Lietuvos mokslininkų sąjunga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lietuvos mokslininkų sąjunga
Forma Asociacija
Įkurta 1989 m. spalio 7 d.
Vadovai Jonas Jasaitis
Būstinė Vilnius
Adresas Basanavičiaus g. 6, LT-01118
Tinklalapis www.lms.lt
El. paštas zita@lms.lt
Telefonas (5) 261-6775
Kodai Registracijos kodas: 111959769

Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS) – nevyriausybinė, kūrybinė mokslininkų ir jų organizacijų asociacija, kviečianti savo veikloje dalyvauti visus mokslininkus nepriklausomai nuo jų specializacijos, darbo vietos, užimamų pareigų ar turimų mokslo vardų.

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Tikslai:

  • vienyti Lietuvos Respublikos mokslininkų ir tyrėjų bei jų organizacijų jėgas;
  • dalyvauti mokslo, valstybinių tikslinių ir kitų programų ekspertizėse;
  • skatinti mokslu grindžiamų kompetencijų ir rekomendacijų sklaidą visuomenėje;
  • rūpintis, kad mokslininkų darbai būtų racionaliai finansuojami ir koordinuojami;
  • propaguoti Lietuvai svarbius mokslinius tyrimus;
  • skatinti individualias mokslininkų ir jų grupių iniciatyvas;
  • remti jaunųjų mokslininkų kūrybinę veiklą, rūpintis, kad mokslininkams būtų sudarytos palankios sąlygos perimti pažangiausią pasaulio mokslo patyrimą;
  • ginti mokslininkų kūrybinius ir socialinius interesus;
  • rūpintis mokslininkų atsakomybe už savo tyrimų rezultatų panaudojimą visuotinei gerovei kelti.

Veiklos sritys ir kryptys

LMS veikla vyksta pagal 1998 m. kovo 7 d. patvirtintą statutą.[1]

Veiklos organizavimas

Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti LMS vykdo šias funkcijas:

  • teikia informaciją, rekomendacijas ir siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei aktualiausiais mokslo, kultūros, gamtos apsaugos, resursų naudojimo, ekonomikos, socialiniais ir kitais klausimais; savo darbais prisideda prie švietimo sistemos kūrimo ir plėtotės;
  • organizuoja mokslininkų kūrybinį bendradarbiavimą, viešas diskusijas įvairiais visuomenės raidos, švietimo bei mokslo ir studijų klausimais;
  • rengia simpoziumus ir konferencijas;
  • bendradarbiauja su kitų valstybių mokslininkais, jų organizacijomis, taip pat su mokslininkais, kilusiais iš Lietuvos;
  • remia individualiai dirbančius mokslininkus ir jų grupes;
  • remia narių stažuotes užsienio mokslo centruose, studentų ir doktorantų mokymąsi užsienio aukštosiose mokyklose;
  • sudaro problemines ir laikinas grupes aktualių klausimų nagrinėjimui, organizuoja mokslininkų kūrybinius kolektyvus;
  • įkuria ir globoja Mokslininkų sąjungos institutą, kitas institucijas, rūpinasi jų plėtra;
  • remia mokslo paveldo objektų išsaugojimo, žymių mokslininkų atminimo bei įamžinimo planus ir projektus, taip pat jų viešinimą;
  • siūlo kandidatus valstybinėms premijoms ir kitokiems apdovanojimams, stipendijoms; organizuoja kūrybinius konkursus diskusijas, sukakčių minėjimus ir t.t.;
  • leidžia periodinius ir vienkartinius leidinius, skatina ir remia monografijų, vadovėlių leidimą bei mokslo populiarinimą;
  • stebi kaip akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė.

Pagrindiniai LMS darbai

  • ...

Leidiniai

  • Dvisavaitinis mokslininkų laikraštis „Mokslo Lietuva“.
  • Mokslinis žurnalas „Revue Baltique“, skirtas socialinių ir humanitarinių mokslų problemoms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, Baltijos tautų kultūros pristatymui.

Premijos

  • ...

Organizacinė sandara ir valdymas

LMS valdymo organai yra:

- Suvažiavimas - aukščiausias sąjungos valdymo organas. Kviečiamas kas 2 metai;
- Taryba (vadovauja LMS veiklai tarp suvažiavimų, sprendžia kitus svarbiausius veiklos klausimus, posėdžiaudama ne rečiau nei šešis kartus į metus);
- Administracija (Administracijos vadovas pagal Tarybos patvirtintą sąmatą formuoja administraciją ir jai vadovauja, priima ir atleidžia etatinius LMS darbuotojus;
- Pirmininkas (vienasmenis valdantis asmuo, paprastai renkamas ir administracijos vadovu), Suvažiavimo ren­ka­mas 2 me­tų ka­den­ci­jai; - Finansinės priežiūros komisija.

Narystė

LMS sudaro nariai, kuriais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. LMS nariais gali būti šie fiziniai asmenys: mokslininkai ir kiti mokslo kūrėjai (asmenys, dirbantys mokslinį darbą). LMS nariais gali būti šie juridiniai asmenys: mokslininkų organizacijos. Mokslininkų organizacija - tai savanoriškas mokslininkų ir kitų mokslo kūrėjų susivienijimas (profesinė sąjunga, draugija, asociacija) sudarytas jos narių kūrybiniams, kultūriniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, mokslininkų ir kitų mokslo kūrėjų laisvėms ir teisėms ginti, šalies mokslui ir kultūrai plėtoti. Daugiau kaip pusė mokslininkų organizacijos narių turi būti mokslininkai. Mokslininkų organizacija yra ne pelno organizacija. Mokslininkai ir kiti mokslo kūrėjai vienijasi pagal mokslo sritis arba kaip profesinės sąjungos.

LMS narystė nesiejama su tautybe, religija, politinėmis pažiūromis. LMS yra atvira visiems mokslininkams, mokslo kūrėjams ir mokslininkų organizacijoms. Nariai rėmėjai yra įregistruotos nevalstybinės organizacijos ar asmenys, materialiai remiantys LMS bei jos veiklą. LMS garbės nariais renkami asmenys, turintys ypatingų nuopelnų mokslui. Garbės narius renka suvažiavimas LMS tarybos teikimu. Narių priėmimas:

  • mokslininkų ir kitų mokslo kūrėjų priėmimą į LMS svarsto LMS grupė, asocijuotų juridinių asmenų jų įstatų įgalioti valdymo organai arba LMS Taryba, dalyvaujant padavusiam pareiškimą, ir sprendžia slaptu arba atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Priimtus narius registruoja LMS administracija ir išduoda LMS nario bilietą;
  • juridinių asmenų - mokslininkų organizacijų priėmimą į LMS svarsto LMS Taryba remiantis tų juridinių asmenų aukščiausių valdymo organų sprendimu;
  • LMS narius rėmėjus registruoja LMS administracija.

Narystė tarptautinėse organizacijose:

  • LMS yra Europos Mokslininkų asociacijos EUROSCIENCE kolektyvinis narys.

Veiklos istorija

LMS įkurta 1989 m. spalio 7 dieną, kai nepriklausomybės vilčių žadinama Lietuva kūrė savo demokratinės valstybės viziją, kai atgimimo idėjos skatino visus vienytis į visuomenines organizacijas, kai atsirado galimybė reformuoti iki tol buvusią mokslo sistemą. Daugiau apie LMS įkūrimą galima paskaityti Alfonso Ramono straipsnyje [2]. Organizacijos svarbiausia veiklos kryptimi tapo pažangių mokslo ir studijų sistemos organizacinių principų paieška ir jų įteisinimas. Į pirmąją LMS tarybą Steigiamajame suvažiavime buvo išrinkti tokie žmonės, kurie vėliau tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo – deputatais (P. Aksomaitis, V. P. Andriukaitis, Ž. Jackūnas, A. Karoblis, B. Kuzmickas), universitetų rektoriais (R. Bansevičius, R. Deltuvas, V. Kaminskas, K. Kriščiūnas, V. Laurutis, E. K. Zavadskas), Lietuvos mokslo tarybos pirmininkais (L. Kadžiulis, K. Makariūnas, R. Sližys). Iš viso Steigiamasis suvažiavimas išrinko 62 LMS tarybos narius, pasiryžusius išjudinti „labai lėtai besisukančius Lietuvos mokslo ratus“. Kurdami mokslininkų sąjungą jos iniciatoriai apsisprendė leisti plačiajai visuomenei skirtą laikraštį „Mokslo Lietuva“. Pirmasis numeris išleistas 1989 m. rugpjūtyje. LMS sudarė sąlygas, kad demokratinis valdymas būtų įteisintas kiekvienoje mokslo ir studijų institucijoje, parengė pirmąjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą, padėjusį pagrindus naujai Lietuvos mokslo ir studijų sistemai. Įstatymo projekte buvo įrašyta, kad universitetai ir mokslo institutai yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės valdžios struktūros. LMS pateikta plačiai aptarta autonomijos formuluotė – „Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybiniai mokslo institutai turi autonomiją, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir patvirtintame institucijos statute. Jų veiklą valstybė gali reguliuoti subsidijomis, valstybės finansuojamais užsakymais (sutartimis) bei kitomis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytomis priemonėmis“ – buvo patvirtinta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo – 1991 metais priimtame Mokslo ir studijų įstatyme. Turėdamos įstatymuose ir statutuose įteisintą autonomiją, mokslo ir studijų institucijos galėjo jaustis gana nepriklausomai nuo išorinės valdžios. 1994 m. Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota, kad „akademinės autonomijos raidą visada lėmė supratimas, jog mokslas ir mokymas gali normaliai egzistuoti ir skatinti pažangą tik tada, kai jie yra laisvi ir nepriklausomi“. Statutuose autonomijos teisė buvo detalizuota, pritaikyta prie konkrečios mokslo ir studijų institucijos specifikos. Autonomijos, kaip svarbiausios mokslo institucijų demokratinės savivaldos, įgyvendinimo sąlygos įteisinimas buvo vienas iš svarbiausių LMS pasiekimų. 1991 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas gyvavo be jokių pakeitimų ištisus 11 metų iki 2002 10 01. Sėkmingą Mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimą laidavo ir tai, kad nuo pat pirmosios Vyriausybės jos institucijoms atsakingoms už mokslą ir studijas vadovavo LMS deleguoti R. Sližys ir V. Gontis, jie pasitelkė ir kitus LMS atstovus. LMS parengtame Mokslo ir studijų įstatymo projekte pasiūlyta ir Seime įteisinta savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija – Lietuvos mokslo taryba (LMT) tapo labai svarbia mokslo ir studijų savivaldos institucija. Du trečdalius (iš 36) LMT narių rinko Lietuvos mokslininkai pagal 8 mokslo kryptis – po 3 narius iš kiekvienos mokslo krypties atstovų. Vieną trečdalį LMT narių iš švietimo, kultūros, ūkio, politikos ir visuomenės veikėjų skyrė Atkuriamasis Seimas. Rinkimai į LMT kas dveji metai buvo organizuojami rinkiminėse konferencijose. Rinkti ir būti išrinktu turėjo teisę kiekvienas Lietuvos mokslininkas, išskyrus mokslo ir studijų institucijų administracijos vadovus. Tokia nuostata sudarė sąlygas, kad į mokslo organizacinę veiklą įsijungė daug daugiau žmonių, iš kurių iškilo ne vienas talentingas mokslo organizatorius. 1994 m. LMS dėjo daug pastangų, kad būtų priimtas įstatymas, įteisinantis tuo metu dar tik Vyriausybės nutarimu mokamas rentas į pensiją išėjusiems mokslininkams. Vietoj mokslininkų rentų 1994 m. pabaigoje buvo priimtas Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymas ir, nors jis įvardintas „laikinuoju“, universitetuose ir mokslo institutuose dirbusiems mokslininkams skiriamas valstybinės pensijos priedas prie gana skurdžios senatvės pensijos yra labai svarbus iki šiol. Lietuvos mokslininkų sąjunga nuo 1995 m. perėmė Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos (PLMK) simpoziumų Lietuvoje organizavimo iniciatyvą. Lietuvoje vykusių PLMK simpoziumų pirmininkais būdavo valstybės politikai, o pavaduotojais – LMS pirmininkai (IX - K. Pyragas, XI, XII ir XIII – V. Gontis).

Pirmininkai

Šaltiniai

Aprašymas atnaujintas 2015 m. pagal LMS atstovų pateiktus duomenis.

Lietuvos mokslininkų sąjungos Informacinio centro svetainė

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vygintas Gontis – autorius ir redaktorius – 80% (+9692-1869=7823 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius – 39% (+4758-0=4758 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 12% (+1499-1931=-432 wiki spaudos ženklai).