Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos
Lietuvos karinės oro pajėgos | |
---|---|
Lietuvos karinių oro pajėgų emblema | |
Veikimo laikas | 1919 - 1940, 1992 - dabar |
Valstybė | Lietuva |
Pavaldus | Lietuvos ginkluotosios pajėgos |
Rūšis | Karinės oro pajėgos |
Paskirtis | Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. |
Dydis | Daugiau, nei 1100 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų Daugiau, nei 20 skraidymo aparatų |
Būstinė | Kaunas |
Vadovybė | |
Karinių oro pajėgų vadas | Generolas majoras Edvardas Mažeikis |
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas | Pulkininkas Antanas Jucius |
Simbolika | |
Atpažinimo ženklas | |
Vėliava | |
Lėktuvai | |
Atakos lėktuvai | L-39ZA |
Daugiafunkciniai sraigtasparniai | Mi-8MTV, Mi-8T, Mi-8PS |
Treniruočių lėktuvai | L-39C, Jak-18T, Jak-52 |
Transportiniai lėktuvai | C-27J Spartan, L-410, An-2 |
Lietuvos karinės oro pajėgos (sutr. Lietuvos KOP) – sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. KOP vadas - gen. mjr Edvardas Mažeikis (g. 1961 m.), pareigas eina nuo 2011 m. gegužės 10 d. KOP paskirtis – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 2011 m. pajėgose tarnauja ir dirba virš 1100 žmonių.[1]
Istorija
1919 - 1940 m.
1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Būrio vadu buvo paskirtas Konstantinas Fugalevičius. Pirmąjį lėktuvą (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C VI, o birželio mėnesį buvo nupirkti dar 5 lėktuvai. 1919 m. ir laikotarpiu nuo 1932 iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla.
Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. Daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius, vėliau tapęs pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas, mirė lenkų nelaisvėje. 1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija.
1940 m. Lietuvos KOP savo sudėtyje turėjo žvalgybines, naikintuvų, bombonešių ir mokomąsias grupes (8 eskadrilės). Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Kaune, Zokniuose, Pajuostyje, vasaros metu naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose.
1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo:
- 123 karininkai;
- 246 liktiniai;
- 924 kareiviai;
- 183 civiliai tarnautojai.
Nuo 1992 m.
1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba (viršininkas – pulkininkas leitenantas Z. Vegelevičius ir Edvinas Bagdonavičius).
Nuo 1992 m. balandžio 27 d., naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones, pradėta stebėti valstybės oro erdvė.
1993 m. atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lėktuvai L-39C. 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Antroji aviacijos bazė. 2000 m. Švedijoje įsigyti priešlėktuviniai kompleksai M48.
Sukurta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, į kurią įeina Vilniaus, Klaipėdos, Kauno civiliniai radarai ir radiolokacinių postų radarai, aktyviosios karo aviacijos priemonės.
2003 m. kovo 26 d. Baltijos jūroje sudužo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi-8T. Katastrofoje žuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras.
2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome dislokuojami besikeičiantys NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje (žr. Baltijos oro policija). Tais pačiais metais oro erdvės stebėjimui įsigyti vokiški trimačiai vidutinio nuotolio radarai TRML-3D.
Struktūra
Lietuvos karines oro pajėgas sudaro:
- Aviacijos bazė;
- Oro gynybos batalionas;
- Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
- Ginkluotės ir technikos remonto depas;
- KOP Mokymo centras;
- KOP Inžinerinė tarnyba.
Karinė technika ir ginkluotė
Skraidymo aparatai
Modelis | Nuotrauka | Kilmės šalis | Tipas | Versija | Skaičius | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|---|
Aero L-39 "Albatros" | Čekoslovakija | Treniruočių/lengvasis atakos | L-39ZA | 1 (2) | Galima ginkluotė: iki 500 kg svorio aviacinės bombos, nevaldomos raketos oras - žemė, sudvejinta 23 mm patranka. Vienas sudužo per pratybas 2011 m. rugpjūčio 30 d. netoli Šiaulių[2] | |
Treniruočių | L-39C | 2 | Šiuo metu nenaudojami.[3] | |||
Alenia C-27J "Spartan" | Italija | Vidutinio dydžio taktinis transportinis | C-27J | 3 | Naujos kartos lėktuvai su moderniausia avionika. Gali skraidinti iki 62 karių arba 10 tonų krovinių (taip pat ir karinę techniką). | |
Let L-410 "Turbolet" | Čekoslovakija | Artimojo nuotolio lengvasis transportinis | L-410UVP | 2 | Naudojami desantininkų treniruotėms ir oro taikiniams tempti priešlėktuvinės gynybos sistemos pratybų metu. | |
Antonov An-2 "Colt" | Lenkija | Lengvasis daugiafunkcinis | An-2 | 3 | Pirmieji oro pajėgų orlaiviai. Gali transportuoti iki 12 žmonių, naudojami parašiutininkų treniruotėms. | |
Jakovlev Jak-18 "Max" | TSRS | Treniruočių | Jak-18T | 1 | ||
Jakovlev Jak-52 | TSRS | Treniruočių | Jak-52 | ? | ||
Mil Mi-8 "Hip" | TSRS | Daugiafunkcinis sraigtasparnis | Mi-8MTV-1 | 3 | Naudojami transportavimui, taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Atlikta modernizacija (atnaujinta avionika, varikliai, praplėsti kuro bakai). | |
Mi-8T | 5 | Iš jų 3 sraigtasparniai pritaikyti paieškos ir gelbėjimo darbų atlikimui. | ||||
Mi-8PS | 1 | Padidinto komfortabilumo komandinis sraigtasparnis, gali būti naudojamas svarbių asmenų transportavimui. |
Nebenaudojami (nurašyti) skraidymo aparatai
- 20+ x Antonov An-2 "Colt"
- 1 x Antonov An-24 "Coke" - eksponuojamas Aviacijos muziejuje
- 3 x Antonov An-26 "Curl" - pakeisti naujai nupirktais C-27J "Spartan"
- 6 x Jakovlev Jak-52
- 2 x Aero L-39C "Albatros" - vienas visiškai nurašytas, kitas perduotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutui [3]
- 5 x Mil Mi-2 "Hoplite"
- 4 x PZL-104 Wilga
Priešlėktuvinė ginkluotė (Oro gynybos batalionas)
Pavadinimas | Atvaizdas | Kilmės šalis | Rūšis | Kiekis | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|
FIM-92 Stinger | Jungtinės Amerikos Valstijos | Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas | 8 | Įsigyta 2007 m. "Dual Mount Stinger" modifikacijos kartu su 9 treniruokliais, 2 MPQ-64 Sentinel radarais, taktiniais operacijų centrais, kompleksų transportavimui skirtais Humvee visureigiais ir apie 60 raketų.[4][5] | |
RBS-70 | Švedija | Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas | 21 | Įsigyta 2004 m. iš Norvegijos, kartu su 5 treniruokliais, 5 Giraffe Mk-IV radarais ir apie 210 Mk1 kovinių raketų.[6] | |
Bofors 40 mm L/70 | Švedija | Zenitinė patranka | 18 | Radarais valdoma versija (naudojami ugnies valdymo radarai FCR-790 bei apžvalgos radarai PS-70). Dalis šių zenitinių patrankų sumontuota laivuose. |
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ Krašto apsauga. Ginkluotosios pajėgos. Reguliariosios pajėgos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 201 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Greta Šiaulių susidūrė du kariniai lėktuvai, vienas nukrito
- ↑ 3,0 3,1 Brg. gen. Artūras Leita Lietuvos Karinės oro pajėgos atitinka šiandienos poreikius, Periodinis karinės publicistikos, karo istorijos ir mokslo žurnalas "Kardas", No.3 2009.
- ↑ [1]
- ↑ Raketinis kompleksas Stinger jau Lietuvoje
- ↑ [2]
|