų karybos plėtojimąsi mūsų šalyje.
Tarpukaris
Vienintelis jūrų uostas – Klaipėda – per miesto gyvavimo istoriją didesnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai. Tačiau net ir tuomet, kai Klaipėda buvo Vokietijos įtakos zonoje, Lietuvą galima vadinti jūrine valstybe. Tuo metu veikę Lietuvos jūrų skautai padėjo kertinį akmenį Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Povilas Julius Labanauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narių. 1924–1927 m. jis buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P. Labanauskas tapo kone pirmuoju Lietuvos Respublikos diplomuotu jūrų karininku.
1923 m. Lietuva prisijungė Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ ir „Šauliu“. 1923 m. buvo įsteigta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, kuri aktyviai skatino vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną bei įkurti jūrininkų mokyklą, rengiančią Lietuvos jūrininkus.
1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.
1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams.
1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtas kpt. ltn. P. Labanauskas.
Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. Ltn. P. Labanauskas ir įgulos nariai tokiam okupantų sprendimui nepakluso. Jie nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į užsienį. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys parodė pasipriešinimą sovietų okupacijai.
Sovietmečiu karo laivas „Prezidentas Smetona“ (vėliau „Pirmūnas“), buvo pervadintas „Korall“ vardu ir atiduotas tarybiniam Baltijos laivynui. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje.
Nuo 1990 m.
1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tuo metu pagrindiniai valstybės tikslai buvo jos suvereniteto įtvirtinimas ir krašto apsaugos aparato formavimas. Balandžio 25 d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), kurio generaliniu direktoriumi tapo Audrius Butkevičius. Svarbiausias KAD uždavinys – krašto apsaugos sistemos kūrimas. Po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, tarp jų ir Karinės jūrų pajėgos. 1992 m. liepos 4 d. visiškai atkurtos LKJP, kurių vadu tapo Juozapas Algis Leišis.
1992 m. rugsėjo 29 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties Atskirą laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. Nuo tada Lietuvos karinis laivynas tapo savarankiška Lietuvos gynybos ląstele.
1992 m. spalio 29 d. LKJP flotilė papildoma dvejomis lengvosiomis fregatomis: „Žemaitis“ (F11) ir „Aukštaitis“ (F12). Jau kitų metų birželio 5 – 12 d. šios fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93” su Lietuvos Respublikos vėliava. Turbūt galima teigti, jog nuo tada ir prasidėjo LKJP tarptautinis bendradarbiavimas.
2004 m. balandžio 1 d. Lietuva buvo priimta į NATO šalių būrį. Tai turėjo reikšmingos įtakos LKJP plėtojimuisi.
Funkcijos
Pagrindinės Lietuvos karinių jūrų pajėgų funkcijos:
- Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba;
- Povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimas ir kontrolė;
- Išminavimo operacijos;
- Antiteroristinės operacijos jūroje;
- Laivybos apsauga ir kontrolė;
- Paieškos ir gelbėjimo operacijos;
- Taršos likvidavimo darbų jūros rajone organizavimas, koordinavimas ir vadovavimas.
Padaliniai
Lietuvos karines jūrų pajėgas sudaro:
- Karo laivų flotilė:
- Priešmininių laivų divizionas;
- Patrulinių laivų divizionas;
- Pagalbinių laivų ir katerių divizionas;
- Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
- Logistikos tarnyba;
- Povandeninių veiksmų komanda;
- Mokymo centras;
- Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
Laivai
Naudojami laivai:
Pavadinimas | Nuotrauka | Kilmės šalis | Klasė | Paskirtis | Pastatytas | LKJP naudojamas nuo | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priešmininių laivų divizionas (suformuotas 1999 m. gegužės mėn.) | |||||||
N42 „Jotvingis“ | Norvegija | Vidar klasės minų traleris | Minų traleris | 1977 | 2006 | Naudojamas kaip vadovavimo ir aprūpinimo laivas [1]. | |
M51 „Kuršis“ | Vakarų Vokietija | Lindau klasės minų traleris | Priešmininis laivas | 1958 | 2000 | Perdarytas į minų paieškos laivą. Buvęs Vokietijos KJP laivas M1080 Marburg. Bus pakeistas Hunt klasės minų medžiojimo laivu. Planuojamas nurašyti 2010 m. vasarą [2] | |
M52 „Sūduvis“ | Vakarų Vokietija | Lindau klasės minų traleris | Priešmininis laivas | 1957 | 1999 | Perdarytas į minų paieškos laivą. Buvęs Vokietijos KJP laivas M1071 Koblenz. Bus pakeistas Hunt klasės minų medžiojimo laivu. | |
M53 „Skalvis“ | Jungtinė Karalystė | Hunt klasė | Priešmininis laivas | 1982 | 2011 | Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M32 Cottesmore . | |
Patrulinių laivų divizionas (suformuotas 1999 m. gegužės mėn.) | |||||||
P11 „Žemaitis“ | Danija | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1985 | 2008 | ||
P12 „Dzūkas“ | Danija | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1988 | 2009 | ||
P14 „Aukštaitis“ | Danija | Flyvefisken klasės patrulinis laivas | Daugiafunkcinis karinis laivas | 1993 | 2010 | ||
P32 „Sėlis“ | Norvegija | Storm klasės patrulinis kateris | Greitaeigis patrulinis kateris | 1966 | 2001 | ||
Pagalbinių laivų ir katerių divizionas (suformuotas 2009 m. vasario mėn.) | |||||||
„Šakiai“ | TSRS | Paieškos ir gelbėjimo operacijų laivas | 1986 | 2009 | |||
H21 | TSRS | Uosto kateris | 1983 | 1992 | 1992 m. gautas iš Lietuvos hidrometeorologijos centro. Naudojamas kaip aprūpinimo laivas. | ||
H22 | Švedija | Uosto vilkikas | 1955 | 2000 | Gali būti naudojamas kaip uosto ledlaužis. | ||
H23 „Lokys“ | Danija | Uosto kateris | 2005 | Naudojamas narų užduotims. |
Planuojami laivai:
- Hunt klasės minų medžiojimo laivai [3]:
- HMS „Cottesmore“ (M32) - papildys flotilę 2011-2012 m.
- HMS „Dulverton“ (M35) - papildys flotilę 2011-2012 m.
Nurašyti laivai:
- A41 „Vėtra“ - Valerian Uryvayev klasės meteorologinis laivas, LKJP naudotas 1992-2007 m. kaip aprūpinimo laivas;
- F11 „Žemaitis“ - Griša-III klasės korvetė, LKJP naudota 1992-2008 m., nurašyta 2008-10-22 „dėl nebetinkamumo tarnybinėms užduotims vykdyti“ [4];
- F12 „Aukštaitis“ - Griša-III klasės korvetė, LKJP naudota 1992-2009 m., nurašyta 2009-11-18 „dėl nebetinkamumo tarnybinėms užduotims vykdyti“ [5];
- P31 „Dzūkas“ - Storm klasės patrulinis kateris, LKJP naudotas 1995-2007 m.;
- P33 „Skalvis“ - Storm klasės patrulinis kateris, LKJP naudotas 2001-2009 m.
Šaltiniai
- ↑ Širdžių ėdikas "Jotvingis" "Karys", 2007 m. birželis
- ↑ Paskutinis "Kuršio" pasispardymas "Karys", 2010 m. balandis
- ↑ Lietuvos kariuomenė įsigys du priešmininės kovos laivus
- ↑ Karinių jūrų pajėgų laivo „Žemaitis“ (F11) vėliavos nuleidimo ceremonija
- ↑ Karo laivų flotilėje vyko laivo F12 vėliavų nuleidimo ceremonija
Literatūra
- Lietuvos karinis laivynas, 1935-1940 (sud. Gintautas Surgailis). - Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2003. - 207 p.: iliustr. - ISBN 9955-423-20-X
Nuorodos
- Oficialus Lietuvos karinių jūrų pajėgų puslapis
- Nuotraukų galerija
- Lietuvos karinių jūrų pajėgų apžvalga (2002 m.)
- Gintautas Surgailis. Lietuvos karinis jūrų laivynas 1935-1940
Galerija
|