Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga
Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga – Lietuvos prekybinė organizacija, veikusi 1920–1930 m. Kaune. Pirmasis kooperacijos judėjimo centras Lietuvoje.
Istorija
Įsteigta P. Šalčiaus ir kt. iniciatyva. Vienijo didžiąją dalį miestų ir kaimų vartotojų kooperatyvų. Anksčiau įsikūrusios Kėdainių, Vilkaviškio ir kitos kooperacijos sąjungos tapo Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos skyriais. 1920 m. Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga iš Pakaunės sąjungos perėmė žurnalo „Talka“ leidimą, bet 1925 m. jį perdavė Lietuvos kooperatyvų tarybai. Nuo 1920 m. Tarptautinio kooperacijos aljanso, 1924 m. – Tarptautinės didmenų bendrovės narė. 1926 m. pradėjus veikti Žemės ūkio rūmams nutarta Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungą prijungti prie žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“. Susijungimas formaliai baigtas 1931 m. sausio 1 d.
Veikla
Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga pirko prekes (vartojimo reikmenis, trąšas ir kt.) užsienyje ir aprūpino jomis kooperatyvus, supirkinėjo žemės ūkio produktus eksportui. Palaikė ryšius su Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Vokietijos kooperacijos sąjungomis. Sąjungos vadovybės iniciatyva, t.p. prisidedant kitiems kooperatininkams, 1920 m. įsteigtas Kooperacijos bankas, surengti pirmieji kooperatyvų kongresai, 1925 m. įkurtas kooperacijos judėjimo centras – Lietuvos kooperatyvų taryba.[1]
Valdybos pirmininkai
- Petras Šalčius – 1920–1925 m. ir 1928-1930 m.
- Jonas Pakalka – 1926-1928 m.
Šaltiniai
- ↑ Vincentas Lukoševičius. Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 252 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||