Lietuvos miškai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Aukštaitijos miškai
Babėnų miškas
Miško paruošos

Lietuvos miškai – vienas svarbiausių Lietuvos biosferos elementų, sudarantis apie 32 % visos teritorijos.

Senovėje beveik visa dabartinė Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei, kertant medžius, miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje miškai buvo užėmę apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. XI a. – XIII a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo.

Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia XVI a. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529] m.) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. 1557 m. Valakų reformos įstatymu žemės ūkiui netinkami plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 m. aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 16361641 m. pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). 1567 m. išleistas Girininkų įstatymas.

Lietuvai 1795–1915 m. esant Rusijos imperijos valdžioje miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175,0 tūkst. ha miškų. 19151918 m. Vokietijos okupacijos metais miškų prie kelių, upių plynai buvo iškirsta 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai – 38,5 tūkst. ha. Iškirstos medienos tūris apie 11,7 mln. m³, t. y. daugiau kaip 6 metų kirtimo norma. Kertama buvo patogiose išvežti vietose prie kelių, upių, net ir nesubrendę medynai. 19181940 m. Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias, apie 20 %. Vėliau jis intensyviai didėjo. 19962005 m. kasmet buvo iškertama po 4,9-6,5 mln. m³ medienos. 2006 m. miškų žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha, miškingumas – 32,5 %, miškų plotas, tenkantis vienam gyventojui – 0,62 ha.

Politika ir valdymas

Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija, kuriai priklauso Miškų departamentas. Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Valstybės aplinkos apsaugos inspekcija ir jos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai. Miškų urėdijų darbams vadovauja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 2006 m. buvo 42 valstybinės miškų urėdijos. Lietuvos miškų sklypus inventorizuoja ir miškotvarkos projektus rengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškotyros problemas tiria Lietuvos miškų institutas ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas. [1]

Didžiausi miškai

Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. 1998 m. Varėnos raj. miškingumas buvo 66,3 %, Švenčionių raj. apie 53,7 %, Šalčininkų raj. – 43,5 %, Trakų raj. – 41,7 %, Vilniaus raj. apie 36,2 %. Mažiausiai miškų buvo šiuose rajonuose: Vilkaviškio raj. – 9,1 %, Skuodo raj. – 14,9 %, Pasvalio raj. – 16,4 %, Pakruojo raj. apie 17,8, Joniškio raj. – 18,1 %. Daugiau kaip 10 tūkst. ha turi 17 miško masyvų.

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai (tūkst. ha):

Medynai

Vidutiniai medynų rodikliai

Medynai Plotas
1000 ha
Dalis % Amžius Bonitetas Skalsumas Tūris m³/ha
visų medynų
Tūris, m³/ha
brandžių medynų
Tūrio prieaugis
m³/ha
Prieaugio dalis,
kaupiama medyne
pušynai 720,2 35,8 64 11,1 0,75 240 305
eglynai 431,3 21,4 46 11,3 0,71 191 306
kiti spygliuočiai 3,1 0,2 - - - - - - -
beržynai 424,0 21,1 48 1,2 0,71 165 234 6,2 3,3
drebulynai 65,8 3,3 44 Ia,7 0,71 205 275 7,0 4,0
juodalksnynai 135,0 6,7 46 1,4 0,71 196 292 6,5 3,5
baltalksnynai 129,8 6,4 33 1,7 0,71 132 155 6,8 4,0
ąžuolynai 40,1 2,0 85 1,6 0,63 195 247 5,0 2,3
uosynai 49,4 2,5 57 1,1 0,67 171 232 5,7 2,8
kiti lapuočiai 15,3 0,8 - - - - - - -
iš viso 2 014,0 100,0 53* 1,8* 0,72* 199* 254* 6,5* 3,4*

(*) pateikta duomenų vidutinė vertė

Lietuvos miškuose 2006 m. kultūrinės kilmės medynų buvo 471,6 tūkst. ha (23 %), žėlinių – 1542,4 tūkst. ha (77 %). Jaunuolynai sudarė 25 %, pusamžiai medynai 42 %, bręstantys 14 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 1,8, skalsumas – 0,7.

Lietuvos miškuose vyraujantys medžiai (pagal plotą, procentais):

Klasifikacija

Miškai suskirstyti į keturias grupes:

  • I grupės, rezervatiniai, sudaro 1,6 % visų miškų
  • II grupės, specialiosios paskirties, apie 12,8 %; iš jų:
    • II A grupės ekosistemų apsaugos, daugiausia draustinių – 8,9 %
    • II B grupės rekreaciniai, apie 3,9 %
  • III grupės, apsauginiai, apie 15,2 %)
  • IV grupės, ūkiniai, apie 70,4 %

2006 m. valstybės reikšmės miškų buvo 1051,2 tūkst. ha (49 %), privačių – 717,2 tūkst. ha (33,7 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 332,5 tūkst. ha (16,8 %).

Flora ir fauna

Miške yra ne tik medienos, bet ir uogų, grybų, vaistinių augalų šaltinis, daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų.

Dažniausiai Lietuvos miškuose sutinkami:

Miškuose 2006 m. buvo 4220 briedžių, 14 400 tauriųjų elnių, 580 danielių, 86 360 stirnų, 32 420 šernų, 3430 barsukų, 300 vilkų.

Miškingumas

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse miškų užimama dalis įvairuoja – nuo daugiau kaip 50 proc. kai kuriuose Dzūkijos rajonuose iki mažiau nei 20 proc. Suvalkijoje.

Savivaldybė Miškingumas, proc.
Akmenės rajonas 30–40
Alytaus rajonas 20–30
Anykščių rajonas 20–30
Birštono savivaldybė 30–40
Biržų rajonas 20–30
Druskininkų savivaldybė >50
Elektrėnų savivaldybė 30–40
Ignalinos rajonas 30–40
Jonavos rajonas 30–40
Joniškio rajonas <20
Jurbarko rajonas 30–40
Kaišiadorių rajonas 20–30
Kalvarijos savivaldybė <20
Kauno miestas 20–30
Kauno rajonas 20–30
Kazlų Rūdos savivaldybė >50
Kelmės rajonas 20–30
Kėdainių rajonas 20–30
Klaipėdos miestas 20–30
Klaipėdos rajonas 20–30
Kretingos rajonas 30–40
Kupiškio rajonas 20–30
Lazdijų rajonas 30–40
Marijampolės savivaldybė <20
Mažeikių rajonas 20–30
Molėtų rajonas 20–30
Neringos savivaldybė >50
Pagėgių savivaldybė <20
Pakruojo rajonas <20
Palangos savivaldybė 30–40
Panevėžio miestas <20
Panevėžio rajonas 30–40
Pasvalio rajonas <20
Pasvalio rajonas <20
Plungės rajonas 30–40
Prienų rajonas 20–30
Radviliškio rajonas 20–30
Raseinių rajonas 20–30
Rietavo savivaldybė 40–50
Rokiškio rajonas 20–30
Skuodo rajonas <20
Šakių rajonas 20–30
Šalčininkų rajonas 40–50
Šiaulių miestas <20
Šiaulių rajonas 30–40
Šilalės rajonas 20–30
Šilutės rajonas <20
Širvintų rajonas 20–30
Švenčionių rajonas >50
Tauragės rajonas 30–40
Telšių rajonas 30–40
Trakų rajonas >50
Ukmergės rajonas 20–30
Utenos rajonas 20–30
Varėnos rajonas >50
Vilkaviškio rajonas <20
Vilniaus miestas >50
Vilniaus rajonas 30–40
Visagino savivaldybė 30–40
Zarasų rajonas 30–40

Šaltiniai

  1. Edvardas Riepšas. Lietuvos miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 66 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Taip pat skaitykite

Nuorodos

Symbol star2.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Symbol star2.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+11876-2=11874 wiki spaudos ženklai).