Lietuvos miškai
Lietuvos miškai – vienas svarbiausių Lietuvos biosferos elementų, sudarantis apie 32 % visos teritorijos.
Senovėje beveik visa dabartinė Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei, kertant medžius, miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje miškai buvo užėmę apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. XI a. – XIII a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo.
Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia XVI a. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529] m.) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. 1557 m. Valakų reformos įstatymu žemės ūkiui netinkami plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 m. aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 1636–1641 m. pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). 1567 m. išleistas Girininkų įstatymas.
Lietuvai 1795–1915 m. esant Rusijos imperijos valdžioje miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175,0 tūkst. ha miškų. 1915–1918 m. Vokietijos okupacijos metais miškų prie kelių, upių plynai buvo iškirsta 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai – 38,5 tūkst. ha. Iškirstos medienos tūris apie 11,7 mln. m³, t. y. daugiau kaip 6 metų kirtimo norma. Kertama buvo patogiose išvežti vietose prie kelių, upių, net ir nesubrendę medynai. 1918–1940 m. Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias, apie 20 %. Vėliau jis intensyviai didėjo. 1996–2005 m. kasmet buvo iškertama po 4,9-6,5 mln. m³ medienos. 2006 m. miškų žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha, miškingumas – 32,5 %, miškų plotas, tenkantis vienam gyventojui – 0,62 ha.
Politika ir valdymas
Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija, kuriai priklauso Miškų departamentas. Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Valstybės aplinkos apsaugos inspekcija ir jos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai. Miškų urėdijų darbams vadovauja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 2006 m. buvo 42 valstybinės miškų urėdijos. Lietuvos miškų sklypus inventorizuoja ir miškotvarkos projektus rengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškotyros problemas tiria Lietuvos miškų institutas ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas. [1]
Didžiausi miškai
Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. 1998 m. Varėnos raj. miškingumas buvo 66,3 %, Švenčionių raj. apie 53,7 %, Šalčininkų raj. – 43,5 %, Trakų raj. – 41,7 %, Vilniaus raj. apie 36,2 %. Mažiausiai miškų buvo šiuose rajonuose: Vilkaviškio raj. – 9,1 %, Skuodo raj. – 14,9 %, Pasvalio raj. – 16,4 %, Pakruojo raj. apie 17,8, Joniškio raj. – 18,1 %. Daugiau kaip 10 tūkst. ha turi 17 miško masyvų.
Didžiausi Lietuvos miškų masyvai (tūkst. ha):
- Druskininkų–Varėnos miškai (Gudų giria, Dainavos giria) – apie 145
- Labanoro-Pabradės miškai – 91,1
- Kazlų Rūdos miškai – 58,7 tūkst. ha
- Karšuvos giria (Viešvilės–Smalininkų miškai) – 42,2
- Rūdninkų giria – 37,5
- Lavoriškių–Nemenčinės miškai (Lavoriškių giria) – 31
- Gaižiūnų–Rumšiškių miškai – 30,4
- Kapčiamiesčio giria – 27,7
- Ažvinčių–Minčios giria – 22
- Kulių miškai – 16,1
- Pagramančio−Didkiemio miškai (Pagramančio miškai)
- Žadvainių−Lėgų miškai (Rietavo miškai)
- Inkleriškių−Rūdiškių miškai (Rūdiškių miškai)
- Šimonių giria
- Taujėnų miškai
- Tenenių miškai
- Žagarės giria
- Žalioji giria
Medynai
Vidutiniai medynų rodikliai
Medynai | Plotas 1000 ha |
Dalis % | Amžius | Bonitetas | Skalsumas | Tūris m³/ha visų medynų |
Tūris, m³/ha brandžių medynų |
Tūrio prieaugis m³/ha |
Prieaugio dalis, kaupiama medyne |
pušynai | 720,2 | 35,8 | 64 | 11,1 | 0,75 | 240 | 305 | ||
eglynai | 431,3 | 21,4 | 46 | 11,3 | 0,71 | 191 | 306 | ||
kiti spygliuočiai | 3,1 | 0,2 | - | - | - | - | - | - | - |
beržynai | 424,0 | 21,1 | 48 | 1,2 | 0,71 | 165 | 234 | 6,2 | 3,3 |
drebulynai | 65,8 | 3,3 | 44 | Ia,7 | 0,71 | 205 | 275 | 7,0 | 4,0 |
juodalksnynai | 135,0 | 6,7 | 46 | 1,4 | 0,71 | 196 | 292 | 6,5 | 3,5 |
baltalksnynai | 129,8 | 6,4 | 33 | 1,7 | 0,71 | 132 | 155 | 6,8 | 4,0 |
ąžuolynai | 40,1 | 2,0 | 85 | 1,6 | 0,63 | 195 | 247 | 5,0 | 2,3 |
uosynai | 49,4 | 2,5 | 57 | 1,1 | 0,67 | 171 | 232 | 5,7 | 2,8 |
kiti lapuočiai | 15,3 | 0,8 | - | - | - | - | - | - | - |
iš viso | 2 014,0 | 100,0 | 53* | 1,8* | 0,72* | 199* | 254* | 6,5* | 3,4* |
(*) pateikta duomenų vidutinė vertė
Lietuvos miškuose 2006 m. kultūrinės kilmės medynų buvo 471,6 tūkst. ha (23 %), žėlinių – 1542,4 tūkst. ha (77 %). Jaunuolynai sudarė 25 %, pusamžiai medynai 42 %, bręstantys 14 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 1,8, skalsumas – 0,7.
Lietuvos miškuose vyraujantys medžiai (pagal plotą, procentais):
- pušis – 37,6
- eglė – 24,0
- beržas – 19,5
- baltasis alksnis – 5,6
- juodasis alksnis – 5,6
- uosis – 2,7
- drebulė – 2,6
- ąžuolas – 1,8
- kiti – 0,6
Klasifikacija
Miškai suskirstyti į keturias grupes:
- I grupės, rezervatiniai, sudaro 1,6 % visų miškų
- II grupės, specialiosios paskirties, apie 12,8 %; iš jų:
- II A grupės ekosistemų apsaugos, daugiausia draustinių – 8,9 %
- II B grupės rekreaciniai, apie 3,9 %
- III grupės, apsauginiai, apie 15,2 %)
- IV grupės, ūkiniai, apie 70,4 %
2006 m. valstybės reikšmės miškų buvo 1051,2 tūkst. ha (49 %), privačių – 717,2 tūkst. ha (33,7 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 332,5 tūkst. ha (16,8 %).
Flora ir fauna
Miške yra ne tik medienos, bet ir uogų, grybų, vaistinių augalų šaltinis, daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų.
Dažniausiai Lietuvos miškuose sutinkami:
- stambesni žvėrys: šernas, lapė, pilkasis kiškis, stirna, miškinė kiaunė ir kt.
- paukščiai: kikilis, strazdai, pečialindos ir kt.
Miškuose 2006 m. buvo 4220 briedžių, 14 400 tauriųjų elnių, 580 danielių, 86 360 stirnų, 32 420 šernų, 3430 barsukų, 300 vilkų.
Miškingumas
Įvairiose Lietuvos savivaldybėse miškų užimama dalis įvairuoja – nuo daugiau kaip 50 proc. kai kuriuose Dzūkijos rajonuose iki mažiau nei 20 proc. Suvalkijoje.
Šaltiniai
- ↑ Edvardas Riepšas. Lietuvos miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 66 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Taip pat skaitykite
- Botanika
- Augalija
- Flora
- Augalai
- Krūmas
- Sąrašas:Lietuvos krūmai
- Medis
- Sąrašas:Įšskirtiniai mūsų planetos medžiai
- Sąrašas:Lietuvos medžiai
- Miškas
Nuorodos
- Miškų gaisringumas miškų urėdijų veiklos teritorijose
- Lietuvos miško genetiniai ištekliai
- Valstybinis miškotvarkos institutas
- Generalinė miškų urėdija
- Privačių miškų girininkija
- Lietuvos miško savininkų asociacija
- Miškų informacijos centras
- Miško savininko elementorius, LR AM
- Lietuvos miškų lobiai - gausiai iliustruotas nuotraukomis žurnalas "Miškai"
|