Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė

Kontroliuojanti organizacija

Lietuvos krepšinio federacija
Treneris
Kęstutis Kemzūra, nuo 2009
Pasaulio čempionatas
Dalyvauta: 3 (Pirmas kartas: 1998) Geriausi rezultatai: 3 vieta, 2010
Europos čempionatas
Dalyvauta: 11 (Pirmas kartas: 1937) Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1937, 1939, 2003
Olimpinės žaidynės
Dalyvauta: 5 (Pirmas kartas: 1992) Geriausi rezultatai: 3 vieta, 1992, 1996, 2000

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – krepšinio komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti Lietuvos valstybei. Dalyvavo 5 Olimpinėse žaidynėse ir 11 Europos čempionatuose.

Istorija

Tarpukario laikotarpis (1920–1940)

Lietuvos krepšinio istorija prasideda nuo 1920 m. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio jis nebuvo itin populiarus.

1935 m. į Kauną, į Pasaulio lietuvių kongresą, buvo atvykę žymūs JAV lietuvių krepšinio specialistai B.Budrikas, J.Knašas, Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas. Pastarieji du liko Lietuvoje ir mokė šalies krepšininkus žaidimo paslapčių. Kai 1937 m. buvo sužaistos draugiškos rungtynės Latvija-Lietuva, jau pralaimėta tik 29:41. Buvo nuspręsta dalyvauti Antrosiose Europos vyrų krepšinio pirmenybėse, kurios turėjo vykti Rygoje 1937 m. Krepšininkus ruošė žaidžiantysis treneris F.Kriaučiūnas. Iki 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tad į Europos čempionatą Rygoje atvyko būdami autsaideriais. Tačiau tai nesutrukdė Lietuvos rinktinei pirmąkart tapti Europos čempionais.

Lietuva gavo teisę rengti III žemyno pirmenybes Kaune. 1939 m. pastatyta pirmoji Europoje specializuota krepšinio salė – Kauno halė ir tais pačiais metais Lietuvos vyrų rinktinė (žaidžiantis treneris ir kapitonas Pranas Lubinas) antrąkart laimėjo Europos čempionatą. 1938 m. Romoje moterų rinktinė tapo Europos vicečempionėmis.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga, tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti TSRS rinktinei.

Sovietinis laikotarpis (1940–1990)

TSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose FIBA rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 balandžio mėn. Kauno sporto halėje surengtos Pabaltijo šalių vyrų ir moterų krepšinio rinktinių varžybos. Lietuvos ir Latvijos rinktinių rungtynes žiūrėjo apie 6000 žiūrovų. Jas laimėjo Lietuvos rinktinė 38:33. Okupacijos laikotarpiu Lietuvos krepšinio komandos sėkmingai žaidė TSRS varžybose, geriausieji, patekę į TSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose.

Lietuvos krepšininkai ir krepšininkės (suaugusieji), žaisdami TSRS rinktinėse oficialiose varžybose (1947-89), laimėjo 17 olimpinių (8 aukso, 6 sidabro, 3 bronzos), 17 pasaulio (atitinkamai 11, 5, 1) ir 51 Europos (36, 4, 11) vyrų ir moterų krepšinio čempionatų medalių.

Po Nepriklausomybės atgavimo (nuo 1990 m.)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1991 m. gruodžio 20 d. Springfilde (JAV) vykusiame FIBA kongrese, skirtame krepšinio 100‑mečio jubiliejui (dalyvavo beveik 200 pasaulio šalių ir teritorijų, FIBA krepšinio vadovai), pirmą kartą skambėjo lietuvių kalba: LKF prezidentas S. Stonkus pristatė kongresui Lietuvos krepšinį ir perdavė šalies krepšininkų, trenerių, krepšinio aistruolių ir LKF pageidavimą sugrąžinti Lietuvos krepšiniui visateisio FIBA nario statusą. Po neilgo FIBA kongreso posėdžio FIBA prez. Dž. Kilianas (George Kilian) paskelbė kongreso sprendimą atkurti LKF narystę ir pakvietė dalyvauti visose FIBA varžybose, renginiuose.

Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992 m., kai Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai. Po metų Vroclave įvyko nelauktas smūgis – Lietuvos rinktinė nusileido baltarusiams ir nepateko į 1993 m. Europos čempionatą.

1995 Europos čempionatas susiklostė sėkmingai – lietuviai vedami Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio nužygiavo iki finalo, ir tik ten, po dramatiškos ir kontroversiškai vertintos kovos nusileido Jugoslavijai.

1996 m. Atlantos olimpiadoje Lietuva vėl suklupo prie serbiško barjero – šįkart pusfinalyje. Kovoje dėl trečios vietos įveikę australus lietuviai antrą kartą iš eilės tapo bronziniais olimpiados prizininkais. Atlantos olimpiada buvo paskutinis turnyras, kai krepšinio aistruoliai galėjo gėrėtis magišku Sabo (A. Sabonio) ir Šaro (Š. Marčiulionio) tandemu. Traumų persekiojamas Š. Marčiulionis po šio turnyro pasitraukė iš rinktinės ir greitai baigė karjerą.

Kartų kaita paveikė rinktinės rezultatus – iki pat 2000 m. vyrų komandai nepavyko iškovoti rimtų trofėjų. Tik moterų krepšinio rinktinė 1997 m. iškovojo Europos čempionių vardus. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl priminė apie save. Dėl traumų rinktinei negalėjo atstovauti trys geriausi šalies krepšininkai – A. Sabonis, Ž. Ilgauskas ir A. Karnišovas, tačiau sumaniai J. Kazlausko vadovaujama komanda vėl iškovojo bronzos medalius ir pusfinalyje patampė nervus iš NBA žaidėjų sudarytai JAV rinktinei. Kelią į finalą amerikiečiams atvėrė pergalė vos 2 taškų skirtumu.

2001 m. įvyko fiasko. Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą Turkijoje atvyko panašios sudėties, tačiau nepasiekė net ketvirtfinalio. Pralaimėjimas aštuntfinalyje latviams užkirto kelią į 2002 m. Pasaulio čempionatą.

2003 m. atnaujinta Lietuvos rinktinė, vedama Šarūno Jasikevičiaus, Arvydo Macijausko, Ramūno Šiškausko, Sauliaus Štombergo ir kitų, po 64 metų vėl tapo Europos krepšinio čempione.

2004 m. Atėnų olimpiadą Lietuva pradėjo galingai – grupėje užėmė pirmą vietą, o ketvirtfinalyje įveikė Kiniją. Tačiau pusfinalio barjeras pasirodė neįveikiamas. Italijos rinktinė sustabdė lietuvių žygį, o rungtynėse dėl trečios vietos grupės varžybose įveikta JAV rinktinė pasirodė stipresnė.

2005 m. Europos čempionate Lietuvai neatstovavo dauguma geriausių krepšininkų. Nepaisant to, lietuviai pralaimėjo tik vienas varžybas, tačiau jos buvo ketvirtfinalyje, todėl buvo užimta tik penktoji vieta.

2006 m. Europos čempionatas. Žaidžia Lietuvos ir Vokietijos rinktinės

Į 2006 m. Pasaulio krepšinio čempionatą Lietuva važiavo kaip viena iš favoričių, komandos sudėtis palyginti su 2005 m. atrodė daug pajėgesnė. Tačiau šalies rinktinė savo grupėje užėmusi tik trečiąją vietą iškrito jau ketvirtfinalyje, kuriame beviltiškai pralaimėjo vėliau čempione tapusiai Ispanijai. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuviai pralaimėjo Turkijai ir nugalėjo vokiečius. Čempionate buvo užimta 7-a vieta. Iškart po planetos pirmenybių rinktinės trenerio postą paliko Antanas Sireika.

Bronzos medalių laimėtojų sutiktuvės Vilniuje

2007 m. Europos vyrų krepšinio čempionate Ispanijoje lietuviai po 7 pergalių serijos suklupo, pusfinalyje nusileisdami Rusijos rinktinei, rezultatu 74-86. Tačiau kovoje dėl 3-4 vietų lietuviai, vadovaujami R. Butauto, įveikė Graikijos rinktinę ir laimėjo bronzos medalius, rezultatu 78-69. Pergalė užtikrino Lietuvos ekipai vietą 2008 m. Pekino Olimpinėse žaidynėse, kuriose kovoje dėl bronzos medalių Lietuva nusileido Argentinos krepšinio rinktinei.

2008 m. Pekino Olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė grupės varžybas pradėjo pergalėmis prieš Argentiną, Iraną, Rusiją ir Kroatiją, tačiau paskutinėse rungtynėse triuškinamai pralaimėta Australijai (75-106). Su 4 pergalėmis ir vienu pralaimėjimu Lietuvos krepšininkai grupėje užėmė pirmąją vietą. Ketvirtfinalyje be vargo įveikta Kinijos rinktinė (94-68), tačiau pusfinalyje po labai atkaklios kovos nusileista Ispanijai (91-86). Kovoje dėl trečiosios vietos teko susitikti su Argentina, tačiau antra olimpiadą iš eilės nepavyko iškovoti bronzos medalių, pralaimėta 87-75.

2009 m. Europos čempionate Lenkijoje Lietuvos rinktinei atsisakė padėti tokios žvaigždės kaip Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Arvydas Macijauskas, Rimantas Kaukėnas ir Žydrūnas Ilgauskas. Su didelėmis netektimis, bei įžaidėjo pozicijos žaidėjų stygiumi lietuviai pradėjo turnyrą nesėkme prieš Turkiją, pralaimėdami 76-84. Toliau, apmaudžiai pralaimėjo lenkams, ir vos išplėšė pergalę prieš bulgarus. Užėmus trečią vietą grupėje, rinktinė pateko į kitą etapą, tačiau vėl startavo nesėkmingai, pralaimėdami 23 taškų skirtumu Slovėnijos rinktinei. Sekančiose rungtynėse pralaimėjimas Ispanijai (84-70) sugadino lietuviams šansą patekti į ketvirtfinalį. Paskutiniąsias rungtynes su Serbijos ekipa lietuviai taip pat pralaimėjo, bei užėmė vos dvylikta vieta. Po šio rinktinės fiasko, trenerio postą paliko Ramūnas Butautas.

Lietuvos rinktinė, nepatekusi į 2009 m. Lenkijoje vykusio Europos krepšinio čempionato ketvirtfinalį, automatiškai neįgijo teisės vykti į 2010 m. Turkijoje vyksiantį Pasaulio krepšinio čempionatą. Tačiau 2009 m. gruodžio 12 d. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gavo vardinį kvietimą į 2010 m. pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje. Vardiniai kvietimai taip pat buvo suteikti Vokietijai, Rusijai bei Libanui. Naujuoju rinktinės vyr. treneriu buvo išrinktas Kęstutis Kemzūra.

Bronzos medalių laimėtojai 2010 m. pasaulio čempionate Turkijoje

2010 m. pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje grupės varžybose Lietuvos rinktinė įveikė visus penkis savo varžovus (Naujoji Zelandija, Kanada, Ispanija, Prancūzija ir Libanas), bei užėmė pirmąją vietą grupėje. Aštuntfinalyje susitiko su Kinijos rinktine, kuria nugalėjo 78-67. Ketvirtfinalyje sutriuškinta (104-85) Argentinos rinktinė. Pusfinalyje teko kautis su galingąja, bet didžiausių savo žvaigždžių neturėjusią JAV komanda, po garbingos kovos pralaimėta 89-74. Amerikiečių rinktinėje nesustabdomas buvo Kevin Durant (Oklahoma Sičio Thunder), kuris į Lietuvos krepšį įmetė net 38 taškus, bei pagerino Pasaulio čempionato rezultatyvumo rekordą, kuris anksčiau priklausė jo tautiečiui Carmelo Anthony (35 tšk.). Kovoje dėl bronzos, be vargo 99-88 įveikta Serbija. Šiose rungtynėse nesustabdomas buvo Lietuvos rinktinės lyderis Linas Kleiza, kuris pelnė 33 taškus, bei pateko į simbolinį čempionato penketuką.

Eurobasket 2011

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos vyrų rinktinė 2011 m. Europos krepšinio čempionate.

Po 72 metų pertraukos į Lietuvą grįžusį Europos krepšinio čempionatą lietuviai pradėjo sėkmingai - pirmame čempionato etape įveiktos Didžiosios Britanijos, Lenkijos, bei Turkijos rinktinės. Ketvirtosiose rungtynėse nepavyko pasipriešint čempionato favoritams ispanams, nusileista rezultatu 79–91. Grupės varžybas pavyko užbaigti triuškinančia pergale (69–98) prieš grupės autsaiderius portugalus. Su keturiomis pergalėmis ir vienu pralaimėjimu grupėje užimta antroji vieta. Antrąjį etapą E grupėje Lietuva pradėjo pergale prieš Serbija (90-100), tačiau sekančiose rungtynėse pralaimėta Prancūzijai (67-73). Paskutinėse, bei lemiamose rungtynėse, po sunkios kovos 84–75 įveikta Vokietija, bei iškovota vieta ketvirtfinalyje. E grupėje užėmus trečiąja vietą, ketvirtfinalyje teko susitikti su čempionato sensacija tapusia Makedonija. Po ypač permainingos kovos pilnutėlėje Kauno "Žalgirio" arenoje patirtas fiasko - pralaimėta 67–65. Kovoje dėl 5-8 vietų įveikta Slovėnija (77-80), bei gauta teisė dalyvauti 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atrankiniame turnyre. Paskutinėse čempionato varžybose nugalėta Graikija (73–69), bei užimta 5 vieta. Lietuvos rinktinėje rezultatyviausiai žaidė Mantas Kalnietis (vid. 11 tšk.) ir Rimantas Kaukėnas (vid. 10,9 tšk.), pagal naudingumo balus pirmavo Simas Jasaitis (vid. 10 naudingumo balų).

Laimėjimai

Vasaros olimpinėse žaidynėse užėmė 3 vietą 1992, 1996 ir 2000.

Europos čempionate užėmė 1 vietą 1937, 1939 ir 2003; užėmė 2 vietą 1995, 3 vietą 2007.

Pasaulio čempionate užėmė 3 vietą 2010 m.

Dalyvavimas oficialiuose turnyruose:

Metai	Varžybos	I vieta	II vieta	III vieta	Pergalės	Pralaimėjimai	Lietuvos rinktinės vieta	Rinktinė, užkirtusi Lietuvai kelią aukso link
1937	Europos pirmenybės	Lietuva	Italija	Prancūzija	5	0	I	–
1939	Europos pirmenybės	Lietuva	Latvija	Lenkija	7	0	I	–
1992	Olimpinės žaidynės	JAV	Kroatija	Lietuva	6	2	III	JAV
1993	Europos pirmenybės	Vokietija	Rusija	Kroatija	Neįveikė atrankos			Baltarusija
1994	Pasaulio pirmenybės	JAV	Rusija	Kroatija	Lietuva nedalyvavo
1995	Europos pirmenybės	Jugoslavija	Lietuva	Kroatija	7	2	II	Jugoslavija
1996	Olimpinės žaidynės	JAV	Jugoslavija	Lietuva	5	3	III	Jugoslavija
1997	Europos pirmenybės	Jugoslavija	Italija	Rusija	4	3	VI	Jugoslavija
1998	Pasaulio pirmenybės	Jugoslavija	Rusija	JAV	5	4	VII	Rusija
1999	Europos pirmenybės	Italija	Ispanija	Jugoslavija	7	2	V	Ispanija
2000	Olimpinės žaidynės	JAV	Prancūzija	Lietuva	5	3	III	JAV
2001	Europos pirmenybės	Jugoslavija	Turkija	Ispanija	2	2	IX–XII	Latvija
2002	Pasaulio pirmenybės	Jugoslavija	Argentina	Vokietija	Lietuva nedalyvavo
2003	Europos pirmenybės	Lietuva	Ispanija	Italija	6	0	I	–
2004	Olimpinės žaidynės	Argentina	Italija	JAV	6	2	IV	Italija
2005	Europos pirmenybės	Graikija	Vokietija	Prancūzija	5	1	V	Prancūzija
2006	Pasaulio pirmenybės	Ispanija	Graikija	JAV	5	4	VII	Ispanija
2007	Europos pirmenybės	Rusija	Ispanija	Lietuva	8	1	III	Rusija
2008	Olimpinės žaidynės	JAV	Ispanija	Argentina	5	3	IV	Ispanija
2009	Europos pirmenybės	Ispanija	Serbija	Graikija	1	5	XII	Ispanija
2010	Pasaulio pirmenybės	JAV	Turkija	Lietuva	8	1	III	JAV
2011	Europos pirmenybės	Ispanija	Prancūzija	Rusija	8	3	V	Makedonija

Pasiekimai olimpinėse žaidynėse

1992 – 3 vieta, bronza
1996 – 3 vieta, bronza
2000 – 3 vieta, bronza
2004 – 4 vieta,
2008 – 4 vieta

Pasiekimai Pasaulio krepšinio čempionatuose

1998 – 7 vieta
2006 – 7 vieta
2010 – 3 vieta

Pasiekimai Europos krepšinio čempionatuose

Š. Jasikevičius, vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių, 2007 m. Europos čempionato bronzos medalių laimėtojų pagerbime

1937 – 1 vieta, auksas
1939 – 1 vieta, auksas
1995 – 2 vieta, sidabras
1997 – 6 vieta
1999 – 5 vieta
2001 – 12 vieta
2003 – 1 vieta, auksas
2005 – 5 vieta
2007 – 3 vieta, bronza
2009 – 12 vieta
2011 – 5 vieta

Garsiausi žaidėjai

Rimas Kurtinaitis – vienas žymiausių Lietuvos krepšininkų, krepšinio treneris

Pranas Lubinas – XX a. ketvirtajame dešimtmetyje išpopuliarino krepšinį Lietuvoje.
Modestas Paulauskas – Pirmasis lietuvis, laimėjęs Olimpinių žaidynių auksą.
Valdemaras Chomičius
Rimas Kurtinaitis – Olimpinis(1988), Europos(1985) bei Pasaulio čempionas(1982) su TSRS rinktine.
Šarūnas Marčiulionis – pirmasis Lietuvos žaidėjas NBA.
Arvydas Sabonis – dažnai tituluojamas geriausiu visų laikų Lietuvos ir Europos krepšininku, žaidė Madrido Real, Kauno Žalgiryje, Portland Trail Blazers.
Artūras Karnišovas – pirmasis Lietuvos krepšininkas išvykęs žaisti į NCAA.
Saulius Štombergas – 2003 metų rinktinės, laimėjusios Europos čempionatą, kapitonas.
Žydrūnas Ilgauskas – daugiausiai NBA pasiekęs lietuvis.
Darius Songaila
Šarūnas Jasikevičius – 2003, 2004, 2005, 2009 m. Eurolygos čempionas.
Arvydas Macijauskas
Ramūnas Šiškauskas
Linas Kleiza

Treneriai

Vladas Garastas – treneris 1992–1996.
Jonas Kazlauskas – treneris 1997–2001.
Antanas Sireika – treneris 2003–2006.
Ramūnas Butautas – treneris 2007–2009.
Kęstutis Kemzūra – treneris 2009 -.

Dabartinė rinktinės sudėtis

Lietuvos rinktinės sudėtis 2011 m. Europos krepšinio čempionate Lietuvoje:

Nr.	Pozicija	Vardas ir Pavardė	Gim. metai	Dabartinis klubas
4	AG	Rimantas Kaukėnas	1977	Sienos Montepaschi
5	ĮŽ/AG	Mantas Kalnietis	1986	Kauno Žalgiris
6	AG/ĮŽ	Tomas Delininkaitis	1982	Kauno Žalgiris
7	AG/LK	Martynas Pocius	1986	Madrido „Real“
8	SK	Paulius Jankūnas	1984	Kauno Žalgiris
9	SK	Darius Songaila	1978	Stambulo „Galatasaray Café Crown“
10	LK/AG	Simas Jasaitis	1982	Ankaros Turk Telekom
11	CP	Jonas Valančiūnas	1992	Vilniaus Lietuvos Rytas
12	SK/CP	Kšyštofas Lavrinovičius	1979	Sienos Montepaschi
13	ĮŽ	Šarūnas Jasikevičius	1976	Turkija Stambulo Fenerbahçe
14	CP	Marijonas Petravičius	1979	Turkija Stambulo Beşiktaş
15	CP	Robertas Javtokas (K)	1980	Kauno Žalgiris

Vyr. treneris Kęstutis Kemzūra
Treneris Valdemaras Chomičius
Treneris Robertas Kuncaitis
Treneris Donaldas Kairys
Treneris-skautas Mantas Šernius
Fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius
Gydytojas Rimtautas Gudas
Gydytojas Vytenis Trumpickas
Atstovas spaudai Linas Kunigėlis

Buvusių rinktinių sudėtys

Paminklas krepšiniui esantis Vilniuje prie Siemens arenos

1937 m. EuroBasket: užimta 1 vieta tarp 8 komandų

Arturas Andrulis, Leonas Baltrūnas, Pranas Talzunas, Leopoldas Kepalas, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stasys Sačkus, Juozas Žukas, Česlovas Daukša (Treneris: Feliksas Kriaučiūnas)

1939 m. EuroBasket: užimta 1 vieta tarp 8 komandų

Pranas Lubinas, Mykolas Ruzgys, Leonas Baltrūnas, Artūras Andrulis, Jurgis Jurgėla, Pranas Mažeika, Vytautas Norkus, Vytautas Budriūnas, Zenonas Puzinauskas, Feliksas Kriaučiūnas, Vytautas Lesčinskas, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Mindaugas Šliūpas (Treneris: Pranas Lubinas)

1992 m. Olimpinės žaidynės: užimta 3 vieta tarp 12 komandų

Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Sergėjus Jovaiša, Artūras Karnišovas, Gintaras Einikis, Arūnas Visockas, Darius Dimavičius, Romanas Brazdauskis, Gintaras Krapikas, Alvydas Pazdrazdis (Treneris: Vladas Garastas)