Lietuvos miestų sąjunga
Lietuvos miestų sąjunga – Lietuvos miestų savivaldos organizacija, veikusi 1924–1940 m., iki 1935 m. Lietuvos miestų ir miestelių sąjunga.
Veikla
Lietuvos miestų sąjungos nariai buvo miestai – apskričių centrai su daugiau kaip 10 000 gyventojų ir valsčių centrai su daugiau kaip 3000 gyventojų, t.p. kiti miestai ir miesteliai, bet be sprendžiamojo balso teisės, iš viso 29 (1939 m.). Lietuvos miestų sąjungai vadovavo 5-8 narių valdyba, kuri veikė Kaune. Buvo renkamas nario mokestis.
Sąjunga rūpinosi bendraisiais miestų ūkio ir kultūros reikalais, atstovavo miestams bendraujant su valstybės ir kitomis organizacijomis, palaikė ryšius su kitų šalių miestų sąjungomis. Lietuvos miestų sąjungos pastangomis 1932 m. 5 nauji miestai gavo apskrities miesto teises, ji rūpinosi, kad nebūtų mažinamos miestų savivaldybių teisės.
Lietuvos miestų sąjunga priklausė Tarptautinei miestų sąjungai, bendradarbiavo su Estijos, Latvijos ir Suomijos miestų savivaldybėmis. Buvo viena Estijos, Latvijos ir Lietuvos miestų sąjungų biuro, veikusio 1927–1940 m. kūrėjų. 1926 m. leido mėnraštį „Savivaldybių balsas“. 1940 m. prasidėjus TSRS okupacijai Lietuvos miestų sąjunga uždaryta. Atkurta 1991 m. Nuo 1995 m. Lietuvos miestų sąjungos veiklos tradicijas iš dalies toliau plėtoja Lietuvos savivaldybių asociacija.[1]
Valdybos pirmininkai
- Jonas Vileišis – 1924–1932 m.
- Antanas Gravrogkas – 1932–1934 m.
- Antanas Merkys – 1934–1940 m.
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos miestų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 272 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||