Lietuvos keliai
Lietuvos keliai yra Lietuvos transporto sistemos dalis. Valstybei priklausantys (valstybiniai) keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Valstybei nepriklausantys keliai (gatvės, vietiniai keliai, privažiavimai) priklauso savivaldybėms.
Istorija
 Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Skirstymas
Pagal tipą
Kelių tinklas skirtomas į šias kategorijas:
- Europos kelių tinklo koridoriai
- E kategorijos keliai
- magistraliniai keliai
- krašto ir rajoniniai keliai
Pagal lygmenį
Lietuvoje yra 21324,85 km valstybinių kelių, kurie skirstomi į tris kategorijas:
- magistraliniai (18 trasų, bendras ilgis 1750,05 km),[1]
- krašto (132 trasos, bendras ilgis 4947,90 km),
- rajoniniai (4348 trasos, bendras ilgis 14626,90 km).
Kelių dangų tipai
Kelių dangos (km):
| Danga | Magistraliniai | Krašto | Rajoniniai | Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Asfalto dangos | 1666,54 | 4947,90 | 6258,12 | 12872,56 |
| Cementbetonio dangos | 83,13 | - | 1,27 | 84,40 |
| Žvyro dangos | - | - | 8360,21 | 8360,21 |
| Grindinys | 0,38 | - | 7,30 | 7,68 |
Kelių tinklas
Europos kelių tinklo koridoriai
.png)
1994 m. nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network koridoriai. Juos nustatė Europos šalių transporto ministrai konferencijos metu, kuri vyko Kretoje.
Koridorius Nr. I
Koridorius (greitkelis Via Baltica ir geležinkelio linija Rail Baltica) kerta Lietuvą šiaurės - pietų kryptimi jungdamas Taliną - Rygą - Saločius - Panevėžį - Kauną - Kalvariją - Varšuvą. Koridoriau atšaka Nr. I A jungia Taliną - Rygą - Šiaulius - Tauragę - Kaliningradą.
Koridorius Nr. IX
Koridorius kerta Lietuvą rytų - vakarų kryptimi. Atšaka Nr. IX B jungia Kijevą - Minską - Vilnių - Klaipėdą, o atšaka Nr. IX D — Kauną - Kaliningradą.
E kategorijos keliai
.png)
Lietuvą kerta 6 Europinės reikšmes magistralės:
- E67 (Helsinkis - Talinas - Ryga - Panevėžys - Kaunas - Varšuva - Vroclavas - Praha)
- E28 (Berlynas - Gdanskas - Kaliningradas - Marijampolė - Prienai - Vilnius - Minskas)
- E77 (Pskovas - Ryga - Šiauliai - Karaliaučius - Varšuva - Krokuva - Budapeštas)
- E85 (Klaipėda - Kaunas - Vilnius - Lyda - Černovcai - Bukareštas - Aleksandropolis)
- E262 (Kaunas - Utena - Daugpilis - Rėzeknė - Ostravas)
- E272 (Vilnius - Panevėžys - Šiauliai - Palanga - Klaipėda)
Magistraliniai keliai
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Magistraliniais vadinami tarptautinio susisiekimo Lietuvos keliai.
Magistraliniai kelių ilgis 1748,84 km. Lietuvos magistraliniai keliai yra šie (Kelio ilgiai žymimi iki valstybės sienos):
- A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 311,40 km
- A2 Vilnius–Panevėžys, 135,92 km
- A3 Vilnius–Minskas, 33,99 km
- A4 Vilnius–Varėna–Gardinas, 134,46 km
- A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 97,06 km
- A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, 185,40 km
- A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas, 42,21 km*
- A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, 87,86 km
- A9 Panevėžys–Šiauliai, 78,94 km
- A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauskė, 66,10 km
- A11 Šiauliai–Palanga, 146,85 km
- A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 186,09 km
- A13 Klaipėda–Liepoja, 45,15 km
- A14 Vilnius–Utena, 95,60 km
- A15 Vilnius–Lyda, 49,28 km
- A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė, 137,51 km
- A17 Panevėžio aplinkkelis, 22,28 km
- A18 Šiaulių aplinkkelis, 17,08 km
Krašto ir rajoniniai keliai
| Vaizdas:Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Tiltai ir viadukai valstybinės reikšmės keliuose
Iš viso priskaičiuojama 1522 tiltų susijusių su valstybiniais keliais, kurie skirtomi pagal perdangos medžiagą: gelžbetoninius, plieninius ir medinius.
| Skaičius (vnt.) | Ilgis (m) | |
|---|---|---|
| Gelžbetoniniai | 1440 | 45856 |
| Plieniniai | 79 | 5060 |
| Mediniai | 3 | 267 |
Šaltiniai
- ↑ 2007 m. duomenys
Nuorodos
- Detalus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos kelių žemėlapis
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos tinklalapis
- Atstumai tarp Lietuvos miestų
- Kelių būklė ir eismo sąlygos
- Apribojimai dėl darbų
- Juodosios dėmės
- Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas (patvirtintas LR Vyriausybės)
| ||||||