Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Library of the Lithuanian Academy of Sciences in Vilnius1.JPG
Lokalizacija

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
54°40′41″N 25°17′31″E / 54.678°N 25.292°E / 54.678; 25.292 (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka)Koordinatės: 54°40′41″N 25°17′31″E / 54.678°N 25.292°E / 54.678; 25.292 (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka)


Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Gyvenvietė: Vilnius
Adresas Žygimantų g. 1/8
Įkurta 1941 m. sausio 16 d.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Interneto svetainė http://www.mab.lt

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekaLietuvos universali mokslinė biblioteka, savarankiškas Lietuvos mokslų akademijos padalinys Vilniuje, Žygimantų g. 1/8.

Turinys

Istorija

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka įkurta 1941 m. sausio 16 d. kartu su Lietuvos mokslų akademija Vilniuje kaip Lietuvos mokslų akademijos Centrinė biblioteka, nuo 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Pradinį fondą sudarė perimti vienos didžiausių Vilniaus bibliotekų (Emilijos ir Eustachijaus Vrublevskių biblioteka), kurios rūmuose įsikūrė, dokumentai, taip pat rinkiniai, kuriuos sukaupė Lietuvos evangelikų reformatų sinodas, įkurtas 1557 m., Lietuvių mokslo draugija, Vilniaus Romos katalikų dvasinė seminarija, Stačiatikių dvasinė seminarija, Baltarusių mokslo draugija, Centrinė kariuomenės ir kitos bibliotekos.

1941 m. turėjo 380 000 t. knygų ir periodinių leidinių, 15 000 rankraščių. Po Antrojo pasaulinio karo fondai papildyti uždarytų bažnyčių, vienuolynų, nacionalizuotų muziejų, draugijų, dvarų ir asmeninių (Romerių, Kosakovskių, Tiškevičių) bibliotekų dokumentais – senais, retais spaudiniais, rankraščiais ir kita medžiaga). 1944 m. pabaigoje - 1945 m. pradžioje Lietuvos mokslų akademija organizavo ekspediciją į Rytų Prūsiją (dab. Kaliningrado sritis) gelbėti be globos ir priežiūros likusių bibliotekų ir archyvų medžiagos. Tos ekspedicijos išdavoje Lietuvos mokslų akademijos biblioteka pasipildė gausia knygų ir rankraščių kolekcija.

Nuo 2002 m. priklauso Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai.

Struktūra

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka turi 9 skyrius mokslo institutuose (Chemijos institutas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, abu įkurti 1965 m., Fizikos institutas, įkurtas 1969 m., Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, įkurtas 1976 m., Kultūros, filosofijos ir meno institutas, įkurtas 1979 m., Biochemijos institutas, įkurtas 1980 m., Matematikos ir informatikos institutas, įkurtas 1985 m., Botanikos institutas, įkurtas 1996 m., Geologijos ir geografijos institutas, įkurtas 2002 m.)

Bibliotekoje veikia Fondų ir vartotojų aptarnavimo, Katalogų, Rankraščių (visi įkurti 1941 m.), Retų spaudinių, įkurtas 1957 m., Komplektavimo, įkurtas 1960 m., Informacijos, įkurtas 1961 m., Dokumentų konservavimo ir restauravimo, įkurtas 1976 m., Senosios periodikos, įkurtas 1991 m., Informacinių sistemų, įkurtas 2003 m. skyriai, 10 skaityklų.

Fondai

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondą 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 3.797.732 egz., iš jų 265.173 saug. vnt. rankraštinių dokumentų. 2008 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje buvo 8.447 registruoti skaitytojai. Turi senų ir retų rankraščių, iš jų XI a. Turovo evangelijos originalą, 63 inkunabulus, daugiau kaip 600 paleotipų, unikalių seniausių rašto paminklų – dantiraščių, t.p. senų leidinių apie Lietuvą rinkinį, daugiau kaip 12 000 senų žemėlapių, atlasų ir albumų, vieną didžiausių Baltijos šalyse XI a. – XX a. pergamentų rinkinį (1421 egz.), Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jogailos, Vytauto ir kitų privilegijų, XV a.XVI a. metraščių, mokslo ir kultūros veikėjų rankraščių rinkinių, XVI a. – XX a. dokumentų, parašytų lotynų, rutėnų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis, daugiau kaip 1000 XIV a. – XX a. muzikos rankraščių, bažnytinių institucijų (1387 m. – XX a. vidurio Vilniaus katedros kapitulos ir arkivyskupo, XVI a. – XX a. Lietuvos evangelikų reformatų sinodo, XVII a. – XX a. Lietuvos karaimų bendruomenės) archyvus, daugiau kaip 20 000 istorijos ir kraštotyrinio pobūdžio atvirukų ir fotografijų rinkinį. Turi didžiausią Lietuvoje Vakarų Europos šalių mokslinės periodikos komplektą, įvairių šalių periodikos, išleistos iki 1800 m., komplektą, periodikos, išleistos Lietuvoje XIX a. – XX a. iki 1945 m., komplektą, lituanistinės periodikos, išleistos iki 1944 m., komplektą.

Leidyba

Lietuvos mokslų akademijos biblioteka leidžia kultūros, knygotyros, bibliografijos, bibliotekininkystės, dokumentalistikos ir kt. mokslų veikalus. Išleido gamtos mokslų retrospektyviosios bibliografijos rodykles, nuo 1956 m. leido Lietuvos mokslų akademijos ir jos mokslo darbuotojų knygų ir straipsnių bibliografijos rodyklę. Serija baigta 1991 m. Organizuoja mokslinius, metodinius, informacinius renginius, kartu su Kauno apskrities viešąja, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto bibliotekomis rengia Lietuvos retrospektyviąją periodinių leidinių straipsnių bibliografiją.[1]

Svarbesni leidiniai:

Direktoriai

Šaltiniai

  1. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 280 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: