Lietuvos konstitucinės teisės istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Į lietuvių kalbą išversta Gegužės 3-osios Konstitucija

Lietuvos konstitucinės teisės istorija - Lietuvos valstybės konstitucinių normų raida, istorija, kurios pradžia - XX amžiaus II dešimtmečio pabaiga.

Laikinosios Konstitucijos

Lietuvoje galiojo šios laikinosios Konstitucijos:

    • 1918 metų Lietuvos Konstitucija – pagal ją įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė valstybės tarybai, įstatymų vykdomoji valdžia – prezidiumui;
    • 1919 metų Laikinoji Konstitucija;
    • 1920 metų Laikinoji Konstitucija - pagal ją įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Steigiamajam Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui taip buvo leista rinkti Prezidentą.

Nuolatinės Konstitucijos

Lietuvoje galiojo šios nuolatinės Konstitucijos:

  • 1922 metų Lietuvos Konstitucija – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui buvo leista rinkti Prezidentą. Seimas ir Prezidentas buvo renkami 3 metams. Lietuva – demokratinė respublika, minima valstybinė atributika, valstybinė kalba – lietuvių;
  • 1928 metų Lietuvos Konstitucija Prezidentą rinko patikimi asmenys 7 metams;
  • 1938 metų Lietuvos Konstitucija (vad. Antano Smetonos oktrojuotoji Konstitucija) – buvo įtvirtinta prezidento institucija. Prezidentas renkamas 7 metams. Prezidentas niekam neprivalo atsiskaityti už savo galios veiksmus.

Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.

Literatūra

  • Konstitucinė teisė (autorių kolektyvas). MRU.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: