Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Lietuvos savivaldybių asociacija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos savivaldybių asociacija
[[Vaizdas:<>.gif|200px]]
Forma Asociacija
Įkurta 1995 m. birželio 22 d.
Vadovai Ričardas Malinauskas
Būstinė Vilnius
Adresas T. Vrublevskio g. 6, LT-01143
Tinklalapis www.lsa.lt
El. paštas bendras@lsa.lt
Telefonas (5) 261-6063
Kodai Juridinio asmens kodas: 124111348

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) – visuomeninė organizacija, - jungianti visas LR savivaldybes ir -sprendžianti jos narių–savivaldybių bendrąsias problemas; - atstovaujanti savo narių bendriesiems interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių ir kitose tarptautinėse organizacijose; - formuojanti Asociacijos narių veiklos strategiją, - stiprinanti vietos savivaldą bei - koordinuojanti Asociacijos narių kryptingą veiklą atskirose srityse; - tenkinanti ir - ginanti kitus Asociacijos narių viešuosius interesus.

Turinys

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Asociacijos veiklos tikslai: Siekti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyto savivaldybių savarankiškumo, atstovaujant bendruosius Asociacijos narių interesus valstybės valdžios ir valdymo institucijose, bendradarbiaujant su užsienio valstybių savivaldybių ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinant Lietuvoje Europos vietos savivaldos Chartijos nuostatas ir vykdant atskiras Asociacijos programas.

Veiklos kryptys, būdai, formos

LSA įkurta remiantis 1995 m. įstatymu "Dėl savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų". Juo buvo suformuluotos LSA steigimo ir veiklos pagrindinės nuostatos, darbo tikslai, teisinis veiklos pagrindas.

Asociacijos veiklą reglamentuoja LSA įstatai, patvirtinti 2015 m. gegužės 27 d. ♣ Įstatai, kurie apibrėžia veiklos tikslus ir pagrindinius principus, asociacijos institucijų sudarymo, atšaukimo, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, kitus asociacijos veiklos aspektus.

  • Nuo 2006 m. geriausioms savivaldybėms įteikiamos „Auksinės krivūlės“, labiausiai savivaldai nusipelniusiems žmonėms – „Auksinės krivūlės riterio“ ženklas.
  • 2007 m. birželio 5 d. Lietuvos savivaldybių asociacija atidarė savo atstovybę Briuselyje.
  • 2007 m. Seimas spalio 10 d. įteisino kaip atmintiną Vietos savivaldos dieną, kuri sutampa su Europos vietos savivaldos savaite „Open days“.
  • 2008 m. LSA įsteigė Jono Vileišio premiją žurnalistams.
  • LSA leidžia savaitraštį „Savivaldybių žinios“.

Veiklos organizavimas

  • Koordinuoja ir skatina bendradarbiavimą tarp Lietuvos savivaldybių, padeda spręsti bendrąsias savivaldybių problemas, teikia savivaldybėms metodinę medžiagą ir konsultacijas.
  • Teisės aktų nustatyta tvarka derina įstatymų ir kitus teisės aktų projektus, susijusius su savivaldybių veikla.
  • Teikia informaciją savivaldybėms apie Asociacijos nagrinėjamus klausimus.
  • Atstovauja bendriesiems narių interesams valstybės valdžios ir valdymo bei kitose institucijose.
  • Atstovauja bendriesiems narių interesams užsienio valstybių vietos savivaldos ir kitose tarptautinėse organizacijose, padeda savivaldybėms bendradarbiauti su užsienio partneriais.
  • Organizuoja Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos narių mokymą ir bendradarbiauja su savivaldybėmis organizuojant savivaldybių valstybės tarnautojų įvadinį ir tęstinį mokymą.
  • Leidžia savo leidinius.
  • Steigia fondus, atstovybes, viešąsias įstaigas, įmones.
  • Tarpusavio susitarimu teikia savo nariams kitas paslaugas.
  • Bendradarbiauja su savivaldybių merais, administratoriais, kitais savivaldybių tarnautojais jiems įstatymais tiesiogiai priskirtos kompetencijos klausimais.
  • Bendradarbiauja su organizacijomis, atstovaujančiomis kitų subjektų bendriesiems interesams (asociacijomis, konfederacijomis ir kt.).

Organizacinė sandara ir valdymas

LSA valdymo institucijos yra:

  • Atstovaujamosios – Asociacijos narių atstovų suvažiavimas, apskričių (regionų) merų pasitarimai;
  • Vykdomosios – Asociacijos taryba, valdyba, Asociacijos prezidentas;
  • Asociacijos vienasmenis valdymo organas – Asociacijos direktorius;
  • Kontrolės – Revizijos komisija.

Asociacijos narių atstovų suvažiavimai vyksta kasmet. Atstovavimo savivaldybei asociacijoje norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat nuo likusios nepilnos dešimties (daugiau kaip 5). Papildomai prie nustatytos kvotos savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 100 000 gyventojų, nuo kiekvieno kito 100 000 (taip pat nuo nepilno 100 000) renkama po 1 asmenį.

Savivaldybės – asociacijos narės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose visam tarybos įgaliojimų laikui. Asociacija savo renkamas institucijas formuoja iš kandidatų, siūlomų proporcingai visoms savivaldybių tarybų rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms savivaldybių tarybose.

Asociacijos narių atstovų suvažiavimas tvirtina ir keičia nario mokesčio dydį, kuris nustatomas ne mažesnis kaip 0,02 % ir ne didesnis kaip 0,04 % savivaldybės biudžeto išlaidų, asociacijos ir jos vykdomosios bei kontrolės institucijų struktūrą, asociacijos pajamų ir išlaidų sąmatą, įstatus.

Narystė

Asociacija jungia visas 60 Lietuvos savivaldybių.

Tarptautinės organizacijose:

Veiklos istorija

1920–1940 m.

Lietuvoje pirmosios miestų ir valsčių savivaldybių sąjungos buvo pradėtos kurti 19201923 metais - tada įvyko 6 Lietuvos savivaldybių suvažiavimai. Paskutinis - 1926 m. parengė vienos iš demokratiškiausių tuometinėje Europoje vietos savivaldos sistemos projektą.

1924 m. vasario 2 – 4 d. Kauno burmistro Jono Vileišio iniciatyva buvo įkurta „Lietuvos miestų sąjunga“. J. Vileišis jai vadovavo iki 1932 m. Jo pavaduotoju buvo Šiaulių burmistras Kazimieras Ubeika, vėliau Jackus Sondeckis. Sąjungai priklausė miestai, turintys daugiau, kaip 3000 gyventojų. Ji rūpinosi bendraisiais ūkio ir kultūros reikalais, atstovavo gyventojams prieš valstybės valdžią, palaikė ryšius su užsienio miestais ir jų organizacijomis.

1927 m. gegužės 25 – 27 d. Rygoje įvyko pirmasis Baltijos valstybių miestų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo įsteigtas nuolatinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestų sąjungų biuras.

Antrasis sąjungų suvažiavimas įvyko 1931 m. Taline, trečiasis – 1935 m. Kaune, ketvirtasis – 1938 m. Rygoje. Buvo užmegzti ryšiai su Suomijos ir kitų šalių savivaldybių sąjungomis.

Lietuvos miestų sąjunga priklausė Tarptautinei miestų sąjungai, iki 1939 m. jos atstovai – J. Vileišis, vėliau – Juozas Merkys dalyvavo IULA kongresuose.

Po 1990 m.

1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę susikūrė savanoriškos Didžiųjų miestų, Miestų, Rajonų ir Žemesniosios pakopos savivaldybių sąjungos. 1995 m. panaikinus apylinkių tarybas ir sukūrus apskritis, kurios perėmė dalį savivaldybių funkcijų, reali savivalda sumažėjo.

1995 m. priėmus naują Vietos savivaldos pagrindų įstatymo redakciją, atsirado ir „Lietuvos savivaldybių asociacija“Paryškinti tekstą. 1995 m. kovo 28 d. įstatymu „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ ji buvo įteisinta kaip asocijuota savivaldybių atstovė santykiuose su Vyriausybe, kitomis valstybės institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis. Numatyta, kad LSA atstovauja savivaldybėms su Vyriausybe derinant savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir jų išlyginimą lemiančius rodiklius.

1995 m. šeštoji Adolfo Šleževičiaus vyriausybė įvykdė ir apskričių reformą, kuri dar labiau centralizavo valdymą. Apskritys turėjo perimti didžiąją dalį ministerijų funkcijų, bet jų negavo, o demokratinių organų – savivaldybių funkcijos buvo susiaurintos.

Valdant aštuntajai Gedimino Vagnoriaus vyriausybei savivaldybių finansinė padėtis dar pablogėjo - Finansų ministerija nederinusi su LSA pateikė Biudžeto įstatymo projektą, nebuvo tvarkos skirstant savivaldybėms 20 proc. Kelių fondo lėšų. Didėjo skolos energetikai, stigo pinigų pašalpoms gyventojams, lėšų švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos įstaigoms.

1997 m. asociacija, finansų ir valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrai pasirašė bendrą derybų protokolą dėl rodiklių, lemiančių savivaldybių biudžetų pajamų dydį, nustatymo. Savivaldybėms buvo numatyta skirti 31,6 proc. nacionalinio biudžeto.

Prasidėjo ir šilumos ūkio decentralizavimas. LSA pastangomis perdavus savivaldybėms energetikos ūkio įmones, kurių apyvarta kartais buvo didesnė negu savivaldybių biudžetai, nebuvo lengva jas tvarkyti, modernizuoti, nustatyti tarifus.

1997 m. sausio 23 d. įsigaliojusiame „Vietos savivaldos įstatymo“ pakeitimo įstatyme įrašyta, kad įstatymų ir kitų teisės aktų projektai, susiję su savivaldybių veikla, rengimo ir svarstymo stadijose institucijų nustatyta tvarka derinami su Lietuvos savivaldybių asociacija. Tik 2000 m. Vyriausybė nutarimu galutinai įtvirtino šį LSA laimėjimą.

1998 m. gruodžio mėn. buvo pasirašytas trišalis Finansų ministerijos, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos bendrų derybų dėl savivaldybių pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių protokolas.

Vyriausybės ir Asociacijos 2000 m. birželio mėn. susitarimu „Dėl dvišalio bendradarbiavimo“ buvo sudaryta Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalė komisija ir patvirtinti šios komisijos nuostatai. Dvišalės komisijos tikslas – interesų bei pozicijų tarp Vyriausybės ir Asociacijos derinimas, probleminių klausimų, kylančių dėl santykių tarp Vyriausybės institucijų ir savivaldybių, kurių jos negali išspręsti be valstybės institucijų pagalbos, nagrinėjimas, išvadų ir pasiūlymų savivaldos plėtrai aktualiais klausimais teikimas.[1] Tačiau derybų protokolai dažnai nebuvo vykdomi. Nepaisyta ir LSA siūlymo savivaldybių išlaidų dalį nuo beveik 32 proc. nuo nacionalinių išlaidų padidinti iki 37 proc. Savivaldybės tik išmokėdavo kompensacijas, atlyginimus, o lėšų savivaldos reikalams beveik nelikdavo. Penktąjį LSA suvažiavimą 1999 m. spalio 22 d. trečdalis savivaldybių pasitiko atsidūrusios už normalaus finansavimo ribos. 2000 m. gegužės 19 d. vykusiame šeštajame suvažiavime, naujosioms savivaldybėms papildžius LSA narių gretas, asociacija iš tikrųjų tapo visas šešiasdešimt Lietuvos savivaldybių vienijančia ir ginančia jėga. Ypač pablogėjus finansinei savivaldybių padėčiai, ne kartą kreiptasi į Vyriausybę dėl negautų planuotų pajamų, tačiau valstybės skola jos nebuvo pripažintos. Trisdešimt devynios savivaldybės pradėjo bylą su Vyriausybe. Centrinė valdžia iš pradžių į tai žiūrėjo skeptiškai. Bet kai LSA išdrįso kreiptis pagalbos į Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresą Strasbūre, savivaldybių ir centrinės valdžios santykiai iš esmės pasikeitė. Po dvejų metų byla baigėsi istorine pergale: savivaldybių negautos pajamos – apie 30 mln. Lt – pripažintos valstybės skola.

2002 m. Konstitucinis Teismas pripažino, kad septynerius metus veikusi savivaldos sistema yra antikonstitucinė. Vyriausybės ir Seimas buvo priverstos atlikti savivaldos įstatymų reformas.

Vadovybė

Prezidentai

Viceprezidentai

Direktoriai

Nuorodos, šaltiniai

  1. Rimantas Lazdynas. Savivalda: filosofija, teorija, praktika. Saulės delta, 2005 m.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: