Lietuvos politinė sistema
Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė respublika su kai kuriais pusiau prezidentinio valdymo požymiais.[1] Pirmame Lietuvos Konstitucijos straipsnyje nurodyta, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Seimui, vykdomoji valdžia – Vyriausybei. Teritoriniu požiūriu Lietuva yra centralizuota unitarinė valstybė. Savivalda yra vienpakopė, žemiausiame lygmenyje.
Prezidentas
Valstybės vadovas – Prezidentas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Prezidentas:
- savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus prieš jį buvusio Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas;
- negali būti Seimo nariu;
- negali užimti jokių kitų pareigų ir gauti kitokio atlyginimo, išskyrus Respublikos Prezidentui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą;
- sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;
- pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;
- Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;
- Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;
- Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;
- priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;
- priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
- Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;
- Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;
- nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus (pvz., Vyriausybės teikimu skiria ir atleidžia Generalinį policijos komisarą);
- teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką;
- skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas;
- skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus;
- Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą;
- teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;
- teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais;
- Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;
- suteikia aukščiausius karinius laipsnius;
- ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
- įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
- daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;
- Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;
- skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais – pirmalaikius Seimo rinkimus;
- įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;
- skiria valstybinius apdovanojimus;
- teikia malonę nuteistiesiems;
- pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka;
- Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
- Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas.
Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
- pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;
- įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
- atsistatydina iš pareigų;
- Respublikos Prezidentas miršta;
- Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;
- Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.
Respublikos Prezidentas apkaltos proceso metu gali būti nušalintas nuo pareigų, jei:
- šiurkščiai pažeidė Konstituciją;
- sulaužė duotą priesaiką;
- padarė nusikaltimą.
Nutrūkus Prezidento įgaliojimams, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas.
Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina vienas iš jo pavaduotojų.
Nutrūkus Prezidento įgaliojimams, Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius.
Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė.
Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.
Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku.
Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų.
Prezidento rinkimai
Lietuvos Respublikos Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose penkerių metų kadencijai.
Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos.
Prezidentas gali būti renkamas ne daugiau nei 2 kartus iš eilės (ne daugiau nei dviem kadencijoms iš eilės).
Iškelti kandidatus į Prezidentus gali:
- save pavieniai asmenys;
- partijos.
Kandidatų skaičius neribojamas, tačiau jų amžius turi būti ne mažesnis kaip 40 metų.
Kandidatai turi sumokėti užstatą, kuris grąžinamas surinkus 20 000 rinkėjų parašų.
Kandidatas dviem mėnesiams gali būti atleistas iš darbo, o už šį laikotarpį algą moka valstybė.
Kandidatas be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, būti suimamas arba gauti administracines nuobaudas.
Prezidentu gali būti išrinktas asmuo, kuris:
- yra Lietuvos pilietis pagal kilmę;
- ne mažiau kaip 3 paskutinius metus gyvena Lietuvoje;
- yra ne jaunesnis nei 40 metų;
- atitinka visus reikalavimus taikomus Seimo nariams.
Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris:
- pirmame rinkimų rate laimi daugiau nei pusę balsų, dalyvaujant daugiau nei pusei rinkėjų;
- jei dalyvauja mažiau nei pusė rinkėjų laimi gavęs daugiausia balsų, bet ne mažiau nei 1/3 visų rinkėjų balsų;
- nesurinkus reikiamos daugumo pirmame rate po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl 2 kandidatų gavusių daugiausia balsų. Laimi surinkęs daugiau balsų;
- jei pirmame ture tik du kandidatai ir nei vienas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.
Priešpaskutinį kartą rinkimai vyko dviem turais – 2002 m. gruodžio 22 d. ir 2003 m. sausio 5 d. Juos laimėjo Rolandas Paksas, surinkęs 54,9 % balsų, tačiau 2004 m. balandžio 6 d. buvo nušalintas nuo pareigų po apkaltos proceso.
2004 m. birželio 27 d., priešlaikinių Prezidento rinkimų antrąjį turą laimėjo Valdas Adamkus, surinkęs 51,63 % balsų. Nuo to laiko jis buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas iki 2009 m.
Nuo 2009 m. liepos 12 d. pradėjo savo kadenciją naujoji Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Seimas
Seimui vadovauja Seimo Pirmininkas (šiuo metu – Irena Degutienė).
Seimo rinkimai
Lietuvos Respublikos Seimas renkamas visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo nariu gali būti renkamas ne jaunesnis kaip 25-erių metų Lietuvos pilietis, kuris pastaruosius trejus metus gyveno Lietuvoje.
Kas ketverius metus Seimo kadencijai išrenkamas 141 parlamentaras (71 tiesiogiai, 70 pagal partijų sąrašus), balsavimo teisę turi kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis nuo 18 metų. Partijos sąrašas turi surinkti mažiausiai 5 % visų Lietuvos rinkėjų balsų, tam kad būtų atstovaujamas Seime.
Paskutinį kartą rinkimai vyko 2008 m., artimiausi rinkimai – 2012 m.
Nuo 1991 m. Lietuvos rinkėjai kelis kartus keitė savo pasirinkimą nuo dešinės į kairę ir atgal. Ši „švytuoklės“ sistema subyrėjo 2000 m., kai Liberalų partija ir Naujoji Sąjunga (socialliberalai) laimėjo pakankamai balsų, kad galėtų sudaryti centristų vyriausybę. 2006 balandžio mėn. NS paskelbė pasitraukianti iš koalicijos, kai iš Seimo pirmininko pareigų buvo atstatydintas Artūras Paulauskas.
Dabartinė partinė Seimo sudėtis
Šiuo metu Seime yra tokių partijų atstovai:
Vyriausybė
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (ministras – Gediminas Kazlauskas)
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (ministras – Arvydas Sekmokas)
- Lietuvos Respublikos finansų ministerija (ministrė – Ingrida Šimonytė)
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (ministrė – Rasa Juknevičienė)
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (ministras – Arūnas Gelūnas)
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (ministras – Donatas Jankauskas)
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (ministras – Eligijus Masiulis)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (ministras – Raimondas Šukys)
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (ministras – Gintaras Steponavičius)
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (ministras – Remigijus Šimašius)
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (ministras - Audronius Ažubalis)
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (ministras – Dainius Kreivys)
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (ministras – Raimundas Palaitis)
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (ministras – Kazimieras Starkevičius).
Europarlamentas
Lietuvai 2004 m. gegužės 1 dieną įstojus į Europos Sąjungą, Lietuva Europarlamente turėjo 13 mandatų. Pirmieji rinkimai į Europarlamentą įvyko 2004 metų birželio 13 dieną. Antrieji rinkimai vyko 2009 m. birželio 7 d.
Išrinktieji Europarlamento nariai:
- Laima Liucija Andrikienė (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
- Zigmantas Balčytis (Lietuvos socialdemokratų partija)
- Vilija Blinkevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partija)
- Leonidas Donskis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)
- Juozas Imbrasas (Tvarka ir teisingumas)
- Vytautas Landsbergis (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
- Radvilė Morkūnaitė (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
- Rolandas Paksas (Tvarka ir teisingumas)
- Justas Vincas Paleckis (Lietuvos socialdemokratų partija)
- Algirdas Saudargas (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
- Valdemar Tomaševski (Lietuvos lenkų rinkimų akcija)
- Viktor Uspaskich (Darbo partija)
Politinės partijos
2010 m. vasario mėn. Lietuvos Teisingumo ministerijoje iš viso buvo įregistruotos 40 politinių partijų (4 likviduojamos), bet tik 18 Lietuvos politinių partijų po 2007 m. vasario 25 d. rinkimų dalyvauja valstybės valdyme, t. y. turi mandatų Seime ir/arba savivaldybėse. Taigi realiai Lietuvos politinėje sistemoje dalyvauja šios 18 partijų (abėcėlės tvarka):
- Darbo partija – pirmininkas Viktor Uspaskich; www.darbopartija.lt
- Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga – pirmininkas Gediminas Vagnorius; www.nks.lt
- Liberalų ir centro sąjunga – pirmininkas Artūras Zuokas; www.lics.lt
- Lietuvių tautininkų sąjunga – pirmininkas Gintaras Songaila; www.lts.lt
- Lietuvos centro partija – pirmininkas Arūnas Grumadas; www.centropartija.lt
- Lietuvos krikščionys demokratai – pirmininkas Valentinas Stundys; www.lkdp.lt
- Lietuvos lenkų rinkimų akcija – pirmininkas Valdemaras Tomaševskis
- Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – pirmininkas Eligijus Masiulis; www.liberalusajudis.lt
- Lietuvos rusų sąjunga – pirmininkas Sergejus Dmitrijevas; www.sojuzru.lt
- Lietuvos socialdemokratų partija – pirmininkas Algirdas Butkevičius; www.lsdp.lt
- Lietuvos socialdemokratų sąjunga – pirmininkas Arvydas Akstinavičius; www.lsds.lt
- Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – pirmininkė Kazimiera Prunskienė; www.lvls.lt
- Naujoji sąjunga (socialliberalai) – pirmininkas Artūras Paulauskas; www.nsajunga.lt
- Partija „Jaunoji Lietuva“ – pirmininkas Stanislovas Buškevičius; www.jaunojilietuva.lt
- Partija „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) – pirmininkas Rolandas Paksas; www.ldp.lt
- Tautos prisikėlimo partija - pirmininkas Arūnas Valinskas
- Pilietinės demokratijos partija – pirmininkas Viktoras Muntianas; www.pdp.lt
- Politinė partija „Rusų aljansas“ – pirmininkė Tamara Lochankina
- Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) – pirmininkas Andrius Kubilius; www.tsajunga.lt
Nuorodos
- Lietuvos Respublikos Seimas
- Prezidentūra
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė
- Lietuvos parlamentinės partijos ir kitos politinės organizacijos
| ||||||