Lietuvos kraštotyros draugija
| Lietuvos kraštotyros draugija | |
|---|---|
| Vaizdas:LKD-logo-300dpi.png | |
| Forma | Asociacija |
| Įkurta | 1930 m. |
| Vadovai | Libertas Klimka |
| Būstinė | Vilnius |
| Adresas | Barboros Radvilaitės g. 8, LT-01124 Vilnius |
| Tinklalapis | LKD_ELIP |
| El. paštas | klimka@gmail.com |
| Telefonas | 686-52.800 |
| Kodai | Juridinio asmens: 191358990 |
Lietuvos kraštotyros draugija (LKD) – Lietuvos savanoriška, visuomeninė krašto gamtos, socialinių reiškinių, kultūros, istorijos ir t.t. tyrėjų organizacija
Tikslai, uždaviniai, funkcijos
1990 m. priimta nauja darbo programa ir įstatai. 2006 m. jie atnaujinti.
Tikslai:
Veiklos kryptys, būdai, formos
LKD vadovaujasi <> m. <> d. patvirtintais įstatais. >> Įstatai
LKD veiklos sritys ir rūšys:
- Krašto tyrimas
- Visuomeninė muziejininkystė
- Konferencijos, seminarai, apskriti stalai
- Leidyba
- ...
1989 m. atsisakyta paminklosaugos
Veiklos organizavimas
...
Pagrindiniai Draugijos darbai
Lietuvos kraštotyros draugijos pagrindinė veikla yra krašto tyrimas, visuomeninė muziejininkystė ir leidyba.
Struktūra
...
Organizacinė sandara ir valdymas
Draugijai vadovauja ir jos veiklą koordinuoja Centro taryba ir valdyba
Ištekliai
...
Narystė
Draugija turi daugiau kaip 8000? (2006 m.) narių ir jaunųjų kraštotyrininkų.
Veiklos istorija
- 1812 m. Dionizas Poška įkūrė pirmąjį kraštotyros muziejų Baubliuose
- 1816 m. iš Vilniaus universiteto profesorių sudaryta kraštotyros komisija kvietė studentus ir mokytojus rinkti medžiagą iš Lietuvos apskričių
- 1855 m. įkurta Vilniaus laikinoji archeologinė komisija
- 1907 m. kraštotyros veikla rūpinosi įkurta Lietuvių mokslo draugija
- XIX a. pabaigoje kultūros draugijos „Atgaja“, „Sietynas“, „Nemunėlio ir Apaščios susivienijimas“ rinko kraštotyros medžiagą
- 1923 ir 1925 m. Kaune įsteigtos pirmosios kraštotyros draugijos
- 1927 m. gegužės 11 d. iniciatyvinė grupė kraštotyros draugijai steigti Šiaulių apskrities savivaldybėje įregistravo Šiaulių kraštotyros draugijos įstatus, kuriuos pasirašė steigėjai: P. Bugailiškis, miesto burmistras Jackus Sondeckis, pradinių klasių inspektorius Kazys Ubeika, savivaldybininkas Julius Švambaris, kunigas Justinas Lapis, J. Bergeris, berniukų gimnazijos direktorius Vaclavas Šliageris
- 1928 m. sausio 7 d. Šiaulių apskrities vadyba Kraštotyros draugijai perdavė 1923 m. kovo 11 d. įsteigto Šiaulių Aušros muziejaus steigėjo teises. Draugija pirmoji pradėjo krašto kaimų inventorizavimą, atliko smulkų jų aprašymą
- 1930 m. Šiaulių kraštotyros draugijos iniciatyva sušauktas pirmasis Lietuvos kraštotyrininkų suvažiavimas
- 1934 m. draugija pradėjo leisti pirmąjį Lietuvoje kraštotyros žurnalą „Gimtasis kraštas“.
- 1930 m. draugija pradėjo leisti „Šiaulių metraštis“
- 1933 m. nutarta leisti kraštotyros žurnalą
- 1935 m. priimta eilė nutarimų ir memorandumų dėl kultūros paminklų apsaugos ir senienų išvežimo
- 1961 m. įkurta LTSR kraštotyros draugija
- 1965–1989 m. vadinosi Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija
- 1989 m. vėl grįžta prie Lietuvos kraštotyros draugijos pavadinimo
- Kraštotyrininkai yra parengę daugiau kaip 9000 įvairios tematikos rankraštinių rinkinių
- 2580 darbų yra Lietuvos kraštotyros draugijos saugykloje Vilniuje
- Daug draugijos surinktos medžiagos yra perduota Istorijos instituto Etnografijos skyriui ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštynui
- 2011 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, Liaudies kultūros centre vyko 12-asis Lietuvos kraštotyros draugijos suvažiavimas
Kraštotyrininkai yra parengę daugiau kaip 9000 įvairios tematikos rankraštinių rinkinių. 2580 darbų yra Lietuvos kraštotyros draugijos saugykloje Vilniuje, daugiau kaip 400 rinkinių perduota Istorijos instituto Etnografijos skyriui, 300 000 įvairios tautosakos žanrų vienetų – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštynui.
Nuo 1963 m. kasmet buvo rengiamos kompleksinės ekspedicijos, surinkta medžiaga publikuojama lokalinėse monografijose – išleista daugiau kaip 30 knygų.
1963–1990 m. ėjo leidinys „Kraštotyra“ (išleistos 25 knygos). 1992 m. pradėtas leisti keturis kartus per metus almanachas „Mūsų kraštas“. Draugija globojo daugiau kaip 250 kraštotyrinių muziejų.
LKD Tarybos pirmininkai
- 1961-1971 m. Vytautas Jakelaitis
- 1971-1979 m. Vytautas Uogintas
- 1985–1987 m. Leokadija Diržinskaitė-Piliušenko
- 1971–1987 m. Vanda Klikūnienė
- 1987-1990 m. Kazimieras Račkauskas
- 1990-2005 m. Irena Seliukaitė
- 2005-2011 m. Aleksandras Šidlauskas
- Nuo 2011 m. Libertas Klimka
Nuorodos, šaltiniai
Aprašymas atnaujintas 2016 m. balandžio mėn. pagal LKD pateiktus duomenis.