Lietuvos liaudies buities muziejus
Lietuvos liaudies buities muziejus | |
---|---|
Koordinatės: | |
Įėjimas į muziejų | |
Forma | Respublikinis muziejus, valstybės biudžetinė įstaiga |
Įkurta | Įsteigtas 1966 m. sausio 1 d. (lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d.) |
Vadovai |
|
Būstinė | Rumšiškės, Kaišiadorių r. |
Adresas |
|
Tinklalapis | llbm.lt |
El. paštas | info@llbm.lt |
Telefonas |
|
Kodai | Juridinių asmenų registre: 190757221 |
Lietuvos liaudies buities muziejus (LLBM) – vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (virš 91.420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi, įkurtas Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai etnografijos rūšies muziejus Lietuvoje, pristatantis sumažintą Lietuvą – visus šalies etnografinius regionus: Dzūkiją, Aukštaitiją, Suvalkiją, Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą. Muziejuje per metus apsilanko virš 85 tūkst. lankytojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Tai vienintelis muziejus Lietuvoje veikiantis 7 dienas per savaitę.
Istorija
Pirmutiniu bandymu įkurti lietuvišką tėviškės muziejų laikytinas „Lietuviškas namelis“, įkurtas 1905 m. Tilžėje, Jokūbinės parke. K. Čerbulėno teigimu, tai buvo pirmas po atviru dangumi muziejus Vidurio ir Šiaurės Rytų Europoje. Po Antrojo pasaulinio karo vieno trobesio muziejus buvo sunaikintas.
Mokslininkų A. Becenbergerio, R. Detlefseno ir kitų, taip pat kraštotyros draugijų, pastangomis 1912 m. Karaliaučiuje atidarytas „Rytprūsių Tėviškės muziejus“, kuris 1940 m. buvo perkeltas į dabartinę Lenkiją, Olštyneką.
1930 m. Žemės ūkio rūmai įkūrė muziejų Kaune, Parodos aikštėje. 7 ha teritorijoje buvo pastatyti keli pastatai, koplytėlės, kryžiai. Tačiau pokario metais jie, kartu su 4000-iais sukauptų eksponatų, buvo sunaikinti okupantų.
Po Antrojo pasaulinio karo vėl susirūpinta muziejaus po atviru dangumi kūrimu. Muziejaus įkūrimo idėją puoselėjo etnografas Vacys Milius ir architektūros istorikas Klemensas Čerbulėnas, etnografas Izidorius Butkevičius, architektai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Juozas Baršauskas. 1965 m. LSSR vyriausybė priėmė nutarimą dėl muziejaus steigimo. Muziejų siūlyta įkurti Kaune arba Vilniaus apylinkėse, tačiau buvo išrinkta kompromisinė teritorija Kaišiadorių rajone, šalia Rumšiškių – Pievelių kaimo žemėse. Muziejus įkurtas 1966 m. Pievelių kaimo vietoje. Tuomet čia gyveno 18 šeimų. Didžiulė 174 ha teritorija, turtingas kraštovaizdis ir patogi geografinė padėtis atitiko visus muziejui po atviru dangumi keliamus reikalavimus. 1966 m. parengtas detalusis planas.
1967 m. prasidėjo muziejaus statybos. Zonavimo ir ekspozicijos išdėstymo projektą parengė architektas Romanas Jaloveckas, projektą detalizavo architektės Birutė Kugevičienė, Diana Volungevičiūtė-Pikšrienė. Pirmieji eksponatai – malūnas iš Šiluvos apylinkių, namas iš Plungės rajono, dviaukštis svirnas iš Dzūkijos. Muziejus 1974 m. atidarytos lankytojams, jame buvo 52 pastatai. Pirmosios ekspozicijos įrengimui vadovavo Klemensas Čerbulėnas, Stasys Daunys, Vytautas Stanikūnas. Tačiau statybos vyko toliau: suformuotas aukštaičių rėžinis kaimo fragmentas, dzūkų bendrė, išplėsta žemaičių kaimo struktūrinė dalis. Suvalkijos sektoriuje pastatyta vargana miškų darbininko sodyba ir malūnininko sodyba.
1976–1984 m. buvo rengiamas, derinamas muziejaus miestelio projektas. Jį projektavo architektės Birutė Kugevičienė ir Diana Volungevičiūtė Pikšrienė, muziejininkai dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, Vytautas Stanikūnas, Stasys Daunys. 1987 m. sąraše numatyta atkelti 60 pastatų. 1980 – 1989 m. perkelti, atstatyti ir pastatyti pagal brėžinius 17 miestelio pastatų.
Atidarius muziejų, statiškas ekspozicijas pagyvindavo etnografinių ansamblių pasirodymai, koncertai, mėgėjų teatrų spektakliai, sporto varžybos. Bėgant metams, renginių vis daugėjo, jie tapdavo tradiciniais. 1974–1990 m. muziejuje veikė unikalus Lietuvių folkloro teatras, kurio repertuarą sudarė autentiškas folkloras. 1981 metais surengta pirmoji respublikinė Žiemos palydų šventė – dabartinės didžiausios muziejaus šventės – Užgavėnių pirmtakė.
Po nepriklausomybės atgavimo muziejaus finansavimas sumažėjo. Daugiausia pajamų gaunama per kalendorines šventes – Užgavėnes, Velykas, Atvelykį, Jurgines, Sekmines, Kalėdas. Muziejuje galima pajodinėti ar važnyčioti arklius, visą muziejaus ekspoziciją aplankyti važiuojant brička. Per metus muziejų aplanko apie 90 000 lankytojų.
1993 m. muziejuje atsirado neįprastas statinys – jurtos rekonstrukcija, panaši į tokias, kurias 1941-1942 m. tremtiniai statėsi prie Laptevų jūros. Palaipsniui buvo suformuotas ir atskiras sektorius, skirtas Lietuvos gyventojų tremties ir pasipriešinimo atminimui – atkurta partizanų žeminė, trėmimo vagonas, pastatyti paminklai.
2000 m. muziejaus teritorija padidėjo iki 194 ha. Papildomas žemės plotas buvo įsigytas būsimam dvaro sektoriui, eksponuosiančiam medinius XVIII a. Aristavėlės dvaro rūmus.
2010 m. muziejus vykdė valstybės investicijų projektą – „LLBM miestelio komplekso užbaigimas“. Įgyvendinus šį projektą, miestelio aikštėje buvo pastatytas bažnyčios kompleksas, 3 gyvenamieji namai: iš Plungės, Musninkų, Girkalnio, užbaigtas įrengti gyvenamasis prekybinis namas iš Šiaulėnų, arbatinė iš Šeduvos, gaisrinė iš Pakruojo, amatininko-prekybinis namas iš Kauno, restauruotas urmininko namas iš Kėdainių. Miestelio aikštėje buvo įrengti inžinieriniai tinklai, išgrįstas grindinys bei šaligatviai.
2010 m. atstatyti Aristavėlės dvaro rūmai, įgyvendinus Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo projektą ,,Medinio paveldo restauratorių ir tradicinių amatų praktinio mokymo plėtra LLBM, atstatant Aristavelės dvaro sodybos rūmus“. Per projekto antrąjį etapą, 2014 m. pradėti tvarkybos darbai. Dvaras visuomenei, kultūros, medinio paveldo specialistų bendruomenei duris atvėrė 2016 m. spalio 27 d., tuo pačiu oficialiai paskelbta ir Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centro veiklos pradžia.
Vadovai
- 1966–1989 m. Vytautas Stanikūnas
- 1989–1992 m. Zenonas Žumbakis
- 1992–2005 m. Stasys Gutautas
- nuo 2005 m. Violeta Reipaitė
Sektoriai
Muziejus mena XVIII–XX a. laikotarpį Lietuvos kaime ir miesteliuose, yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų. Čia yra svirnai, klėtys, tvartai, klojimai, daržinės, žardinės malkinės, malūnai, tvoros, šuliniai, liaudies architektūros bei senovinės žemdirbystės padargai. 6 km kelyje yra visų 4 Lietuvos etnografinių regionų sodybos, pavieniai pastatai, įvairios dirbtuvės, liaudies technikos paminklai. Muziejuje rengiamos tradicinės lietuvių šventės. Muziejus suskirstytas į etnografinius sektorius ir kelis kitus sektorius:
- Aukštaitija
- Žemaitija
- Suvalkija
- Dzūkija
- Mažoji Lietuva
- miestelis
- jurta
- Aristavėlės dvaro sodyba
- Tautos tremties ir rezistencijos ekspozicija
1974–1990 m. veikė Liaudies muzikos teatro trupė, Klojimo teatras, vadovas Povilas Mataitis. [1]
Ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai
Pirmoji parodomoji ekskursija po muziejų buvo pravesta 1974 m. mokslų dr. Klemenso Čerbulėno. Ekskursijos šiuo metu muziejuje vedamos lietuvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis ištisus metus. LLBM siūlo temines ekskursijas:
- Turistinis maršrutas pagal serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietas
- „Čia mūsų miestelis“
1990 metais muziejuje pravestas pirmasis edukacinis užsiėmimas „Kalėdos“. Ligi šiol jis (dabartinis pavadinimas „Atvažiavo Kalėda“) yra vienas iš populiariausių. Beveik „vienmetis“, nuo 1991 m. vedamas užsiėmimas – „Apšvietimo priemonės ir žvakių liejimas“.
Muziejus yra vienas iš lyderių pagal edukacinių užsiėmimų skaičių – lankytojams siūlo daugiau nei 40 skirtingų edukacinių programų. Dauguma užsiėmimų vyksta ne edukacinėje klasėje, o natūralioje sodybos aplinkoje. Pagal temas jie suskirstyti į kelias grupes, pristatančias šeimos tradicijas, kalendorinius papročius, buitį bei darbus, muzikinį folklorą, amatininkų darbo procesus:
- Šeimos papročiai:
- „Ant krikštatėvių rankų“
- „Kai... buvau, jaunimėlin ėjau“
- „Kiek vaikelio vestuvės, tiek paršelio skerstuvės“
- „Mergvakaris“
- „Vestuvės“
- Kalendoriniai švenčių papročiai:
- „Advento vainikas“
- „Atvažiavo kalėda“
- „Jurginės“, „Sekminės“
- „Laukiu velykėlių“
- „Marginu Velykaitį“
- „Užgavėnės“
- Buitis ir darbai:
- „Apšvietimo priemonės ir žvakių liejimas“
- „Aš ištapysiu kraičių skrynelę“
- „Avelė aprengs ir sušildys“
- „Duona ne vėju ateina“
- „Kaimiški jaunimo žaidimai“
- „Kam gėlių darželis reikalingas?“
- „Lietuvių liaudies žaidimas – ripka“
- „Lietuvos kaimo gyventojų kasdieninė ir šventadieninė apranga XIX a. – XX a. 4 deš.“
- „Lino kelias“
- „O kai aš pas promočiutę buvau...“
- „Pamoka pas daraktorę“
- „Paseikėk ir pasverk“
- „Per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau“
- „Pradžios mokykla XX a. 3-4 deš. Dailyraščio pamoka“
- „Tautos tremtis“
- „Vaikystė, kūdikystė senojoje pirkioje“
- „Vaikų žaidimai, pasakos, dainos“
- „Vakarojimas“
- Tautinis paveldas: šventinių meduolių kepimas ir puošyba
- Muzikinis folkloras
- „Karštai mylėjo jie vienas kitą“
- „Muzikuokime kartu! Tradiciniai lietuvių instrumentai ir dainos”
- „Paukštelių linksmumas“
- „Šokime kartu! Tradiciniai lietuvių šokiai”
- Amatininkų užsiėmimai
- „Bulvinės bandos ant kopūstlapio“
- „Darbštus duoną gamina, tinginys vargą augina“
- „Gintaro apdirbimas“
- ,,Puodynės, puodynėlės, molinukai“
- „Kelionė į šventą girią“
- „Lietuvių senųjų papuošalų gamyba“
- Lietuviškos pirties tradicijos – Dvaro pirtyje ([2]).
Renginiai
Nuolat besikeičiančio ir atsinaujinančio renginių kalendoriaus pagrindas – metų ciklo ir šeimos papročiams skirti renginiai. Jais papildoma ir pagyvinama ekspozicija, sukuriamas pilnesnis praėjusios būties paveikslas. Kasmet muziejuje vyksta daugiau nei 10 muziejaus ir kitų organizatorių renginių:
- „Prancūzų atsitraukimo iš Maskvos“ inscenizacija – sausio mėn.
- Užgavėnės – vasario arba kovo mėn. šeštadienį
- Antroji šv. Velykų diena
- Amatų, darbų ir pramogų diena – gegužės mėn.
- Gedulo ir vilties diena – birželio mėn.
- Joninės – birželio 24 d.
- Oninės ir rugiapjūtė – liepos mėn.
- Muzikos festivalis „Granatos live“ – liepos pab. arba rugpjūčio pr.
- Žolinė – rugpjūčio 15 d.
- Pirties diena – rugsėjo mėn.
- Ekskursija dviračiais aplink „Lietuvą“ – rugsėjo mėn.
- Bėgimas per „Lietuvą“ – spalio mėn.
- Kalėdinio blukio deginimas – gruodžio pab.
Ekspozicijos
Įrengiant LLBM interjero ir eksterjero ekspozicijas siekta, kad kiekvienas čia apsilankęs galėtų rasti savo tėviškę. Muziejuje eksponuoja apie 9,6 % turimų eksponatų. Pradėtos rengti „dinaminės“ ekspozicijos, analogiškos vakarietiškoms „living history“. 1992 m. muziejaus miestelyje atidaryta geležies parduotuvė ir puodžių dirbtuvė. 2000 m. Dzūkijos sektoriuje, Vaitakarčmio sodyboje, lankytojams pristatyta veikianti kerdžiaus ekspozicija, o 2003 m. – žaidimų sodyba Zervynose. 2005 m. atidaryta specialiai muziejuje vykdomoms edukacinėms programoms pritaikyta Pakapių sodyba. 2007 m., sumūrijus aukštaitišką duonkepę krosnį Mičiūnų sodyboje, pradėta kepti duona. 2011 m. rekonstruotas kepėjo namas miestelyje, kuriame imta kepti tautinio paveldo produktą – meduolius.
Muziejus siekia talkinti ir jautrių visuomenės grupių – neįgaliųjų, nuteistųjų – integracijai. 2012 m. Tauragnų sodyboje buvo įrengta pirmoji taktilinė ekspozicija, pritaikyta neregiams ir silpnaregiams muziejaus lankytojams. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistieji pagamino liečiamą sodybos maketą, o ekspozicijos aprašas buvo išleistas Brailio raštu.
2012 m. gyvenajame prekybiniame name iš Šiaulėnų įrengta alkoholinių gėrimų parduotuvė (traktierius) pristatant autentiškus XX a. pradžios baldus ir butelius.
2013 m. gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno įrengtos ekspozicijos: pirmame aukšte – manufaktūros parduotuvė „Gražina“, antrame aukšte – Justinos Tolutaitės audykla ir siuvykla bei siuvimo mašinų ir siuvinėjimo pavyzdžių paroda. Tais pačiais metais atkurta miestelio valsčiaus ekspozicija.
2014 m. muziejaus miestelyje duris atvėrė tarpukario žydo buto ekspozicija, primenanti daugiakultūrinį Lietuvos paveldą. Ją siekta įrengti taip, jog lankytojas išsyk suprastų, kad šiame bute gyveno žydų šeima.
Edukacinėje ekspozicijoje ir jos aplinka, ir eksponatai yra iš dalies pritaikyti mokymui arba savarankiškam mokymuisi. Per pastarąjį dešimtmetį beveik visos naujai įrengtos muziejaus ekspozicijos ar parodos – edukacinės.
Šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimas muziejaus ekspozicijose
Muziejuje edukacijai pasitelkiami ne vien materialūs, bet ir skaitmeniniai eksponatai. Informacinės technologijos pagyvina muziejaus ekspozicijas ir daro jas patrauklesnes, ypač vaikams ir jaunimui.
2006 m. išleista edukacinė elektroninė knyga „Lietuvos etnografijos paveldas vaikams“, kurią sudaro Lietuvos liaudies buities muziejaus filmuoti vaidybiniai siužetai, rodantys darbus seniau ir dabar.
2012 m. muziejaus pagrindiniuose vartuose buvo įrengtas infoterminalas su liečiamu ekranu, kuriame patalpinti 5 Lietuvos regionų bei kitų muziejaus zonų istoriniai – etnografiniai apibūdinimai, sudaryti 4 vizualizuoti maršrutai.
2013 m. muziejus dalyvavo rengiant el. paslaugą „E. Gidas“. Planšečių ir audiogido pagalba gyvenamajame prekybiniame name iš Šiaulėnų pristatomos ekspozicijos. Apie eksponatus galima sužinoti ir nuskaitant QR kodą.
2016 m. Suvalkijos sektoriaus Obelinės sodybos ekspozicija papildyta interaktyviomis instaliacijomis: šuns būdoje įrengta šuns lojimo instaliacija ir sodybos tvarto pastate įrengta instaliacija „ūkininkų dialogas“, kuriame fiksuojamos patarlės.
Žemaitija
- XIX a. pirmos pusės klėtis (Judrėnai, Klaipėdos rajonas)
- 1871 m. tvartas (Gintališkė, Plungės rajonas)
- 1894 m. klojimas (Stumbriai, Plungės rajonas)
- XVIII–XIX a. sąvartos troba (Erlėnai, Kretingos rajonas)
- XIX a. pab. troba (Vismaldai, Telšių rajonas)
- XIX a. pr. tvartas (Žlibinai, Plungės rajonas)
- 1861 m. klėtis (Senoji Įpiltis, Kretingos rajonas)
- XVIII a. pab. karčema (Užbradumė, Plungės rajonas)
- 1856 m. numas (Narvaišiai, Plungės rajonas)
- XIX a. klėtis (Tėveliai, Skuodo rajonas)
- XIX a. daržinė (Peldžiai, Kretingos rajonas)
- XIX a. pr. tvartas (Smilksčiai, Kretingos rajonas)
- 1856 m. troba (Maloniškiai, Kretingos rajonas)
- 1862 m. klėtis (Maloniškiai, Kretingos rajonas)
- 1864 m. klėtis (Maloniškiai, Kretingos rajonas)
- XIX a. antros pusės duonos kepykla (Žeimiai, Plungės rajonas)
- XX a. pr. žardinė (Auksūdys, Kretingos rajonas)
- XIX a. pab. tvartas (Plikiai, Plungės rajonas)
- 1816 m. rūsys (Auksūdys, Kretingos rajonas)
- XVIII a. pab. troba (Sodalė, Skuodo rajonas)
- XIX a. pab. tvartas (Mižuikai, Plungės rajonas)
- XIX a. pr. klojimas (Mažieji Mostaičiai, Plungės rajonas)
- XVIII a. pab. daržinė (Vėlaičiai, Kretingos rajonas)
- 1746 m. klėtis (Jakštaičiai, Kretingos rajonas)
- 1855 m. troba (Dirgalis, Kretingos rajonas)
- 1828 m. klėtis (Dirgalis, Kretingos rajonas)
- 1873 m. klėtis (Dirgalis, Kretingos rajonas)
- XIX a. antros pusės daržinė (Dirgalis, Kretingos rajonas)
- 1859 m. tvartas (Dirgalis, Kretingos rajonas)
- 1802 m. klojimas (Dirgalis, Kretingos rajonas)
Suvalkija
- XX a. pr. stuba (Obelinė, Marijampolės rajonas)
- XX a. pr. tvartas (Kupreliškiai, Vilkaviškio rajonas)
- XX a. pr. klėtis (Obelinė, Marijampolės rajonas)
- 1903 m. kluonas (Vinkšnupiai, Vilkaviškio rajonas)
- XX a. pr. maniežas (Braziūkai, Kauno rajonas)
- XX a. pr. miško darbininko stuba (Viliūšiai, Šakių rajonas)
- XX a. pr. ūkinis trobesys (Pūstauniškiai, Šakių rajonas)
- XX a. pr. tvartas (Bliuviškiai, Šakių rajonas)
- XX a. pr. tvartas (Bliuviškiai, Šakių rajonas)
- 1819 m. klėtis (Bambiniai, Vilkaviškio rajonas)
- XIX a. vid. malūnas (pervežamas, į muziejų atvežtas iš Plynių, Šakių raj.)
- XX a. pr. aliejinė (Mažiškė, Šakių rajonas)
Aukštaitija
- 1870 m. gryčia (Klepšiai, Panevėžio rajonas)
- 1905 m. trobesys (Kyliškiai, Biržų rajonas)
- XX a. pr. tvartas (Klausučiai, Biržų rajonas)
- 1879 m. klėtis (Krepšiai, Kupiškio rajonas)
- 1889 m. pirkia (Sėlė, Utenos rajonas)
- XX a. pr. dangtis (tvartas) (Pievelės, Kaišiadorių rajonas)
- XIX a. vid. klojimas (Ripaičiai, Utenos rajonas)
- XIX a. vid. svirnas (Vyžiai, Utenos rajonas)
- XX a. vid. gryčia (Kilbisai, Kėdainių rajonas)
- XIX a. vid. tvartas (Rimšėnai, Ignalinos rajonas)
- XIX a. pab. gryčia (Kamėnai, Kėdainių rajonas)
- XIX a. pab. ūkinis trobesys (Kamėnai, Kėdainių rajonas)
- XIX a. antros pusės rūmas (Gurai, Kupiškio rajonas)
- XIX a. antros pusės klojimas (Gyvakarai, Kupiškio rajonas)
- XX a. pr. daržinė (Mičiūnai, Kupiškio rajonas)
- XIX a. antros pusės klėtis (Vosgučiai, Rokiškio rajonas)
- 1900 m. tvartas (Ripaičiai, Utenos rajonas)
- XIX a. vid. pirkia (Kirdeikiai, Utenos rajonas)
- XIX a. pab. pirtis (Balteniškė, Ignalinos rajonas)
- XVIII a. vid. Račkiškės koplyčia (Račkiškė, Švenčionių rajonas)
- 1924 m. malūnėlis (Dauniškiai, Molėtų rajonas)
- 1922 m. milo vėlykla (Daubutiškės, Šalčininkų rajonas)
- 1864 m. gryčia (Spalviškiai, Biržų rajonas)
- 1872 m. tvartas (Barklainiai, Pasvalio rajonas)
- XIX a. antros pusės daržinė (Užusienis, Pasvalio rajonas)
- XX a. 2–4 dešimtmečio pirtis (Mičiūnai, Kupiškio rajonas)
- 1864 m. klojimas (Užusienis, Pasvalio rajonas)
- XIX a. antros pusės klėtis (Miegonys, Biržų rajonas)
- XIX a. antros pusės klėtis (Miegonys, Biržų rajonas)
- XX a. pr. malūnas (Akmenė, Raseinių rajonas)
- XX a. pr. kalvė (Aukštadvaris, Trakų rajonas)
- XX a. pr. gryčia (Mičiūnai, Kupiškio rajonas)
- XX a. pr. klėtis (Mičiūnai, Kupiškio rajonas)
- XIX a. antros pusės gryčia (Pakapiai, Kauno rajonas)
- 1868 m. klėtis (Svideniai, Kupiškio rajonas)
Dzūkija
- 1930 m. kluonas (Barčiai, Varėnos rajonas)
- 1946 m. tvartas (Dubininkas, Varėnos rajonas)
- 1926 m. svirnas (Marcinkonys, Varėnos rajonas)
- 1895 m. pirkia (Musteika, Varėnos rajonas)
- XX a. antros pusės kluonas (Darželiai, Varėnos rajonas)
- 1946 m. pirtis (Vazgirdonys, Varėnos rajonas)
- XX a. pr. tvartas (Jakėnai, Varėnos rajonas)
- XIX a. vid. pirkia (Zervynos, Varėnos rajonas)
- XIX a. vid. svirnas (Puvočiai, Varėnos rajonas)
- XX a. pr. kluonas (Kapiniškiai, Varėnos rajonas)
- XIX a. pab.–XX a. pr. pirtis (Užtakai, Kaišiadorių rajonas)
- 1920 m. pirkia ir tvartas (Vaitakarčmis, Varėnos rajonas)
- XX a. vid. grybų džiovykla (Zervynos, Varėnos rajonas)
- 1864 m. stuba (Jaseniauka, Lazdijų rajonas)
- XIX a. pab. tvartas (Beviršiai, Lazdijų rajonas)
- XIX a. pab. kluonas (Jaseniauka, Lazdijų rajonas)
- XIX a. vid. svirnas (Krūminiai, Varėnos rajonas)
Mažoji Lietuva
- 1904 m. stuba (Vabalai, Šilutės rajonas)
- 1904 m. staldas (tvartas) (Vabalai, Šilutės rajonas)
Miestelis
- XIX a. gyvenamasis prekybinis namas (vaistinė) (Žemaičių Kalvarija, Plungės rajonas)
- kalvė (?)
- XIX a. pab.–XX a. pr. urmininko namas (Kėdainiai)
- XIX a. pab. gyvenamasis namas (Musninkai, Širvintų rajonas)
- XIX a. pab.–XX a. pr. gyvenamasis namas (muzikontinė) (Plungė)
- XVIII a. pab. karčema (Kartena, Kretingos rajonas)
- ugniagesių stoginė (pagal Pakruojyje stovinčios senosios Pakruojo gaisrinės pavyzdį)
- XIX a. dviaukštis svirnas (Šniūraičiai, Radviliškio rajonas)
- XIX a. pab.–XX a. pr. amatininko (batsiuvio, pakinktininko) namas (Kėdainiai)
- XIX a. arbatinė (Šeduva, Radviliškio rajonas)
- XIX a. gyvenamasis prekybinis namas (Šiaulėnai, Radviliškio rajonas)
- XX a. pr. gyvenamasis prekybinis namas (Girkalnis, Raseinių rajonas)
- mediniai vartai (Žvėrynas, Vilnius)
- 1910 m. gyvenamasis prekybinis namas (Pušalotas, Pasvalio rajonas)
- 1909 m. gyvenamasis prekybinis namas (Telšiai)
- 1911 m. gyvenamasis prekybinis namas (Tabariškės, Šalčininkų rajonas)
- XIX a. pab. pirtis–alaus darykla (Stačiūnai, Pakruojo rajonas)
- XIX a. pab. klebonijos svirnas (Šaukėnai, Kelmės rajonas)
- XIX a. Senoji Sasnavos bažnyčia (Sasnava, Marijampolės rajonas)
- Šv. Florijono paminklas (kopija pagal Tryškių, Telšių rajonas)
- Aikštės šulinys (pagal Labūnavos, Kėdainių raj. brėžinius)
- 1879 m. pradžios mokykla (Plokščiai, Šakių rajonas)
- XIX a. špitolė (Luokė, Telšių rajonas)
- XIX a. gyvenamasis namas (Žeimelis, Pakruojo rajonas)
- XX a. pr. gyvenamasis prekybinis namas (Kaunas)
- XIX a. pr. tvartas (Plateliai, Plungės rajonas)
- 1908 m. svirnelis (Žemaičių Kalvarija, Plungės rajonas)
Kita
- Aristavėlės dvaras (Aristava, Kėdainių rajonas)
- 1942 m. Arkties tremtinių žeminė (jurta)
- 1935 m. prekinis trėmimų vagonas
- XIX a. pab. karčema (Josvainiai, Kėdainių rajonas)
- 1824 m. ledainė (Mosėdis, Skuodo rajonas)
- XVIII a. klėtis (Nausėdai, Kretingos rajonas)
- XIX a. pab. klėtis (Večiai, Skuodo rajonas)
- XIX a. pr. klėtis (Kirkšiai, Kretingos rajonas)
- XIX a. vid. balandinė (Liubiškė, Švenčionių rajonas)
- 1901 m. malūnas (Vaivadiškiai, Ukmergės rajonas)
- 1888 m. svirnas (Markutiškės, Trakų rajonas)
- XIX a. antros pusės svirnas (Grybai, Švenčionių rajonas)
- XVI–XVII a. dvigalė pirtis (atkurta)
- 1924 m. klėtis (Steigviliai, Pakruojo rajonas)
- 1935 m. klojimas (Kirdeikiai, Utenos rajonas)
Parodos
Siekiant plačiau pristatyti visuomenei buities rakandus, saugomus muziejaus fonduose, nuolat rengiamos parodos, kurias lankytojai labai pamėgę. LLBM surengtos šios parodos:
- „Rankšluosčiai“ (1984 m.)
- „Aukštaičių ir dzūkų vestuvės XIX a.-XX a. pirmoji pusė“ (1994 m.)
- „Pinti daiktai praeityje ir dabar“ (1999 m.)
- „Su šviesa į šviesą“ (2004 m.)
- „Keturi muziejaus dešimtmečiai: praeitis ir ateitis“ (2006 m.)
- „Mūsų jaunystės technika“ (2011 m.)
- „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ (2011 m.)
- „Ir aš mažas buvau“ (2012-2013 m.)
- Stendinė paroda „Pagalvok prieš išgerdamas: žinok apie poveikį, tradicijas, kultūras“ (2013 m.)
- „Verslas, verslas, verslas“ vienos šeimos verslo dokumentų paroda (2015 m.)
- „Dievdirbių skulptūrėlės iš senųjų koplytėlių ir koplytstulpių“ (2015 m.)
- „Lietuvos kaimo žmonės XX a. 7-8 dešimtmečiuose“ (2016 m.)
- „Daiktai nuo raštininko stalo“ – (2016 m.)
- „Dvaro baldai“ – (2016 m.)
Muziejuje rengiamos kasmetinės parodos:
- Užgavėnių kaukės
- Verbų puokštės
- Velykiniai stalai
- Gegužinių pamaldų altorėliai
- Sekminių žolynai
- Oninių vardadienio stalai
- Rugiapjūtės įrankių paroda
- Žolinės puokštės
Muziejuje parodoms atrandamos naujos erdvės, rengiamos kilnojamos, jungtinės parodos – bendradarbiaujama ne tik su Lietuvos muziejais, Lapteviečių brolija, kitomis įstaigomis, bet ir partneriais iš užsienio.
Lietuvos liaudies buities muziejus nuolat rengia ir virtualias parodas. Internetinėje svetainėje ([3]) patalpinta 50 tokių parodų, daugiausiai pristatančių įvairius eksponatų rinkinius, muziejaus šventes.
Skaitmeninimo projektai
Nuo 2010 m. Lietuvos liaudies buities muziejus įveda duomenis į Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) portalą.
LLBM dalyvauja įvairiuose skaitmeninimo projektuose. 2011 m. vykdytas projektas „Pažink senąjį Lietuvos miestelį“. Orientuojantis į vaikus ir jaunimą buvo sukurtas žaidimas – interaktyvus muziejaus miestelio žemėlapis su jame esančiais pastatais. Jis patalpintas muziejaus svetainėje ([4]) ir yra labai populiarus.
2012 m. muziejus dalyvavo tarptautiniame projekte „Europeana Photography“, skirtame skaitmeninti senąsias fotografijas, sukurtas 1839–1939 m. laikotarpiu. Tais pačiais metais buvo pateikti duomenys virtualiai parodai „Lietuvos muziejų lobiai“, kurioje interneto naudotojams pristatomi vertingiausi muziejuose saugomi eksponatai – jų skaitmeniniai vaizdai ir aprašai. 2014 m. su kitais muziejais dalyvauta kuriant internetinę svetainę „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“.
2016 m. LLBM dalyvauja projekte „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“. Surinkta medžiaga yra viešinama virtualioje elektroninio paveldo sistemoje VEPIS, LIMIS, svarbiausiame Europos kultūros paveldo portale EUROPEANA.
Muziejaus gyvūnija
LLBM yra Žemaitukų arklių augintojų asociacijos, užsiimančios šios veislės arklių išsaugojimu, veisimu, populiarinimu, narys. Dabar muziejuje auginami žemaitukai, sustambinti žemaitukai, Lietuvos sunkieji arkliai ir trakėnų veislės kumelė.
Arkliai nuo pat įkūrimo naudoti darbams bei lankytojams vėžinti per edukacinius užsiėmimus ar renginius. Šiuo metu veikia jojimo būrelis.
Be arklių, muziejuje auginami smulkūs galvijai – ožkos ir avys, laikomos bitės. Ožka Kruopa – jau tapusi muziejaus pažiba – ji labai myli lankytojus, su kuriais mielai pozuoja.
Pastatai
Muziejaus pastatai yra atgabenti iš įvairių Lietuvos vietovių (daugiausia – kaimų), tarp jų:
- Jaseniauka, Lazdijų raj.
- Beviršiai, Lazdijų raj.
- Krūminiai, Varėnos raj.
- Račkiškė, Švenčionių raj.
- Kirdeikiai, Utenos raj.
- Braziūkai, Kauno raj.
- Vaismaldai, Telšių raj.
- Auksūdys, Kretingos raj.
- Erlėnai, Kretingos raj.
- Plokščiai, Šakių raj.
Nuorodos, šaltiniai
- ↑ Nemira Gutautienė. Lietuvos liaudies buities muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 70 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Svetainė Dvaro pirtis
- ↑ Lietuvos liaudies buities muziejaus virtualios parodos
- ↑ Muziejaus žaidimų svetainė
- Lietuvos liaudies buities muziejaus svetainė ([1])
- LLBM Facebook paskyra ([2])
- LLBM Twitter paskyra ([3])
- LLBM Instagram paskyra ([4])
- LLBM interaktyvus žemėlapis ([5])
- LLBM statutas ([6])
- Žaidimas „Pažink senąjį Lietuvos miestelį“ ([7])
- „40 metų su jumis“ sud. D. Blaževičienė, dr. E. J. Morkūnas, T. G. Morkūnienė, V. Olechnovičienė, Lietuvos liaudies buities muziejus, 2014.
- Vytautas Stanikūnas „Lietuvos kaimo trobesiai“ 2016.
- dr. E. J. Morkūnas „Lietuvos liaudies buities muziejus“ 2008. Prieiga per internetą: [8]
- dr. E. J. Morkūnas „Lietuvos liaudies buities muziejus: miestelis“ 2010. Prieiga per internetą: [9]
- Lietuvio sodyba (sud. Rasa Bertašiūtė). - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. - 203 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-624-87-5
- Buities muziejaus svetainė
- Apie muziejų
Galerija
Namas iš Erlėnų, Kretingos raj